Lietuvos imtynininkė Danutė Domikaitytė palaužė Azijos vicečempionę Divyą Kakran iš Indijos ir iškovojo pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionato bronzą.
Ypatingai gerą sportinę formą demonstruojanti Danutė Domikaitytė (69 kg) padovanojo šventę šalies imtynių gerbėjams. Lemiamoje pasaulio imtynių iki 23 metų čempionato kovoje dėl bronzos medalio trenerių Aivaro Kaselio ir Andriaus Stočkaus auklėtinė rezultatu 4:2 įveikė Divyą Kakran iš Indijos ir užėmė trečią vietą.
Pirmame kėlinuke varžovės pasikeitė sėkmingomis atakomis. Nepaisant lygaus rezultato, Danutės persvara nekėlė abejonių. Aišku buvo, kad varžovės pagrindinis ginklas – staigūs praėjimai į kojas. Tačiau Danutė šių metų Azijos vicečempionei (indė čempionate pralaimėjo tik olimpinei čempionei Sarai Dosho iš Japonijos) sumaniai statė gynybines užtvaras ir efektingai vargino darbu rankomis. Indės atakos kaskart lėtėjo, o Danutės presingas, atvirkščiai, didėjo. Ketvirtos dvikovos minutės pabaigoje Danutė prigavo varžovę parteryje ir, galima sakyti, padėjo tašką šiame susitikime – patekusi į spąstus Divya Kakran mėgino išsilaisvinti iš lietuvės gniaužtų ir iki finalinės sirenos blaškėsi ant nugaros.
Apie rimtus ketinimus Danutė prabilo Bydgoščiuje (Lenkija) vykstančio čempionato rytinėje sesijoje. Jau aštuntfinalio dvikovoje Danutė Domikaitytė vos nesukūrė stebuklo. Pajėgiausia Lietuvos imtynininkė virš penkių minučių pirmavo prieš japonę Naruhą Matsuyuki ir tik likus vos 40 sekundžių iki dvikovos pabaigos praleido žemą japonės ataką.
Pastaraisiais metais japonės šluote šluoja aukso medalius visuose be išimties turnyruose, o Tekančios Saulės šalies imtynių federacija garsiai trimituoja apie absoliutų imtynininkių triumfą Tokijo olimpinėse žaidynėse. Lenkijoje japonės iškovojo teisę grumtis septyniuose finaluose iš aštuonių, o po pirmos moterų imtynių turnyro dienos jų kraitėje buvo keturi aukso apdovanojimai iš tiek pat galimų.

Po D. Domikaitytės pergalės mažąjame finale džiaugsmo neslėpė treneris Aivaras Kaselis. Būta dėl ko. Prieš tris metus Zagrebe vykusiame pasaulio jaunimo čempionate Danutė taip pat iškovojo bronzos medalį. Vėliau buvo košmariškas laikotarpis, būdingas daugeliui jaunų imtynininkų. Perėjimas į suaugusių grupę girgždėjo, tiesiog trūko pergalių. Natūralu, kad pergalių badas pakerta pasitikėjimą, o vinį į motyvaciją galimai įkalė paskutinėmis sekundėmis pralaimėtas norvegei Signe Marie Store lemiamas atrankos į Rio susitikimas.
„Buvo labai sunkus periodas. Prarastas kontaktas. Matau, kad jos mintys ne treniruočių ar varžybų salėse, o kažkur kosmose. Rankos sviro, bet su treneriu Andriumi Stočkumi vis ieškojome būdų, kaip susigrąžinti talentingą auklėtinę. Dabar matome pastangų rezultatą – Danutė grįžo į būseną, kuri neša medalius“, – apie sudėtingą laikotarpį kalbėjo treneris A.Kaselis.
Prieš pasaulio čempionatą Danutė su dar keliomis komandos draugėmis plušėjo treniruočių stovykloje Baltarusijoje. „Šiom varžyboms ruošėmės itin atsakingai. Stovyklavom su Baltarusijos ir Prancūzijos rinktinėmis. Danutės treniruočių partnerė buvo Lenkijoje čempionės titulą iškovojusi prancūzė Koumba Selene Fanta Larroque. Pasiruošimo rezultatas ant Danutės kaklo“, – šypsosi treneris.
Paprašytas pakomentuoti auklėtinės dvikovas, treneris išskyrė dvikovas su Azijos imtynininkėmis. Tuo tarpu švari pergalė prieš austrę Kuenz trenerio nenustebino. „Jau sakiau, Danutės kūnas paruoštas gerai, o pergalės su tokio, kaip austrė Kuenz lygio varžovėmis strigo visai dėl kitų dalykų. Man tikras iššūkis buvo Danutės susitikimai su japone ir inde. Matėm, kiek nedaug tetrūko iki staigmenos, kuomet Danutė ritosi su Japonijos atlete. Indė Kakran taip pat ne saldainiukas. Kas domisi imtynėmis ir netingi, gali panaršyti internetą. Ten pilna reportažų, interviu, pasakojimų ir filmų apie kylančią Indijos imtynių žvaigždę. Ji nuo mažumės treniruojasi su vyrais, dalyvauja nacionalinėse tradicinėse varžybose kušti, kurios vyksta ant smėlio stebint dešimtims tūkstančių žiūrovų. Ši pana parteryje gali permesti vos pirštą prigavusi. Todėl kai kuriose vietose nepasidavėm provokacijoms, neskubėjom, nerizikavom, laukėme tinkamo momento“, – lemiamos kovos niuansus atskleidė A.Kaselis.