| Lina Motužytė | 2010 m. lapkričio 22 d. 15:16 |
S.Štombergas tikėjosi daugiau intrigos
"Žalgirio" žaidime sunku surasti spragų, o "Lietuvos rytas" kol kas neranda kelio iš krizės. Taip mano buvęs krepšininkas Saulius Štombergas
Pirmoji Lietuvos krepšinio lygos grandų dvikova - be intrigos. Kauno „Žalgiris“ namie 85:60 sutriuškino čempiono titulą ginantį sostinės „Lietuvos rytą“ ir dar kartą įrodė, kad šį sezoną yra nusiteikęs kautis dėl aukščiausių titulų.
Lietuvos krepšinio žvaigždė, buvęs žalgirietis, 1999 metais tapęs Eurolygos čempionu Saulius Štombergas nenuvertina „Lietuvos ryto“ ir tiki, kad ši komanda dar suras savo žaidimą.
"Žalgiris" - „Lietuvos rytas“ 85:60. Apie rungtynes, kuriose viena komanda laimi tokiu skirtumu, sunku kažką pasakyti. Viskas praktiškai buvo nuspręsta jau rungtynių pradžioje, dingo visas įdomumas. Tikėjausi, kad bus kitaip, laukiau įtemptesnio žaidimo, bet „Žalgiris“ žaidė labai gerai, o „Lietuvos rytui“ nesisekė pasinaudoti progomis. Vilniečiai šį sezoną neranda savo žaidimo, todėl tokios mačo baigties ir tikėjausi. Pirmoje rungtynių dalyje „Žalgiris“ padarė mažai klaidų, stabiliai rinko taškus todėl jiems buvo lengviau žaisti.
Spragos „Lietuvos ryto“ žaidime. Vilniečiai neranda savo žaidimo, neišpildo to, ką turėtų išpildyti, neįžaidžia kamuolio iki galo. Trūksta vienas kito supratimo, dėl to atsiranda daug klaidų ir sunku laimėti. Meta ne tie, kas turėtų, čia, žinoma, ir „Žalgirio“ nuopelnas, jei kauniečiams buvo keltos užduotys neleisti mesti kaikuriems žaidėjams ir jie jas išpildė iki galo - sveikintina.
Sunku pasakyti ar pavyks vilniečiams šį sezoną papildyti savo apdovanojimų kolekciją, tačiau žiūrint į komandos sudėtį, sunku įsivaizduoti „Lietuvos rytą“ laimintį kokį trofėjų. Bet viskas ateityje, laiko dar yra daug ir jie dar gali surasti savo žaidimą, tačiau iki šiol mes dar nematėme šalies čempiono tokio, kokį gerbėjai nori jį matyti.
Stabilus „Žalgirio“ žaidimas. Daugelyje mačų, kiek teko stebėti, žalgiriečiai žaidžia stabiliai, turi ilgą suoliuką gerų, visaaverčių žaidėjų, galinčių vienas kitą pakeisti ir papildyti. Treneriui lengviau laviruoti tokia sudėtimi, jis gali leisti vieniems žaidėjams pailsėti, kitiems pažaisti, nes rungtynių yra nemažai.
Sunku surasti silpnas „Žalgirio“ vietas. Komanda šiuo metu yra pakilime, daug rungtynių laimėta, gerai jaučiasi, visi žaidžia užtikrintai, tikėkimės, kad kauniečiai ir toliau demonstruos tokį žaidimą ir džiugins gerbėjus pergalėmis.
Šarūno Jasikevičiaus ir Jono Valančiūno galimybės. Šaras žaidė savu stiliumi, taip, kaip jis mėgsta: daugiau žaidimą „du prieš du“, pats atakavo ir duodavo mesti kitiems. Jam išėjus į aikštę komandos reikalai pagerėjo, atsirado žaidimas, nes iki tol komanda žaidė palaidai, nebuvo aišku, kas ką įmes.
Jonas visada stebina. Vyras kovoja, stengiasi, matosi, kad yra didelis talentas. Tokie žaidėjai kaip Š. Jasikevičius gali jį dar labiau išnaudoti žaidžiant „du prieš du“, puolėjas gavęs kamuolį baudos aikštelėje gali daug taškų „padaryti“. J. Valančiūnas turi ilgas rankas, aukštą ūgį, kovoja dėl kiekvieno kamuolio, yra pilnas noro žaisti – čia mūsų krepšinio ateitis.
Lietuvos krepšinio žvaigždė, buvęs žalgirietis, 1999 metais tapęs Eurolygos čempionu Saulius Štombergas nenuvertina „Lietuvos ryto“ ir tiki, kad ši komanda dar suras savo žaidimą.
"Žalgiris" - „Lietuvos rytas“ 85:60. Apie rungtynes, kuriose viena komanda laimi tokiu skirtumu, sunku kažką pasakyti. Viskas praktiškai buvo nuspręsta jau rungtynių pradžioje, dingo visas įdomumas. Tikėjausi, kad bus kitaip, laukiau įtemptesnio žaidimo, bet „Žalgiris“ žaidė labai gerai, o „Lietuvos rytui“ nesisekė pasinaudoti progomis. Vilniečiai šį sezoną neranda savo žaidimo, todėl tokios mačo baigties ir tikėjausi. Pirmoje rungtynių dalyje „Žalgiris“ padarė mažai klaidų, stabiliai rinko taškus todėl jiems buvo lengviau žaisti.
Spragos „Lietuvos ryto“ žaidime. Vilniečiai neranda savo žaidimo, neišpildo to, ką turėtų išpildyti, neįžaidžia kamuolio iki galo. Trūksta vienas kito supratimo, dėl to atsiranda daug klaidų ir sunku laimėti. Meta ne tie, kas turėtų, čia, žinoma, ir „Žalgirio“ nuopelnas, jei kauniečiams buvo keltos užduotys neleisti mesti kaikuriems žaidėjams ir jie jas išpildė iki galo - sveikintina.
Sunku pasakyti ar pavyks vilniečiams šį sezoną papildyti savo apdovanojimų kolekciją, tačiau žiūrint į komandos sudėtį, sunku įsivaizduoti „Lietuvos rytą“ laimintį kokį trofėjų. Bet viskas ateityje, laiko dar yra daug ir jie dar gali surasti savo žaidimą, tačiau iki šiol mes dar nematėme šalies čempiono tokio, kokį gerbėjai nori jį matyti.
Stabilus „Žalgirio“ žaidimas. Daugelyje mačų, kiek teko stebėti, žalgiriečiai žaidžia stabiliai, turi ilgą suoliuką gerų, visaaverčių žaidėjų, galinčių vienas kitą pakeisti ir papildyti. Treneriui lengviau laviruoti tokia sudėtimi, jis gali leisti vieniems žaidėjams pailsėti, kitiems pažaisti, nes rungtynių yra nemažai.
Sunku surasti silpnas „Žalgirio“ vietas. Komanda šiuo metu yra pakilime, daug rungtynių laimėta, gerai jaučiasi, visi žaidžia užtikrintai, tikėkimės, kad kauniečiai ir toliau demonstruos tokį žaidimą ir džiugins gerbėjus pergalėmis.
Šarūno Jasikevičiaus ir Jono Valančiūno galimybės. Šaras žaidė savu stiliumi, taip, kaip jis mėgsta: daugiau žaidimą „du prieš du“, pats atakavo ir duodavo mesti kitiems. Jam išėjus į aikštę komandos reikalai pagerėjo, atsirado žaidimas, nes iki tol komanda žaidė palaidai, nebuvo aišku, kas ką įmes.
Jonas visada stebina. Vyras kovoja, stengiasi, matosi, kad yra didelis talentas. Tokie žaidėjai kaip Š. Jasikevičius gali jį dar labiau išnaudoti žaidžiant „du prieš du“, puolėjas gavęs kamuolį baudos aikštelėje gali daug taškų „padaryti“. J. Valančiūnas turi ilgas rankas, aukštą ūgį, kovoja dėl kiekvieno kamuolio, yra pilnas noro žaisti – čia mūsų krepšinio ateitis.