2017 m. geriausias Lietuvos treneris Vaclovas Kidykas džiaugiasi asmeniniu įvertinimu, sėkminga pasirengimo sezonui pradžia, bet turi ir nuoskaudų.
V. Kidykas su savo auklėtiniu, geriausiu šių metų Lietuvos sportininku disko metimo pasaulio čempionu Andriumi Gudžiumi jau rengiasi kitų metų sezonui ir gruodžio 3-17 d. treniravosi Portugalijoje.
„Treniruočių stovykloje labai rimtai padirbėjome. Džiaugiuosi, kad po tokio sunkaus darbo Andriaus sviestas diskas pakankamai toli skriedavo – per trejas treniruotes jis numesdavo po 67 m. Tai – ypač svarus rezultatas. Prieš tai lapkričio 5-17 d. treniravomės Turkijoje, kur kiekviena šalis galėtų pavydėti tokios sporto bazės. Viskas vietoje, taip pat gerai padirbėjome“, - sako per „LTeam apdovanojimus" geriausiam Lietuvos treneriui skirtą prizą atsiėmęs V. Kidykas.
Paklaustas apie šį įvertinimą, 1986-ųjų Europos čempionato bronzinis prizininkas sakė: „Konkurentai buvo rimti. Irklavimo porinės keturvietės treneris Mykolas Masilionis išugdė komandą, kuri per pasaulio ir Europos čempionatus laimėjo aukso medalius. Bet kur keturi veža vieną vežimą, o kur vienas. Skirtumas yra. Andrių užsiauginau nuo pat jo pirmo disko paėmimo į rankas iki pasaulio čempiono“.
Į „LTeam apdovanojimus“ iš Kauno atvykote su Andriumi Gudžiumi. Apie ką kalbėjotės važiuodami?
Šįkart Andrius mane vežė, man nedavė vairuoti. Abu džiaugėmės, buvome pakylėti, „Siemens“ arenoje jautėme didelį žmonių nuoširdumą.
Kalbėjome apie tai, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas moka puikiai organizuoti tokias šventes. Visi tie, kurie pelnė nominacijas, labai džiaugėsi.
Tačiau liko ir truputis nuoskaudos. Penkiolika metų vadovavus Kauno lengvosios atletikos mokyklai „Viltis“, supratau, jog buvau prastas direktorius. Mat tik trys buvę šios mokyklos treneriai mane pasveikino su šiuo apdovanojimu. Juk jie tokie patys treneriai, dirbame bendrą darbą. Šiandien Andrius Gudžius tapo čempionas, o rytoj gal tokį patį titulą iškovos jų auklėtiniai. Toks gyvenimas.
Tau šie metai, tikriausiai, patys sėkmingiausi iš visų?
Be abejo, titulas „Geriausias treneris“ - aukščiausias mano pasiekimas. Būti geriausiu - kiekvieno Lietuvos trenerio pagrindinis siekis.
Savęs tikrai nelaikau geriausiu. Andrių nuo pat pirmų žingsnių vedu iki sporto aukštumų. Bet tik jį vieną, o kitiems tik patariu. O daugiau sportininkų, kurie pasiekė didelį meistriškumą, neišugdžiau, kadangi 15 metų vadovavau Lengvosios atletikos mokyklai, iš kurių 13 praleidau su Andriumi.

Ar jau apsipratai, jog nesi „Vilties“ lengvosios atletikos mokyklos direktorius?
Apsipratau labai greitai. Tačiau ypač malonu, kad sutikus kurį nors mokyklos trenerį, jie į mane vis dar kreipiasi „Direktoriau“.
Dirbau sporto mokykloje, ne kokioje nors įmonėje ir mano pagrindinis tikslas buvo padėti ir dar kartą padėti sportininkams.
Kai Kauno sporto mokyklos buvo sujungtos į mokyklą „Startas“, jai nuo kovo 1-sios iki gruodžio 1-sios laikinai vadovavo direktorė Saulė Malinauskienė.
Andrius Gudžius, kuris rugpjūčio 5 d. tapo pasaulio čempionu, buvo šios mokyklos auklėtinis. Tačiau paradoksas: mokyklos direktorė jo nepasveikino su šiuo įspūdingu laimėjimu.
Su ja nebuvau susipykęs, apie ją kalbėjau tik gerai, tačiau neįsivaizduoju, kodėl katė tarp mūsų perbėgo kelią.
Kauno „Startui“ nuo gruodžio 1-osios jau vadovauja Mantas Raila, laimėjęs konkursą. Naujasis direktorius savo mokyklos auklėtinį žada pasveikinti sausio 10-ąją.
Ar būsi griežtas treneris ir Andriui Gudžiui per šventes leisi ilgiau pailsėti?
Kalėdos tęsis tris dienas, o sportininkas gali atostogauti vieną, dvi dienas. O trečią, net ir labai nenorint, jau reikia dirti.
Tačiau Kaune niekur nepateksi, nes per nedarbo dienas sporto bazės bus užrakintos. Tie laikai praėjo, kai, paprašius tuomečio Lietuvos sporto universiteto prorektoriaus, dabar jau šviesaus atminimo Alekso Stanislovaičio, durys būdavo atrakinamos ir, kiek norėdavai, galėdavai sportuoti.
Dabar – jau kita situacija. Tos trys šventinės dienos nebus ypatingai žalingos, bet sportininkams reikia judėti.
Kaip ilgai būsite Lietuvoje?
Visą sausio mėnesį praleisime Lietuvoje. Nuo vasario 1-osios iki vidurio treniruosimės Portugalijoje. Po to dešimčiai dienų grįšime į namus ir mėnesio pabaigoje vėl išvyksime į antrą treniruočių stovyklą.
Daug kas nustemba, kodėl vykstame treniruotis tik po porą savaičių, kai kiti važiuoja pusantro ar kone dviem mėnesiams. Daugiau nei dviejų savaičių intensyvaus krūvio sportininkas fiziškai negali atlaikyti, pradeda jaustis nuovargis.
Gerą pamoką gavome per treniruočių stovyklą Portugalijoje. Andrius pirmą savaitę, išsiilgęs darbo ir disko skrydžių, treniravosi ypatingai nuoširdžiai. Jam sakau, kad, norint būti darbingu ir antrą savaitę, reikia mažinti krūvius, nes esi ne kompiuteris, kuriam sugedus, pakeiti detalę ir jis vėl kaip naujas, o esi žmogus, sudarytas iš kraujo ir ląstelių. Andrius atsako, kad viskas gerai, krūvius atlaikys. Tačiau taip nebuvo. Antrą savaitę reikėjo kažkiek pailsėti.
Esu tos nuomonės, kad sportininkui per treniruočių stovyklas pakanka gerai padirbėti dvi savaites ir tada trečią savaitę nereikės atostogauti.
Iki Europos čempionato mūsų laukia 4-5 treniruočių stovyklos.
Mes iš Lietuvos niekur nekeltume kojos, mes mylime savo kraštą ir mums čia ypač gražu.
Tačiau neturime gerų sporto bazių. Talinas pasistatė tris naujus sporto maniežus, o visa Lietuva – nė vieno.