Tikisi pavienius veiksmus paversti komandiniais

Savaitės pradžioje „Neptūno“ vadovybė oficialiai pranešė, kad šiemet prie komandos vairo stojęs Rytis Vaišvila traukiasi iš pareidų, o pagrindinis kandidatas užimti vyriausiojo trenerio postą – darbo patirties Klaipėdoje jau turintis Robertas Kuncaitis.

 „Dešimta vieta Lietuvos krepšinio lygos čempionate – nemanau, kad tokią sezono pradžią galima vertinti teigiamai“, - apie komandos demonstruojamą žaidimą klabėjo klubo direktorius Osvaldas Kurauskas.

Ar trenerio R. Vaišvilos pasitraukimas jums buvo netikėtas?
Ne visai. Treneris atsistatydinimą motyvavo komandinio žaidimo nebuvimu: žaidėjai nesuprato jo, jis gal nesugebėjo perteikti komandai savo filosofijos, o dar tie trys pralaimėjimai namie (prieš Kėdainių „Nevėžio“, Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir „Kauno“ komandas. – red.past.)  ir Prienuose. Visada yra taip: laimi komanda, o pralaimi treneris. Permainos, manau, visada yra į gerą.

Kaip vyksta derybos su Robertu Kuncaičiu?
Kol kas kalbėjome tik telefonu. Žmogus tik vakar grįžo iš Amerikos, nemiegojęs porą parų, tai visų pirmą reikia leisti jam pailsėti, o paskui jau konkrečiai kalbėtis. Mes siekiame to, kas geriausia komandai, šiuo metu, manome, kad Robertas Kuncaitis – geriausias variantas. Viskas paaiškės jau šią savaitę, iki šeštadienio varžybų su svečiais iš Kazachstano „Barsy“ ekipa.

Ar neplanuojate permainų ir žaidėjų grandyje?
Kiekvienas naujas treneris susipažįsta su žaidėjais, iš naujo vertina juos pagal savo filosofiją ir žaidimo braižą, žiūri ko jam reikia. Todėl neatmetama galimybė, kad komanda pasipildys naujais žaidėjais. O tai bus lietuviai ar užsieniečiai nenoriu spėlioti, nes dar visiškai neaišku. Pirmiausia reikia paskirti vyriasiąjį trenerį.

Ko dar trūksta komandai?
Yra tikrai geras kolektyvas ir kievienas žaidėjas individualiai turi labai gerų savybių. Vienareikšmiškai sakyti, kad tas kažko nepadaro ar tas nesužaidžia – negalima. Trūksta gerų emocijų. Reikia, kad žaidėjai palaikytų vienas kitą, nuo suoliuko paplotų, kad būtų užsivedę, kaip vienas kumštis, o ne pavieniais veiksmais bandytų kažką padaryti. Tokių dvasinių, psichologinių dalykų reikia.



Kodėl to nėra?
Sunku pasakyti. Kęstutis Kemzūra net filmus rinktinės žaidėjams rodė, kad tie dalykai atsirastų. Manau, kad ne mūsų vienų komandoje ta problema yra. „Lietuvos rytą“ tokios pat problemos kamuoja, atrodo, kad žaidėjai geri surinkti, viskas labai gerai padaryta, bet kažko trūksta. Ir kaip tai pataisyti, nežinau, tai nėra paprasta.

Ar komandos tikslu išlieka patekimas į LKL mažąjį finalą?
Tokio tikslo niekas konkrečiai neįvardijo, gal kai kurie žaidėjai garsiau apie tai pakalbėjo. Mūsų, kaip klubo,  tikslai – ilgalaikiai. Didesnes viltis dedame į  kitą sezoną, nes šis – sudėtingas. Komanda suburta praktiškai nuo nulio, yra du amerikiečiai, todėl nėra paprasta. Šiemet norime suformuoti komandos branduolį.

Žinoma, mes nesivadovaujame olimpiniu pricipu, kad svarbu tik dalyvauti. Siekiame gerų rezultatų, siekiame maksimumo, o laikas parodys. Pernai LKL čempionate buvome penkti, todėl jei šiemet užimtume žemesnę vietą, tai nebūtų sveikintinas rezultatas.

Ar jau apsipratote klubo direktoriaus pareigose?
Su kiekviena diena lengviau priprasti prie to vaidmens. Žinoma, iš pradžių buvo sunku. Jokiam žmogui kardinalūs pokyčiai nėra lengvi. Savo darbo vertinti nenorėčiau, geriau tegu kiti tai daro iš šono, maloniau girdėti atsiliepimus, bet kokius, taip pat ir normalią kritiką, ką reikėtų taisyti.