| Marius Naruševičius | 2017 m. rugsėjo 7 d. 14:58 |
Po finišo – mokytis kariškų paslapčių
Vilniaus maratone startuosianti Vaida Žūsinaitė rugsėjo pabaigoje dalyvaus baziniuose kariniuose mokymuose ir rimtai svarsto apie kariškės karjerą.
Sekmadienį tradicinio Vilniaus maratono tarp 15 000 dalyvių bus galima išvysti geriausius šalies bėgikus. Čia startuos ir Vaida Žūsinaitė. Sostinėje ji įveiks pusės maratono distanciją. Po to olimpietės laukia dar viena stovykla ir baziniai kariniai mokymai.
Apie savo planus sportininkė, šių metų pasaulio čempionato maratono distancijoje užėmusi 45-ąją vietą, pasakojo sostinės televizijos bokšte surengtoje Vilniaus maratono spaudos konferencijoje.
Minėjote, jog Vilniaus maratonas jums yra ypatingas. Kuo?, – paklausėme V. Žūsinaitės.
Kai manęs klausia apie Vilniaus maratoną, sukyla emocijos. Tai buvo pirmasis mano įveiktas maratonas ir tuo pačiu įvykdytas pasaulio čempionato normatyvas. Taip pat tada dar ir pagerinau Vilniaus maratono moterų trasos rekordą. Kai tąkart finišavau, norėjau šypsotis, bet tuo pačiu buvo ir graudu, norėjosi ir verkti. Tai buvo nauja pradžia, nes supratau, kad maratonas yra mano distancija ir daugiau nebesimėčiau po skirtingas rungtis.
Ar ruošiantis maratonams pasitreniruoti miestų gatvėse?
Taip. Aš mėgstu bėgti ir parke, ir paupiu, todėl kartais tenka prabėgti ir pro senamiestį. Dangos kitimas turi įtakos rezultatui. Reikia bėgti atsargiau, bet didelių sunkumų tai nesukelia.
Kokie planai šiame Vilniaus maratone?
Šiemet bėgsiu pusės maratono distanciją. Vis dar jaučiuosi pavargusi po pasaulio čempionato maratono. Žinoma, norisi pasirodyti kuo geriau, bet labai bijau kažką prognozuot. Didelių tikslų sau nekeliu.
Nuovargis po pasaulio čempionato – labiau fizinis ar emocinis? Ne paslaptis, kad lūkesčiai buvo aukštesni.
Viskas yra susidėję į vieną vietą. Aišku, norėjau pasirodyti geriau. Nei užimta vieta, nei laikas netenkina. Nors atrodo, kad šiemet ir pasiruošti čempionatui pavyko geriau, ir sezono metu rezultatai buvo geresni, bet nepavyko. Gal šiek tiek sutrukdė mini trauma, nuo vasario mėnesio kulne jaučiu skausmą, bet stengiuosi į tai nežiūrėti.
Kokie jūsų planai po Vilniaus maratono?
Vyksiu į stovyklą, kurioje, galima sakyti, sportuosiu ne aš, o mano treniruojami žmonės. Ten savaitgalį irgi planuoju įveikti pusmaratonį. Tada kurį laiką ilsėsiuosi, o vėliau ketinu tapti Lietuvos krašto apsaugos savanore – dalyvausiu baziniuose kariniuose mokymuose. Ten stiprėsiu fiziškai ir tada bandysiu su trenksmu grįžti į sportą.
Kas pastūmėjo tapti krašto apsaugos savanore?
Aš nuo mažens jaučiuosi Lietuvos patriotė – mane taip auklėjo tėvai. Mokyklos metais priklausiau Šaulių sąjungai, vėliau norėjau stoti į krašto apsaugos savanorius, bet tada treneris nepalaikė šios idėjos. Buvau visiškai atsidavusi sportui. Dabar radau tam laiko ir noriu tą savo svajonę įgyvendinti. O ateityje, jeigu bus galimybė, netgi norėčiau įstoti į profesionalią šalies kariuomenę. Šių mokymų laukiu su virpuliu širdyje, tai mane įkvepia.
Kas vyks tuose mokymuose?
Tai bus baziniai kariniai mokymai. Mokysimės rikiuotės, taktikos, įvairių kitų dalykų. Bus pratybos ir miške, mokys naudotis ginklais. Manau, tokios pratybos reikalingos kiekvienam. Labai palaikau šauktinių idėją ir norėčiau, kad po mokyklos net privaloma būtų dalyvauti panašiuose mokymuose. Jie išugdo drausmę, o tai praverčia gyvenime.
Jums, kaip sportininkei, turbūt nėra sunku laikytis drausmės?
Iš tikrųjų nėra sunku. Drausmė yra vienas pagrindinių dalykų sporte. Ko gero ją manyje išugdė Šaulių sąjunga, ten tekdavo ir ryto keltis, ir susitvarkyti, ir lovą idealiai pasikloti.
* * *
Vilniaus maratonas vyks rugsėjo 10 d., o jame laukiama apie 15 000 dalyvių bei dar dukart tiek žiūrovų. Didžiausiame Lietuvoje bėgimo renginyje kova vyks šešiose distancijose: maratono (42 km 195 m), „RIMI Pusmaratonio“ (21 km 098 m), EUROCASH1 10 km bėgime, „RIMI Šeimos“ 4,2 km bėgime, „Corny moksleivių ir studentų bėgime“ bei „#BEACTIVE vaikų bėgime“.
Apie savo planus sportininkė, šių metų pasaulio čempionato maratono distancijoje užėmusi 45-ąją vietą, pasakojo sostinės televizijos bokšte surengtoje Vilniaus maratono spaudos konferencijoje.
Minėjote, jog Vilniaus maratonas jums yra ypatingas. Kuo?, – paklausėme V. Žūsinaitės.
Kai manęs klausia apie Vilniaus maratoną, sukyla emocijos. Tai buvo pirmasis mano įveiktas maratonas ir tuo pačiu įvykdytas pasaulio čempionato normatyvas. Taip pat tada dar ir pagerinau Vilniaus maratono moterų trasos rekordą. Kai tąkart finišavau, norėjau šypsotis, bet tuo pačiu buvo ir graudu, norėjosi ir verkti. Tai buvo nauja pradžia, nes supratau, kad maratonas yra mano distancija ir daugiau nebesimėčiau po skirtingas rungtis.
Ar ruošiantis maratonams pasitreniruoti miestų gatvėse?
Taip. Aš mėgstu bėgti ir parke, ir paupiu, todėl kartais tenka prabėgti ir pro senamiestį. Dangos kitimas turi įtakos rezultatui. Reikia bėgti atsargiau, bet didelių sunkumų tai nesukelia.
Kokie planai šiame Vilniaus maratone?
Šiemet bėgsiu pusės maratono distanciją. Vis dar jaučiuosi pavargusi po pasaulio čempionato maratono. Žinoma, norisi pasirodyti kuo geriau, bet labai bijau kažką prognozuot. Didelių tikslų sau nekeliu.
Nuovargis po pasaulio čempionato – labiau fizinis ar emocinis? Ne paslaptis, kad lūkesčiai buvo aukštesni.
Viskas yra susidėję į vieną vietą. Aišku, norėjau pasirodyti geriau. Nei užimta vieta, nei laikas netenkina. Nors atrodo, kad šiemet ir pasiruošti čempionatui pavyko geriau, ir sezono metu rezultatai buvo geresni, bet nepavyko. Gal šiek tiek sutrukdė mini trauma, nuo vasario mėnesio kulne jaučiu skausmą, bet stengiuosi į tai nežiūrėti.
Kokie jūsų planai po Vilniaus maratono?
Vyksiu į stovyklą, kurioje, galima sakyti, sportuosiu ne aš, o mano treniruojami žmonės. Ten savaitgalį irgi planuoju įveikti pusmaratonį. Tada kurį laiką ilsėsiuosi, o vėliau ketinu tapti Lietuvos krašto apsaugos savanore – dalyvausiu baziniuose kariniuose mokymuose. Ten stiprėsiu fiziškai ir tada bandysiu su trenksmu grįžti į sportą.
Kas pastūmėjo tapti krašto apsaugos savanore?
Aš nuo mažens jaučiuosi Lietuvos patriotė – mane taip auklėjo tėvai. Mokyklos metais priklausiau Šaulių sąjungai, vėliau norėjau stoti į krašto apsaugos savanorius, bet tada treneris nepalaikė šios idėjos. Buvau visiškai atsidavusi sportui. Dabar radau tam laiko ir noriu tą savo svajonę įgyvendinti. O ateityje, jeigu bus galimybė, netgi norėčiau įstoti į profesionalią šalies kariuomenę. Šių mokymų laukiu su virpuliu širdyje, tai mane įkvepia.
Kas vyks tuose mokymuose?
Tai bus baziniai kariniai mokymai. Mokysimės rikiuotės, taktikos, įvairių kitų dalykų. Bus pratybos ir miške, mokys naudotis ginklais. Manau, tokios pratybos reikalingos kiekvienam. Labai palaikau šauktinių idėją ir norėčiau, kad po mokyklos net privaloma būtų dalyvauti panašiuose mokymuose. Jie išugdo drausmę, o tai praverčia gyvenime.
Jums, kaip sportininkei, turbūt nėra sunku laikytis drausmės?
Iš tikrųjų nėra sunku. Drausmė yra vienas pagrindinių dalykų sporte. Ko gero ją manyje išugdė Šaulių sąjunga, ten tekdavo ir ryto keltis, ir susitvarkyti, ir lovą idealiai pasikloti.
* * *
Vilniaus maratonas vyks rugsėjo 10 d., o jame laukiama apie 15 000 dalyvių bei dar dukart tiek žiūrovų. Didžiausiame Lietuvoje bėgimo renginyje kova vyks šešiose distancijose: maratono (42 km 195 m), „RIMI Pusmaratonio“ (21 km 098 m), EUROCASH1 10 km bėgime, „RIMI Šeimos“ 4,2 km bėgime, „Corny moksleivių ir studentų bėgime“ bei „#BEACTIVE vaikų bėgime“.