Jau 28 metus gyvuojantis Panevėžio sporto klubas „El-Eko-Sport“ šiuo metu yra subūręs apie 80 dviratininkų. Talentų treneriai ieško visoje Lietuvoje.
Panevėžio sporto klubui „El-Eko-Sport“ atstovauja visi geriausieji Lietuvos dviračių treko meistrai, kurie iš pasaulio iš Europos įvairaus amžiau grupių čempionatų parveža medalių.
„Turime geras treniruočių sąlygas, dirba labai patyrę treneriai, tačiau surasti talentingų vaikų Lietuvoje ir juos atsivežti į Panevėžį darosi vis sunkiau. Niekas jų nenori išleisti“, - guodžiasi klubo pirmininkas Bronislovas Pliavga.
Kada įsikūrė El-Eko-Sport“ klubas?, - paklausėme B.Pliavgos.
1989-aisiais. Klubą pavadinome mūsų pirmojo rėmėjo „Eko“ vardu. Šį pavadinimą vėliau susiejome ir su sportu.
Buvau šio klubo įsteigimo iniciatorius, tačiau tuo metu vadovavau Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrui, tad negalėjau vadovuti ir klubui. Jo pirmininku buvo išrinktas treneris Antanas Jakimavičius. Dabar, kai nuo 2013-ųjų rugsėjo mėnesio jau nedirbu vadovaujančio darbo, tapau klubo pirmininku. Džiaugiuosi, kai matau, jog klubui esu reikalingas.
Visą gyvenimą buvai lengvaatletis, bėgiojai maratonus, ilgus nuotolius, įvykdei kandidato į sporto meistrus normą, tad kodėl nepanorai įsteigti lengvosios atletikos klubo?
Iš pradžių klube buvo ir lengvaatlečių, tačiau gyvenimas ėjo į priekį, savo lengvosios atletikos klubą įsisteigė treneris Algimantas Sniečkus. Įsisteigė ir miesto Lengvosios atletikos federacija. Tuo metu buvo puikūs dviratininkių rezultatai, sėkmingai treko meistres ugdė Antanas Jakimavičius, į Lietuvą atvyko dirbti sprinto specialistas, Simonos Krupeckaitės vyras Dmitrijus Leopoldas. Klubas dar labiau sustiprėjo ir visą dėmesį sutelkėme dviračių sportui.
Klubas įsikūrė Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje, ar buvo sunkūs pirmieji žingsniai?
Visada trūkdavo finansavimo, tada didelio meistriškumo sportininkams daugiausiai padėdavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
Ilgainiui radome bendrą kalbą ir su Kūno kultūros ir sporto departamento vadovais, įrodėme, kad reikia padėti ir pamainai, jai reikalingas finansavimas.
Buvo laikai, kada Panevėžio savivaldybė buvo dosni mūsų sporto klubui ir skirdavo nemažus pinigus. Tačiau buvo ir metų, kai iš viso nieko negaudavome.
Nors paskelbus nepriklausomybę, ir buvo nelengva, tačiau atsirado rėmėjų, kurie iš patriotiškumo padėjo klubui išgyventi. Rėmėjus stengdavomės išvežti į tarptautines varžybas užsienyje, su jais užmegzdavome artimesnius ryšius. Dabar klubui gali padėti tik dideli fanatikai. Iš jų gauname daržovių, sausainių. Dviratininkus maitiname, stengiamės rengti trumpalaikes treniruočių stovyklas.
Kaip šiandien gyvuoja „El-Eko Sport“ klubas?
Klubas vienija apie 80 dviratininkų. Juos ugdo patyrę treneriai Dmitrijus Leopldas, Antanas Jakimavičius, Solveiga Baleišytė, Eglė Zablockytė, Anatolijus Novikovas, Aleksandras Mitunevičius. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto dėka turime masažuotoją – Eglę Smetonytę.
Talentingų dviratininkų mūsų treneriai ieško po visą Lietuvą, tačiau iš kitur gabų jaunuolį atsivežti į Panevėžį - didelė problema.
Kiekvienas rajonas, kaimelis, mokykla nenori atiduoti vaiko. Reikia daug dirbti su tėvais, juos įtikinti, kad Panevėžyje yra visos sąlygos mokytis ir sportuoti, tapti gerais dviratininkais.
Visus metus rengiame savaitines pratybas, atsivežame gabesnius vaikus ir, padedant miesto Kūno kultūros ir sporto centrui, juos apgyvendiname bei pamaitiname. Maistą gaminamės patys.
Mūsų vienas iš pagrindinių tikslų - parengti gerą pamainą, kuri yra mūsų akiratyje. Norime išugdyti tokias žvaigždes, kaip Rasa Mažeikytė, Edita Kubelskienė, Simona Krupeckaitė, Vilija Sereikaitė, Aušrinė Trebaitė.
Penktus metus su Lietuvos dviračių sporto federacija ir miesto Kūno kultūros ir sporto centru rengiame gero lygio klubo dviračių treko tarptautines varžybas. Jų metu dviratininkai renka taškus, reikalingus siekiant teisės dalyvauti Pasaulio taurės varžybose.
Kaip ir viską turite, ko dar trūksta?
Dar turime ir gerus, ambicingus trenerius. Nors Antanas Jakimavičius jau sulaukė jau solidaus amžiaus, tačiau yra ypač reiklus, o jo svajonės ir tikslai kiekvienam treneriui būtų sunkai įgyvendinami. Didelis sau uždavinius kelia ir sprinterius rengiantis Dmitrijus Leopoldas. Mane tai motyvuoja, skatina dirbti dar geriau.

Panevėžys visą laiką buvo dviratininkų miestas, ar jis toks išliks ir ateityje?
Norėtųsi, kad toks išliktų. Pasižiūrėti treko varžybų susirenka vis daugiau žmonių, treko tribūnos jau nebūna tuščios.
Tačiau norėtųsi, kad lankomumas būtų dar didesnis, tarkime, toks, kaip Olandijoje ar Anglijoje, kitose šalyse, ar per mūsų krepšinio rungtynes.
Glaudžiai bendradarbiaujame su nuo 2004-ųjų veikiančiu Kūno kultūros ir sporto centru, kuris treneriams moka atlyginimus, išlaiko sporto bazes, mums leidžia naudotis puikia sporto baze, apmoka visas komunalines paslaugas.
Tiesa, centras neturi dviračių sporto inventoriaus ir transporto, bet iš dalies jis mūsų sportininkams padengia kuro išlaidas.
Toje sporto bazėje įsikūrė ir mūsų sporto klubas. Turime dviračių treką, treniruočių sąlygomis tikrai negalime skųstis. Pagal panaudos sutartį naudojamės sporto baze Rubikiuose, kur yra kalnuotos vietos ir ten praleidžiame vasaras, treniruojamės, ieškome perspektyvių vaikų.
Panevėžyje veikia Raimundo Sargūno sporto gimnazija, kurioje mokosi ir dviratininkai, ar jaučiasi jų pagalba?
Kai sporto mokykla buvo įkurta, kalbėta apie tai, jog čia bus rengiami individualių sporto šakų sportininkai. Tačiau dabar anaiptol taip nėra. Gimnazijoje dirba nemažai trenerių, kurie turėtų ieškoti talentingų būsimųjų plento ir dviračių treko meistrų. Tai būtų didelė pagalba su didelio meistriškumo sportininkais dirbantiems Dmitrijui Leopoldu ir Antanui Jakimavičiui. Norėtųsi, kad gimnazijos vadovybė tam skirtų didesnį dėmesį, labiau įsigilintų į dviračių sporto specifiką, sportininkų meistriškumą. Sporto gimnazijoje dviratininkus ugdo ir du mūsų klubo treneriai Solveiga Baleišytė ir Aleksandras Mitunevičius.
„El–Eko-Sport“ dviračių klubo bendradarbiavimas su sporto gimnazija turėtų būti toks, kaip ir su miesto kūno kultūros ir sporto centru.
Kai vyksta atranka į Sporto gimnaziją, turėtų dalyvauti ir sporto federacijų atstovai, tų sporto šakų rinktinių vyr. treneriai. Tada atranka būtų kur kas sėkmingesnė.
Vyriausybė labai staigiai atidarė mūsų Sporto gimnaziją, tačiau dabar ten yra nemažai balasto ir valstybei tai kainuoja pinigus.
Sporto gimnazijos darbu labiau turėtų rūpintis miesto savivaldybės Sporto skyrius, domėtis sportininkų pasiektais rezultatais.