Žydrūnas Savickas visa savo esybe pasinėrė į... dviračių sportą. Per Lietuvos dviračių treko čempionatą Panevėžyje jis per grupines lenktynes buvo arti medalio, o per komandines persekiojimo varžybas, be konkurencijos rungtyniavęs jungtinėje komandoje su Latvijos ir Estijos dviratininkais, buvo trečias.
Ne, Žydrūnas Savickas neatsisveikino su galiūnų sportu, jis ir toliau rengiasi naujiems išbandymams, šturmuoja rekordus. Alytuje gyvena kitas Žydrūnas Savickas, kuris važinėja dviračiu ir pratybas lanko trenerio Napoleono Buinausko grupėje.
„Kai per mikrofoną paskelbia, kad prie starto linijos – Žydrūnas Savickas, visi akimis ieško mūsų galiūno, o pamato liekną vaikinuką, kuris kone dvigubai mažiau sveria už stipriausią pasaulio žmogų. Iš pradžių nejaukiai jausdavausi, bet kuo toliau, tuo labiau su tuo apsiprasdavau“, – sako dviratininkas Ž. Savickas.

Dar prieš pradėdamas savo sportinę karjerą Žydrūnas žinojo, kad jo „antrininkas“ yra puikus galiūnas. „Kai mūsų stipruolis laimėjo pasaulio čempionatą, mano pavardė visiems užkliūdavo, ypač mokykloje, kai kas netgi prašė parodyti medalį“, – sako alytiškis.
Septintus metus dviračiu važinėjantis sportininkas kurį laiką meistriškumą tobulino Vilniuje, o dabar grįžo į Alytų ir po naujųjų metų norėtų pasirašyti sutartį su vienu iš Prancūzijos mėgėjų klubų, kuriame treniruojasi ir Seulo olimpinio čempiono Artūro Kaspučio sūnus Tomas.
Abu Žydrūnai Savickai akis į akį nebuvo susitikę. „Būtų labai įdomu susitikti stipriausią planetos žmogų ir su juo pabendrauti. Bet aš prieš galiūną Žydrūną nekaip atrodyčiau – mano ūgis 1,68 m, o svoris – vos 66 kilogramai. Savo bendrapavardžiu didžiuojuosi, seku jo rezultatus, galiu tik pasvajoti apie tokią sportinę karjerą“, – sako dviratininkas Ž. Savickas.