| Lina Motužytė | 2010 m. lapkričio 26 d. 17:43 |
Atkaklią kovą laimėjo vyresni
„Šis renginys - tai proga pagerbti žmogų, kuris man yra autoritetas“, - sakė Lietuvos šachmatų jaunimo rinktinės treneris Gintautas Jurgis Plungė
Penktadienį vykusiame mače tarp Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) ir jaunių (iki 16 metų) rinktinių po atkaklios kovos pergalę 9:7 šventė dvidešimtmečių komanda.
Asmeninėje įskaitoje geriausiai pasirodė šešiolikmečiams atstovavęs Tomas Laurušas (ELO 2299), kuris surinko 3,5 taško iš 4 galimų. Tai buvo pusė komandos taškų. Jaunių rinktinei 1,5 taško pelnė šiaulietis Rokas Klabis (2004), po 1 - panevėžietis Tadas Vanagas (2009) ir plungiškis Gytis Vaičekauskas (1972).
Tarp vyresniųjų geriausiai pasirodė kaunietis Povilas Tvarijonas, surinkęs 3 taškus iš 4 galimų. Plungiškis Vaidas Šetkauskas (2247) nugalėtojų komandai pelnė 2,5, šiaulietis Matas Narmontas (2370) - 2, o kitas plungiškis Andrius Rimeikis (2063) - 1,5 taško.
Šeštadienį prasidės tarptautinis šachmatų turnyras, skirtas Lietuvos šachmatų patriarcho Vlado Mikėno šimtosioms gimimo metinėms paminėti.
Asmeniškai V. Mikėną pažinojęs Lietuvos jaunimo rinktinės treneris, tarptautinis arbitras Gintautas Jurgis Plungė džiaugiasi, kad vyksta turnyras, skirtas pagerbti iškiliausią Lietuvos šachmatų asmenybę.
Kas jus siejo su Vladu Mikėnu?
Ilgi pažinties metai, kurie siekia dar mano mokyklos laikus, kai jis jau buvo Lietuvos šachmatų garsenybė, o mes, moksleiviai, įdėmiai sekdavome jo pasirodymus įvairiose turnyruose. Vėliau teko su juo dalyvauti varžybose, sužaisti tris turnyrines pastijas. Prisiminimai, susiję su Vladu Mikėnu, šviesūs ir gražūs. Su juo buvo labai malonu bendrauti, tai buvo labai aukštos kultūros žmogus.
Jis, kaip teisėjas, man yra pavyzdys. V. Mikėnas mokėjo bendrauti su žaidėjais, jo teisėjavimo maniera man visada buvo labai patraukli, o dabar, kai pats esu daugelio varžybų teisėjas, neretai pagalvoju kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgtų Mikėnas, kokį sprendimą priimtų. Jis buvo mano mokytojas ir kaip žaidėjas, ir kaip teisėjas, ir kaip organizatorius.
Kodėl nusprendėte dirbti su vaikais?
Mane į šią veiklą įtraukė Vilius Variakojis, žymus sportininkas ir treneris. Jo paskatintas, beveik 30-ties tapau treneriu ir visą gyvenimą juo dirbu.
Pradėjus treniruoti vaikus teko rinktis: ar skirti visą dėmesį savo auklėtiniams ar pačiam treniruotis ir ruoštis varžyboms. Gyvenimas išsprendė taip, kad pasirinkau darbą su vaikais ir pamažu nuo to praktinio žaidimo atitolau. Niekada dėl to nesigailėjau.
Kokia jūsų akimis yra jaunoji Lietuvos šachmatininkų karta?
Norėtųsi, kad jų meistriškumas būtų didesnis, tačiau treneriai visada labai reiklūs ir nori daugiau negu sportininkai gali. Yra gabių jaunuolių, kurie jau demonstruoja neblogus rezultatus. Galėčiau išskirti kaunietį Tomą Laurušą, kuris nesenai Graikoje vykusiose pasaulio jaunių šachmatų pirmenybėse savo grupėje labai garbingai sužaidė. Tomas ilgą laiką pirmavo, tačiau dėl nesėkmingai susiklosčiusios varžybų pabaigos jam nepavyko užimti prizinės vietos. Tikime, kad iš Tomo išaugs geras žaidėjas, kuris pakeis mūsų didmeistriusir atstovaus Lietuvai tarptautiniuose šachmatų renginiuose.
Pastebiu, kad šachmatai populiarėja tarp vis jaunesnių žmonių. Dabar rengiami įvairūs turnyrai ir renginiai, štai ir kitą savaitgalį Šiauliuose vyks turnyras vaikams iki 10 metų linksmu pavadinimu „Meškiukas rudnosiukas“.
Viena pagrindinių problemų su kuria susiduria jaunieji šachmatininkai – finansavimo trūkumas. Vykstant į tarptautines varžybas ši našta krenta ant tėvelių ir trenerių pečių. Federacija negauna tiek lėšų, kad galėtų remti jaunuosius šachmatininkus.
Jums teko treniruoti ir šachmatų didmeistrę Viktoriją Čmilytę, koks buvo darbas su ja?
Su Viktorija mus sieja ilgų metų darbas. Pradėjome bendradarbiauti kai jai buvo 11 metų ir kasdien dirbome penkis su puse metų. Ruošdavomės varžyboms ir jose dalyvaudavome. Mums kartu dirbant ji tapo didmeistre. Keliai išsiskyrė, kai ji būdama labai jauną ištekėjo.
Viktorija labai atsakingai žiūrėjo į treniruočių procesą, visada siekė rezultato, jos niekada nereikėjo raginti. Net prabėgus daugeliui metų, su malonumu prisimenu mūsų bendrą darbą.
***
Šeštadienį vyks atvirojo Lietuvos greitųjų šachmatų čempionato pusfinalis, o sekmadienį bus surengtos atvirosios Lietuvos "Žaibo" šachmatų pirmenybės.
Greitųjų šachmatų čempionato prizininkai finale sekmadienį Vilniaus rotušėje susitiks su trimis kviestiniais didmestriais: 25-erių metų čeku Davidu Navara (ELO 2708), Slovėnijai atstovaujančiu 56-erių metų ukrainiečiu Aleksandru Beliavskiu (2622) ir 47-erių metų pajėgiausiu Lietuvos šachmatininku Eduardu Rozentaliu (2596). Keturi geriausi finalo dalyviai pateks į superfinalo pusfinalius.
Asmeninėje įskaitoje geriausiai pasirodė šešiolikmečiams atstovavęs Tomas Laurušas (ELO 2299), kuris surinko 3,5 taško iš 4 galimų. Tai buvo pusė komandos taškų. Jaunių rinktinei 1,5 taško pelnė šiaulietis Rokas Klabis (2004), po 1 - panevėžietis Tadas Vanagas (2009) ir plungiškis Gytis Vaičekauskas (1972).
Tarp vyresniųjų geriausiai pasirodė kaunietis Povilas Tvarijonas, surinkęs 3 taškus iš 4 galimų. Plungiškis Vaidas Šetkauskas (2247) nugalėtojų komandai pelnė 2,5, šiaulietis Matas Narmontas (2370) - 2, o kitas plungiškis Andrius Rimeikis (2063) - 1,5 taško.
Šeštadienį prasidės tarptautinis šachmatų turnyras, skirtas Lietuvos šachmatų patriarcho Vlado Mikėno šimtosioms gimimo metinėms paminėti.
Asmeniškai V. Mikėną pažinojęs Lietuvos jaunimo rinktinės treneris, tarptautinis arbitras Gintautas Jurgis Plungė džiaugiasi, kad vyksta turnyras, skirtas pagerbti iškiliausią Lietuvos šachmatų asmenybę.
Kas jus siejo su Vladu Mikėnu?
Ilgi pažinties metai, kurie siekia dar mano mokyklos laikus, kai jis jau buvo Lietuvos šachmatų garsenybė, o mes, moksleiviai, įdėmiai sekdavome jo pasirodymus įvairiose turnyruose. Vėliau teko su juo dalyvauti varžybose, sužaisti tris turnyrines pastijas. Prisiminimai, susiję su Vladu Mikėnu, šviesūs ir gražūs. Su juo buvo labai malonu bendrauti, tai buvo labai aukštos kultūros žmogus.
Jis, kaip teisėjas, man yra pavyzdys. V. Mikėnas mokėjo bendrauti su žaidėjais, jo teisėjavimo maniera man visada buvo labai patraukli, o dabar, kai pats esu daugelio varžybų teisėjas, neretai pagalvoju kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgtų Mikėnas, kokį sprendimą priimtų. Jis buvo mano mokytojas ir kaip žaidėjas, ir kaip teisėjas, ir kaip organizatorius.
Kodėl nusprendėte dirbti su vaikais?
Mane į šią veiklą įtraukė Vilius Variakojis, žymus sportininkas ir treneris. Jo paskatintas, beveik 30-ties tapau treneriu ir visą gyvenimą juo dirbu.
Pradėjus treniruoti vaikus teko rinktis: ar skirti visą dėmesį savo auklėtiniams ar pačiam treniruotis ir ruoštis varžyboms. Gyvenimas išsprendė taip, kad pasirinkau darbą su vaikais ir pamažu nuo to praktinio žaidimo atitolau. Niekada dėl to nesigailėjau.
Kokia jūsų akimis yra jaunoji Lietuvos šachmatininkų karta?
Norėtųsi, kad jų meistriškumas būtų didesnis, tačiau treneriai visada labai reiklūs ir nori daugiau negu sportininkai gali. Yra gabių jaunuolių, kurie jau demonstruoja neblogus rezultatus. Galėčiau išskirti kaunietį Tomą Laurušą, kuris nesenai Graikoje vykusiose pasaulio jaunių šachmatų pirmenybėse savo grupėje labai garbingai sužaidė. Tomas ilgą laiką pirmavo, tačiau dėl nesėkmingai susiklosčiusios varžybų pabaigos jam nepavyko užimti prizinės vietos. Tikime, kad iš Tomo išaugs geras žaidėjas, kuris pakeis mūsų didmeistriusir atstovaus Lietuvai tarptautiniuose šachmatų renginiuose.
Pastebiu, kad šachmatai populiarėja tarp vis jaunesnių žmonių. Dabar rengiami įvairūs turnyrai ir renginiai, štai ir kitą savaitgalį Šiauliuose vyks turnyras vaikams iki 10 metų linksmu pavadinimu „Meškiukas rudnosiukas“.
Viena pagrindinių problemų su kuria susiduria jaunieji šachmatininkai – finansavimo trūkumas. Vykstant į tarptautines varžybas ši našta krenta ant tėvelių ir trenerių pečių. Federacija negauna tiek lėšų, kad galėtų remti jaunuosius šachmatininkus.
Jums teko treniruoti ir šachmatų didmeistrę Viktoriją Čmilytę, koks buvo darbas su ja?
Su Viktorija mus sieja ilgų metų darbas. Pradėjome bendradarbiauti kai jai buvo 11 metų ir kasdien dirbome penkis su puse metų. Ruošdavomės varžyboms ir jose dalyvaudavome. Mums kartu dirbant ji tapo didmeistre. Keliai išsiskyrė, kai ji būdama labai jauną ištekėjo.
Viktorija labai atsakingai žiūrėjo į treniruočių procesą, visada siekė rezultato, jos niekada nereikėjo raginti. Net prabėgus daugeliui metų, su malonumu prisimenu mūsų bendrą darbą.
***
Šeštadienį vyks atvirojo Lietuvos greitųjų šachmatų čempionato pusfinalis, o sekmadienį bus surengtos atvirosios Lietuvos "Žaibo" šachmatų pirmenybės.
Greitųjų šachmatų čempionato prizininkai finale sekmadienį Vilniaus rotušėje susitiks su trimis kviestiniais didmestriais: 25-erių metų čeku Davidu Navara (ELO 2708), Slovėnijai atstovaujančiu 56-erių metų ukrainiečiu Aleksandru Beliavskiu (2622) ir 47-erių metų pajėgiausiu Lietuvos šachmatininku Eduardu Rozentaliu (2596). Keturi geriausi finalo dalyviai pateks į superfinalo pusfinalius.