Žiebtuvėlių kruša nesvetima ir moterų krepšiniui

Į šalies Prezidento taurės finalo rungtynes susirinkusius septynis tūkstančius triukšmingų dviejų komandų aistruolių saugojo daugybė ginkluotų policijos pareigūnų, o arena buvo padalyta į dvi dalis.

Vis dėlto net ir tokios priemonės neleido išvengti neramumų – nepatenkinti rungtynių eiga fanai ėmė į aikštę mėtyti viską, kas pakliuvo po ranka ir mačas buvo sustabdytas pusvalandžiui.

Nepaisant tokios patirties 21 metų 195 cm ūgio Petronytė džiaugiasi turėdama galimybę žaisti stiprioje komandoje ir semtis patirties iš vienos geriausių planetos aukštaūgių Sylvios Fowles.

Per trejas rungtynes Eurolygoje Petronytė aikštėje vidutiniškai praleidžia po 14 minučių ir pelno po 8 taškus bei atkovoja po 5,3 kamuolio. Dvitaškius aukštaūgė meta net 69,2 proc. taiklumu.

Šią savaitę lietuvaitei teko susigrumti su pažįstamomis varžovėmis – Kauno „VIČI-Aisčių“ komanda. Turkijos ekipa šventė pergalę 82:58, o Petronytė į buvusios komandos krepšį įmetė 12 taškų ir atkovojo 3 kamuolius.

Gintare, trečiadienį tau pirmą kartą teko žaisti prieš savo buvusią komandą. Ar šios rungtynes buvo ypatingos? – „BasketNews.lt“ žurnalistas paklausė Petronytės.
Buvo labai keista žaisti prieš savas, nes visos komandos žaidėjos yra labai geros mano draugės. Gindamasi jaučiausi tikrai keistai, kartais net kaip treniruotėje arba rinktinėje (šypsosi). Vis dėlto žinau, kad atstovauju kitai komandai ir turiu atiduoti viską, ką galiu.

Ar nustebai sužinojusi, kad „VIČI-Aistės“ pirmose sezono rungtynėse įveikė „Sparta&K“ ekipą?
Aišku nustebau, nes rusių komanda yra labai tituluota, jos laimėjo keturis pastaruosius Eurolygos čempionatus. Bet kuris jų suklupimas gali atrodyti netikėtas, tačiau kai dabar peržiūrėjau tas rungtynes ir pamačiau, kaip jos atrodo aikštėje, nesistebiu. Šią savaitę „Sparta&K“ patyrė jau antrą nesėkmę. Rusės dar neturi stipriausios sudėties, o po Šabtajaus mirties išsiskirstė geriausios komandos žaidėjos. Žinoma, šiemet jos taip pat turi labai pajėgią komandą, tačiau ji tikrai nėra neįveikiama, kokia buvo praėjusį sezoną.

Gal po rungtynių su „VIČI-Aistėmis“ pavyko pabendrauti su buvusiomis komandos draugėmis?
Taip, susitikome jų viešbutyje ir labai smagiai praleidome laiką. Buvo labai smagu pamatyti man artimus žmones, tai neįkainojamos akimirkos. Merginos man atvežė pilną maišą lauktuvių – lietuviško maisto – ir labai maloniai nustebino. Galėtų dažniau atvažiuoti (šypsosi).

Ar džiaugiesi Graikiją iškeitusi į Turkiją?
Aišku džiaugiuosi. Nebuvo blogai ir Graikijoje, tačiau noriu tobulėti, todėl labiausiai džiaugiuosi, kad žaidžiu Eurolygoje. Pernai laimėjome Europos taurę, o šiemet nesinorėtų antrą kartą rungtyniauti toje lygoje, kuri jau yra laimėta. Norisi išmėginti jėgas Eurolygoje. Labai džiaugiuosi, kad patekau į labai pajėgią ir profesionalią komandą. Neturiu kuo skųstis – turiu visas sąlygas tobulėti, reikia tik jomis naudotis.



Jeigu šiemet laimėsite Eurolygą, koks bus kitas žingsnis? WNBA?
(juokiasi). Gal ne. Apie WNBA negalvoju. Kodėl? Nes galvoju apie rinktinę.

Negi visiškai nesinorėtų išmėginti savęs stipriausioje pasaulio lygoje?
Nežinau. Ateityje – galbūt, tačiau dabar apie tai tikrai negalvoju. Mąstau tik kaip kuo geriau pasirodyti su Lietuvos rinktine. Galbūt pateksime į Londono olimpines žaidynes (svajingai nutęsia). Tai didžiausia mano svajonė.

Šiemet rungtyniauji nedaug, bet labai efektyviai. Ar nesinori aikštėje praleisti daugiau laiko?
Puikiai suprantu savo pareigas šioje komandoje. Turime vieną geriausių pasaulyje vidurio puolėjų Sylvia Fowles ir džiaugiuosi, kad kiekvieną dieną galiu iš jos mokytis ir dirbti su ja treniruotėse. Puikiai suprantu, kad per rungtynes negaliu žaisti tiek, kiek ji. Gaunu tiek minučių, kiek leidžia treneris ir kiek esu verta. Galbūt ir norisi žaisti ilgiau, tačiau esu stiprioje komandoje. Galbūt stiprioje Eurolygos komandoje dar nesu subrendusi žaisti po 30 minučių. Galbūt ateityje.

Turkijos pirmenybės skiriasi nuo Graikijos čempionato?
Turkijos čempionate rungtyniauja daug labai stiprių komandų, todėl jis gerokai stipresnis nei Graikijos. Vien ką reiškia amžina mūsų varžovė Stambulo „Fenerbahce“ komanda. Labai pajėgi ir Ivetos Šalkauskės Stambulo „Bešiktaš“ komanda, rungtyniaujanti Europos taurės varžybose. Žinau, kad Turkijos čempionate šį sezoną rungtyniauja net 26 žaidėjos iš WNBA. Tai daug ką pasako. Legionierių turi netgi turnyro lentelės pabaigoje esančios komandos, todėl niekas nenori lengvai dalyti pergalių.

Ar derbiai su „Fenerbahce“ būna išskirtiniai?
Tikrai niekada netikėjau, kad kada nors moterų rungtynėse išvysiu tiek žiūrovų. Šį sezoną su „Fenerbahce“ žaidėme Prezidento taurės finale ir pamačiau pilną areną – apie septynis tūkstančius žiūrovų. Arena buvo padalyta į dvi dalis, o abiejų komandų fanai buvo įleidžiami pro atskirus įėjimus. Jie buvo atvežti skirtingais autobusais, kad nesusitiktų prieš rungtynes. Nebuvau mačiusi ir tiek daug apsaugos. Per rungtynes mes atsilikome, o supykę gerbėjai į aikštelę ėmė mėtyti viską, ką turėjo po ranka. Iš pradžių į aikštę skriejo vandens buteliai, tada žiebtuvėliai, monetos netgi, elektros ilginamieji laidai. Jie nesitaikė su esamu rezultatu ir norėjo nutraukti rungtynes, pradėjo sprogdinti petardas. To moterų krepšinyje dar nebuvau mačiusi. Vis dėlto rungtynės nutrauktos nebuvo. Teisėjai paskelbė pusvalandžio pertrauką, išvarė visus mūsų komandos gerbėjus ir baigėme rungtynes.

Aistruolių mesti daiktai nieko nesužeidė?
Vienam mūsų komandos personalo darbuotojui buvo prakirstas kaklas. Buvo išties baisu. Aš ir dar viena komandos draugė dėl legionierių limito buvome neregistruotos rungtynėms ir jas stebėjome VIP vietose už atsarginių žaidėjų suolelio. Prasidėjus neramumams apsauga mus išvedė į rūbinę.

Ar gyvenimas Stambule skiriasi nuo gyvenimo Graikijoje?
Pasiilgstu tik Graikijos oro. Ten visada daug saulės ir šilumos. Nėra šalta ir Stambule, striukių tikrai nereikia, tačiau kartais palyja. Šaltų žiemų čia nebūna, sniegas tikrai retas reiškinys. Stambulas per trumpą laiką tapo mielas ir artimas. Tai labai didelis, tačiau itin gražus miestas. Aplink daug vandens, o klubas man suteikė labai geras sąlygas. Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau šį pasiūlymą.

Graikijoje beveik visą sezoną negavai laisvų dienų. Turkijoje jų turite?
Taip, čia jų turime. Žinoma, nedaug, tačiau sekmadieniai dažniausiai būna laisvi. Treniruotės tikrai labai sunkios, o aš daug dirbu ir papildomai. O Graikijoje laisvų dienų turėjome labai nedaug.

Kokie tikslai keliami komandai?
Vienas didžiausias tikslas nesikeičia jau metų metus – nugalėti „Fenerbahce“. Kartais net pergalės Eurolygoje negali prilygti mačams su „Fenerbahce“. Tai svarbiausia dvikova, tiek žiūrovams, tiek klubo vadovams. Nuo pirmų dienų, kai čia atvykau, yra sakoma, kad svarbiausias tikslas – būti pirmoms Turkijoje. Eurolygoje irgi norime pasirodyti kuo geriau. Klubo vadovai norėtų patekti į finalo ketvertą. Pačios labai norime pasiekti finalo ketvertą. Turime pakankamai gerą komandą, kad tai padarytume.