Malonumą leistis slidėmis nuo kalnų ne vienam yra sugadinę netinkamai parinkti batai. Bet šią klaidą galima gana nesunkiai ištaisyti.
Tirpstančios kojos, spaudimas, skausmas, šąlantys pirštai – tai tik kelios bėdos, galinčios ištikti netinkamai pasirinkus kalnų slidinėjimo batus arba turint probleminę pėdą. Tačiau patyręs specialistas Piotras Komaras ramina – padaryti patogų galima bet kokį batą, net jei jis pirktas prieš kelerius metus.
„Nusipirkus batus jau po pirmo slidinėjimo galima pajusti, kad yra kažkokia bėda. Bet būna, kad problema atsiranda ir po ilgesnio laiko. Tad svarbiausia – rasti priežastį, lemiančią diskomfortą“, – teigia P. Komaras.
Problemos – įvairios
Priežasčių, sukeliančių nepatogumą, – daugybė. Dažnai problemų atsiradimą lemia pėdos forma arba vieno iš 26 pėdos kaulų atsikišimas. Jei batas blogai parinktas, koją gali spausti per plačiausią pėdos vietą, per keltį arba atvirkščiai – jei keltis tinkamai neįtvirtinta, tada juda kulnas ir nusileidimo metu nekontroliuojame slidės, nes bate atsiranda perteklinės erdvės.
Batas gali būti patogus, tačiau, jei žmogaus blauzda storesnė, aulas užspaudžia kraujagyslę ir sutrinka kraujotaka, galūnė ima tirpti ir šalti.
Tokiais atvejais mechaninis įsikišimas padės padaryti batą patogų.
Tiesa, nereta bėda yra plokščiapėdystė. Tada geriausiai kreiptis į ortopedijos specialistus, kurie pagal pėdos formą pagamins specialius vidpadžius. „Ir, kai klientas ateina jau turėdamas tokį vidpadį, mums daug lengviau pritaikyti batą“, – tikina parduotuvėje „Terrasport“ dirbantis P. Komaras.
Skausmo ar nepatogumo priežastis gali būti ne tik netinkamai parinktas batas, bet ir pėdos anomalijos. Jos dažnai pasitaiko žmonėms, patyrusiems lūžių ar kitų traumų. Didesnei daliai tokių slidininkų būtina batus pritaikyti individualiai.
Padeda karštis ir įrankiai
Elementariausias bato pritaikymas pagal koją – termoformavimas.
Šio proceso metu specialioje konvekcinėje krosnyje iki 90 laipsnių įkaitinamas išorinis bato kiautas. Tada žmogus apsiauna batą ir 15 min. pastovi ant specialios pakylos, kuri yra pasvirusi 14 laipsnių kampu.
Beveik visi dabartiniai kalnų slidinėjimo batų gamintojai savo gaminius daro taip, kad šie nuo karščio prisitaikytų prie žmogaus kojos. Skirtingi gamintojai turi skirtingas sistemas, bet jos iš esmės panašios – tam tikros apavo zonos pagamintos iš specialaus plastiko, kuris įkaitinus suminkštėja ir prisitaiko prie kojos.
Jei tokiu būdu pritaikyti bato nepavysta, galima specialiais įrankiais išplėsti labiausiai problemines vietas ar išspausti reikiamus taškus bato kevale, taip pašalinant skausmo ar nepatogumo šaltinį.
Be to, yra galimybė tvarkyti ir vidinį batą. Jei jo sienelės labai storos ir remiasi į kurį nors kaulą, toje vietoje galima išpjauti sienelę ir įdėti plonesnės medžiagos lipduką.

Jei vidinis batas per laisvas priekinėje pėdos dalyje ar ties kauliukais, yra medžiagų, kuriomis galima užpildyti tuščią ertmę. Pavyzdžiui, jos apspaudžia plotą aplink kauliuką ir taip jį apsaugo nuo pritrynimų.
Galima dėti specialius klijuojamus įdėklus ir iki 6 mm pakelti kulną, tuo pačiu priglaudžiant keltį prie bato. Kitas variantas – galima dėti pastorinančius įdėklus po vidpadžiu. Taip suformuojamas dvigubas vidpadis.
Ar galima pritaikyti prie kojos kiekvieną batą? „Iš esmės taip. Nors senesnės gamybos batai, gaminti iš tikro plastiko, sunkiau apdorojami. Bet juos galima išskaptuoti, ploninti sienelę. Tačiau senasis plastikas nesitempia, tiksliau tempiasi, bet grįžta į buvusią formą. Šiuolaikinio plastiko sudėtyje yra pulerietano, pakaitinus jis lengvai išsitempia ir turi vadinamąją atmintį. Po poros metų jis šiek tiek grįžta į buvusią formą. Tada vėl reikia patempti“, – aiškina P. Komaras.
Nebrangiai ir greitai
Paprasčiausia bato pritaikymo operacija trunka apie 30 minučių. Tiek reikia vienam taškui priderinti – pakaitinti, išplėsti specialiu presu ir atvėsinti. Jei atliekamas vadinamasis „pilnas servisas“, reikia skirti apie porą valandų ir dirbti kartu su klientu. Pirmiausia tenka atlikti pėdos analizę – išmatuoti plotį, ilgį, storį. Matuojama nuoga koja. Ji įstatoma į batą ir žiūrima, kiek lieka laisvos vietos per keltį. Po to sustūmus pirštus į patį priekį, turi likti du centimetrai iš galo. Iš šono – 5–7 mm. Po keltimi – iki centimetro.
„Jei matmenys neatitinka, ieškome gydymo būdų. Tam yra specialių lipdukų, pleistrų. Mes naudojame prancūzų bendrovės „Sidas“ gaminius, esame išklausę jų kursus“, – teigia P. Komaras.
Ar nebaisu įrankiais tvarkyti naujus batus, kainuojančius gana brangiai? „Na, batų pritaikymo paslauga Lietuvoje gana nauja. Tad klientai kol kas atsargūs, netiki, kad Lietuvoje viską galime padaryti taip pat, kaip Austrijoje. Bet pasitikėjimas didėja. Nes nėra kur dingti, jei labai skauda. Beje, mūsų paslaugos ir pigesnės nei Austrijoje. Vieno taško išspaudimas – tik 8 eurai. O perkant slidinėjimo batus „Terrasport“ ir po pirmojo slidinėjimo pajutus diskomfortą, tokią paslaugą atliekame nemokamai.
Į mus gali kreiptis ir mėgėjai, ir profesionalai. Gali kreiptis ir tie, kurių pėdų ilgis akivaizdžiai skiriasi. Būna, kad pėdos skiriasi ir per pusę dydžio ar net visą dydį. Visa tai galime sutvarkyti“, – sako P. Komaras.