Lietuvos rankiniui – pavasaris

Pastaruoju metu vis daugiau visuomenės dėmesio sulaukia Lietuvos rankinis. Kovingos ir atkaklios kovos tapo desertu Lietuvos žiūrovui, kuris atsidėkodamas už intrigą ir suteiktą viltį kovoti kaip lygus su lygiu su stipriausiomis rankinio ekipomis grįžta į arenas ar bent jau prisėda prie ekrano. 

Lietuvos rankinio federacijos rezidentas Donatas Pasvenskas neabejoja, kad šalies rankinį apima pavasaris. „Manau, kad rezultatai yra vienas iš tų lakmuso popierėlių, pagal kuriuos mes galime daryti išvadas. Tai gal pirmas atrankos ciklas, kuris po ilgos pertraukos buvo sėkmingas vyrams – intriga laikėsi iki paskutinių rungtynių. Moterys, sakyčiau, startavo irgi labai sėkmingai, nors kol kas iškovotas tik vienas taškas. Bet pats žaidimas, žiūrovų susidomėjimas, rankinio grįžimas į televizorių ekranus – ta visuma ir sudaro pirmąjį žingsnį atgimimo link“, – sako prezidentas, prisimindamas daug vilčių teikusį Lietuvos vyrų rinktinės pasirodymą atrankoje į 2018 m. Europos čempionatą bei sensacingomis lygiosiomis su vokietėmis svečiuose ir pralaimėjimu po atkaklios kovos ispanėms žemyno pirmenybių atranką pradėjusią moterų rinktinę.
 

Kas lėmė šį kokybinį šuolį? – pasiteiravome D. Pasvensko.

Dėl moterų, manau, svarbus tiek prieš tai dirbusio trenerio Antano Skarbaliaus įdirbis, tiek dabartinių trenerių iš Danijos, kurie atnešė naujų idėjų, darbas. Mes gal savo sultyse per ilgai užsibuvome, o nauji treneriai atnešė savo idėjų, viziją, sistemą. Ir pačios merginos gal kitaip žiūri į savo darbą, kai yra treneris iš užsienio, gal daugiau atsakomybės jaučia. Atvirai pasakius, ir žaidėjos visos susirenka, kai anksčiau būdavo šiokių tokių trūkumų. Pasiruošimo procesas vyksta sklandžiai, rengiamos stovyklos – vyksta darbas ir jis duoda rezultatų. Per vieną dieną Roma nebuvo pastatyta – tam reikia laiko, tačiau kryptingas darbas, atliekamas kelerius metus, vis tiek turi duoti rezultatų. 
 

O, kalbant apie vyrus, tai buvo šiokių tokių nuogąstavimų, kai prieš praeitą atrankos ciklą rinktinė buvo atjauninta. Buvo baiminamasi, kad nelabai gerai seksis, bet, pasirodė, atvirkščiai: rinktinės atjauninimas kaip tik sulipdė kolektyvą, vyrai patikėjo, kad gali žaisti, viskas išėjo į naudą. Ateityje įsitrauks jaunimo rinktinės žaidėjai, manau, ateitis visai šviesi. 

Portugalijos rinktinė, kuriai pralaimėjome finale, viso čempionato metu išsiskyrė iš kitų komandų kaip aukštesnio lygio. Bet mūsų merginos parodė, kad galima žaisti ir su ja. Palyginkime: portugalės prieš čempionatą žaidė dvejas draugiškas rungtynes su Ispanijos rinktine, kuri yra elito lygio. Iškovojo vieną pergalę ir patyrė vieną pralaimėjimą. O lietuvių pralaimėjimas portugalėms buvo netikėtas: antrame kėlinyje pirmavome penkiais įvarčiais, tad mūsų merginos, manau, yra vidutinio lygio Europos komanda su geromis perspektyvomis. Jos turi daug motyvacijos, sunkiai dirba. 
 

Jaunas, motyvuotas merginų rinktinės treneris Karolis Kaladinskas yra ir moterų rinktinės trenerio asistentas. Mes turime tokią viziją, kad visos mūsų moterų rinktinės – moterų, jaunimo, jaunių – dirbtų pagal tą pačią sistemą. Kad jaunos žaidėjos, perėjusios į moterų lygį, jau žinotų, kokia ta sistema, ką daryti, kokie reikalavimai. 

Kas dėl sidabro medalio, manau, kad tai sėkmė. Taip, apmaudu, kad nepatekome į elitą, kur merginos dar greičiau tobulėtų, bet tai buvo pirmas Europos čempionatas – niekas neprarasta, bus dar tų čempionatų. 

Beje, merginos dalyvavo šiemet ir Europos paplūdimio čempionate. Paplūdimio rankinis – sparčiausiai besivystanti sporto šaka Europoje. Čempionate jos buvome aštuntos apskritai tarp visų komandų. Tad iš šių merginų ateityje galima laukti gerų rezultatų. 

Yra vienas iškrentantis tarpas – 1998 m. gimusių vaikinų rinktinė. Jos treneris Raimondas Maldžius atėjo dirbti po to, kai praeitais metais mūsų rinktinė nelabai sėkmingai pasirodė Europos čempionate Kaune. Šios rinktinės bendradarbiavimas su vyrų rinktine nėra toks glaudus, bet 17-mečių vaikinų rinktinės treneriu tapo vyrų rinktinės trenerio asistentas Mindaugas Andriuška. Tad, galima tikėtis, kad bus dirbama pagal tą pačią sistemą kaip su vyrais, kad vaikinai žinotų, kokia sistema ir ko bus reikalaujama ateityje. Tai kelias, kuriuo reikia eiti, kad iš jaunimo rinktinės atėjęs žaidėjas nesijustų patekęs į visai kitą pasaulį. 


 

Šiemet po tikrai netrumpos pertraukos nemažai vyrų komandų vėl dalyvauja Europos taurės varžybose. Prie Klaipėdos „Dragūno“ prisijungė VHC „Šviesa“, Kauno KTU, Kauno „Granitas“ – iš viso keturios komandos. To labai seniai nėra buvę. Matosi, kad komandos nori eiti pirmyn, kažko siekti, ne tik žaisti vietiniame čempionate. Iš moterų ekipų kol kas tik Kauno „Žalgiris“ dalyvauja Europos taurėje. 
 

Lietuvos moterų čempionato lygis kelia klausimų. Čempionate dalyvauja penkios komandos: „Žalgiris“ ir Kauno r. „Garliava“ – tikrai neblogo lygio komandos, Vilniaus „Šviesos-Eglės“ pagrindą sudaro patyrusios rankininkės ir 17-mečių rinktinės žaidėjos, tad ši komanda turi neblogų perspektyvų. Bet už jų – tarpas. Pirmosios lygos komandos kol kas atsilieka meistriškumu. Taigi problemų yra. Bet reikia pasakyti dar vieną dalyką: nuo šių metų moterų rankinio čempionato vykdymas vėl perėjo į federacijos rankas. Pasistengsime padaryti viską, kad čempionatas būtų matomas ir gerai nušviestas. Kad mergaitės, kurios nori lankyti rankinį, matytų, kur jos gali žaisti, kad žinotų, koks jų tikslas. Pastaraisiais metais moterų lygoje buvo stagnacija: rungtynės vykdavo tik tam, kad vyktų. O aš visada manau, kad pirmiausia turi būti įdomu žiūrovams. Žinoma, šaką išpopuliarinti reikia laiko.
 

Vyrų čempionato lygis tikrai kyla, taip pat ir rinkodaros pusės tempiasi – klubai pradėjo dirbti šiuolaikiškai, daugiau informacijos atsirado socialiniuose tinkluose. Pradedame dirbti kaip profesionalūs klubai, nors, aišku, iki visiško profesionalumo dar trūksta – ne tokie pinigai kaip krepšinio ar futbolo pasaulyje. Bet klubai stengiasi, dirba ir progresas matomas. Vyrų čempionate jaučiama intriga, nėra aiškių favoritų, prieš sezoną pasakyti, kas taps nugalėtoju, tikrai sunku. Man atrodo, lengviau atspėti Lietuvos krepšinio lygos nugalėtoją nei rankinio čempionato. Ta intriga traukia žiūrovus, transliacijos internete žiūrimos.
 

Pirma problema, kad mergaitės mažiau sportuoja. Tą pačią problemą jaučia ne tik rankinis, bet ir bet kokia komandinio sporto šaka. Teko bendrauti ne su viena mama – matai, kad mergaitė sportiška, su berniukais laksto, tikrai turi galimybių tapti sportininke. Kodėl neveda jos į sportą? Tada prasideda: kad figūrai kenkia, kad bus daug traumų – atsiranda stereotipinių priežasčių. Šiandien mergaitės nori būti arba baleto šokėjos, nors turbūt tai bent penkiais kartais dažniau traumas sukeliantis užsiėmimas nei bet kuri sporto šaka, arba dailiojo čiuožimo atstovės, arba šokėjos. Matyt, toks metas, kai sportas nemadingas. Nors aš kaip tik manau, kad sportavimas, judesys sudaro sąlygas harmoningam vystymuisi, atletiškam kūnui. Labai daug duoda pats komandinis sportas – draugai, kelionės ir pan. Tėvai apie tai kartais nepagalvoja.
 

Kita vertus, moterų rankinis, būtent rankinis, Europoje tikrai patrauklus akiai. Tai labai azartiškas žaidimas ir gaila, kad Lietuvoje jis stokoja populiarumo. Europos čempionate vyksta tikrai aukšto lygio kovos. Su visa pagarba moterų krepšiniui, bet pagal atletiškumą, greitį ir kt. jis labai nusileidžia vyrų, na, o moterų rankinis – viena įdomesnių komandinių sporto šakų žiūrovui. Aš pats visada mielai stebiu moterų rankinį. Manau, ateityje Lietuvos žiūrovas atsigręš į šią šaką. Bet pirmiausia gal net valstybiniu lygiu reikia galvoti, kaip mergaites sugrąžinti į sportą. Čia mes labai atsiliekame nuo Europos. Kalbame ne tik apie profesionalų sportą, tiesiog apie aktyvų, sveiką gyvenimo būdą. 
 

Daug trenerių sako, kad nėra vaikų. Bet žinau pavyzdžių – Garliava, Varėna – kur vaikų visada atsiranda. Tai priklauso ir nuo to, kaip treneris sugeba vaikus sudominti, išlaikyti. Labai nesinori besti pirštu, bet manau, kad būtent treneriai galėtų būti įvardyti kaip silpnesnė grandis. Tai gal net ne pačių trenerių kaltė. Kai kurie vyresni treneriai nebedirba, išėjo į pensiją, o jaunų privilioti į sporto mokyklas sunku, nes algos nėra stebuklingos. Krepšinio srityje yra privačių mokyklų, ten atlyginimai truputį kitokie. Rankinis kol kas dar laikosi ant sporto mokyklų pečių ir su treneriais turime problemų. Trūksta naujo požiūrio, jaunystės. Kas turi surinkti vaikus į pirmąsias grupes? Visada vaikas nori eiti su jaunu treneriu. Mums trūksta jaunų motyvuotų žmonių, kurie surinktų vaikus. Norėtųsi didesnio masiškumo pradžioje: kuo didesnis masiškumas, tuo didesnės galimybės rinktinėje. 
 

Tačiau situacija nėra tragiška. Gal ir yra atskirų miestų, kur rankinis truputį užleidžia savo pozicijas, bet yra kitų, kaip Garliava, Klaipėda, Varėna, kur treneriai dirba, vaikai ateina, ten viskas gerai. Vis dėlto norėtųsi, kad, pavyzdžiui, tas pats Kaunas, kuris turėjo labai stiprias rankinio pozicijas, bet pastaruoju metu sporto mokyklų lygmeniu jos susvyravo, jas susigrąžintų. Gal Kaune rankiniui sunku konkuruoti su kitomis sporto šakomis – krepšiniu, bet tradicijos buvo, jas reikėtų atgaivinti ir bandyti eiti į priekį. 

Tai vienas geresnių turnyrų jaunių rinktinėms, bent jau Baltijos šalyse. Puiki jo idėja. Į Lietuvą atvyksta stiprios komandos, šiemet turėjome rinktines iš Rumunijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos – tai tos šalys, iš kurių mes galime šio to pasimokyti. Šis turnyras – galimybė 2000–2002 m. gimusiems mūsų žaidėjams pasitikrinti jėgas ir pamatyti, kaip jie atrodo europiniame kontekste. Ateityje šį turnyrą reikėtų vystyti, stengtis pasikviesti kuo stipresnių rinktinių. Negalima virti savo sultyse: su visa pagarba latviams ir estams, su kuriais mes nemažai rungtyniaujame, bet mes vis tiek esame už juos šiek tiek stipresni. Tad mums reikia stipresnių varžovų, nes tik iš jų galima kažko išmokti.
 

Bandėme pasikviesti stipresnių rinktinių jau šiemet, bet nepavyko. Kitąmet vėl mėginsime tai daryti, pradėsime kviesti anksčiau ir bandysime prisivilioti. Turnyras vyksta ne pirmus metus, svečiai žino, ko gali tikėtis atvykę – bus gera organizacija, geros sąlygos, geros rungtynės. Tai vienas tų turnyrų, kuris galėtų būti jaunimo rinktinių flagmanas, vienas iš kertinių sezono turnyrų.