Dviratininko stichija – greitis

Talentingas Lietuvos dviračių treko meistras Vasilijus Lendelis niekada neužmirš 2016-ųjų. Tada jis turėjo nemažai vilčių patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes ir atkakliai kovojo dėl kelialapio, bet fortūna jam atsuko nugarą – sprinto rungtyje Vasilijus liko pirmas už brūkšnio. 

Panevėžietis sunkiai išgyveno šią nesėkmę. Kitas jo vietoje galbūt būtų nuleidęs rankas ir prisiekęs daugiau į dviračių treką kojos nekelti. Tačiau jaunasis sportininkas nepalūžo, suprato, kad nepatekus į žaidynes reikia dar daugiau dirbti ir į olimpiadą vykti ne kaip vidutiniokui, o kaip subrendusiam sprinteriui ir siekti kuo aukštesnės vietos. 

Dabar visas jo dėmesys sutelktas į Tokijo olimpines žaidynes. Vasilijus kalba ne tik apie kelialapį į Tokiją, bet ir apie svarų pasirodymą. Jo treneris Dmitrijus Leopoldas pripažįsta, kad auklėtinis – jaunas, talentingas, perspektyvus. „Tačiau norint pasiekti didelį meistriškumą jam dar reikės daug dirbti. Ir neaišku, ar įgyvendinsime savo tikslus“, – perspėja treneris. 

V.Lendelis gimė ir augo Pasvalio rajone, Saločiuose, kuriuos ypač išgarsino Seulo olimpinių žaidynių bronzinė prizininkė, pasaulio čempionė Laima Zilporytė. Ją mokykloje surado ir ugdė dviračių sporto entuziastas, dabar jau šviesaus atminimo treneris Antanas Daubaras. 

Būtent jo vadovaujamoje grupėje atsidūrė ir V.Lendelis – praėjusių metų Europos jaunimo iki 23 m. čempionato sprinto varžybų bronzinis prizininkas. Šeimoje auga dar keturi broliai – Arūnas, Svajūnas, Vytautas ir Dovydas bei sesutė Viktorija. Vasilijus – pats vyriausias. Dviračių sporto pratybas anksčiau lankė ir Arūnas, o dabar – jauniausias iš brolių šešiolikmetis Svajūnas. 
 

„Paauglystėje tėvai su manimi vargo neturėjo, nes labai norėjau sportuoti. Dviračių sportas – mano pirmoji sporto šaka, su kuria susidraugavau ir nesiskiriu iki šių dienų. Buvau septintokas, panorau minti dviračio pedalus ir dabar nesigailiu, kad pasirinkau šį sportą“, – LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ sakė Vasilijus.

Jaunasis pasvalietis važinėjo plente ir apie dviračių treką negalvojo. Iš savo treniruočių draugų išsiskyrė staigumu, gera reakcija, galingu spurtu. Treneris A.Daubaras, matydamas talentingą dviratininką, sutarė su panevėžiečių treneriu Stasiu Paštuoliu, kad jam padėtų treniruoti. 

„A.Daubaras nepatingėdavo iš Pasvalio savaitgaliais atvežti savo mokinį į mano treniruotes Panevėžyje ir organizuojamas treniruočių stovyklas. Regis, 2010-aisiais Vasilijus dalyvavo Lietuvos jaunių kalnų dviračių pirmenybėse Vilniuje ir startuodamas be specialių batų, tik su sportiniais bateliais, laimėjo sidabro medalį. 2012–2013 m. septyniolikmetis Vasilijus jau treniravosi mano grupėje ir mokėsi Panevėžio profesinėje technikos mokykloje. Jis buvo ypač stiprus fiziškai, gerai pasirodydavo per bendro fizinio pasirengimo varžybas. Buvau įsitikinęs, kad jaunasis dviratininkas treke gali pasiekti daugiau nei plente“, – prisimena S.Paštuolis. 

Jis apie savo auklėtinį papasakojo sprinterių treneriui Dmitrijui Leopoldui. Šis iš pradžių neskubėjo priimti pasvaliečio, bet kai jį pamatė rungtyniaujantį Lietuvos jaunių pirmenybėse, kuriose Vasilijus buvo antras olimpinio sprinto ir trečias keirino rungtyje, D.Leopoldas juo susidomėjo ir pakvietė treniruotis į savo sprinterių grupę. 
 

„Dviračių trekas iš pradžių man pasirodė baisus, bet jau po metų pradėjo patikti. Ėmiau rimčiau treniruotis, dalyvauti varžybose“, – prisipažįsta Vasilijus. 

V.Lendelis dabar varžosi sprinto ir keirino rungtyse. Jaunajam dviratininkui patinka abi rungtys: abi neilgos, bet sunkios. Tačiau po akimirkos taria, kad gal labiau prie širdies yra keirinas, nes varžybos greičiau baigiasi. Tačiau treneris D.Leopoldas turi savo nuomonę: „Manau, kad Vasilijaus stipriausia rungtis – sprintas, tačiau joje kol kas jis dar nesugeba savęs realizuoti. Tai sunkiai įveikiamas psichologinis barjeras. Visus savo geriausius rezultatus jis pasiekė keirino rungtyje.“ 
 

2016-aisiais Vasilijus iškovojo kol kas svariausią pergalę, Italijoje, Montikjaryje, per Europos jaunimo čempionatą iki 23 m. sprinto rungtyje laimėdamas bronzą. Tai buvo 21-erių sportininko pirmasis medalis tokio rango varžybose. Laimėjimu džiaugėsi, bet neslėpė ir šiokio tokio nusivylimo, nes galėjo pasirodyti dar geriau. 

Viltis geriausias Lietuvos sprinteris atidėjo šiems metams, nes dar galės dalyvauti Europos dviračių treko čempionate iki 23 m. „Būtinai sieksiu aukso, kitos vietos manęs netenkins“, – neslepia Vasilijus.

Šiemet Vasilijus debiutavo pasaulio suaugusiųjų čempionate Honkonge. Sprinto varžybose nepateko tarp šešiolikos stipriausiųjų, tarp keirino rungties dalyvių liko 22-as ir savo pasirodymu buvo nepatenkintas. „Žinoma, buvo galima pasirodyti geriau – reikėjo labiau susikaupti, pritrūko patirties. Viskas susidėjo krūvon. Planavau vienaip, o išėjo kitaip. Vis dėlto tai buvo mano pirmasis pasaulio suaugusiųjų čempionatas, kuriame dėl medalių rungtyniavo tikras pasaulio sprinterių žvaigždynas“, – ramina save trekininkas. 

Tačiau tame žvaigždyne sprinterio, į kurį jis norėtų lygiuotis ir iš kurio mokytis, buvęs pasvalietis nepamatė. „Noriu pats sau būti idealas. Iki jo dar toli, bet esu jaunas ir man viskas prieš akis“, – sako. 

Tokijo olimpinių žaidynių kandidato ūgis 1,75 m, svoris – apie 80 kg. Vasilijus negali pasakyti, ar tai idealūs sprinterio duomenys. „Nežinau, kokie yra ūgio ir svorio standartai, bet man atrodo, ne jie mina pedalus. Ne paskutinį vaidmenį mano rungtyse atlieka galva, reikia mąstyti, pasirinkti tinkamą taktiką. Kol kas didelio spaudimo nejaučiu, todėl šiandien psichologo man nereikia, bet nežinau, kaip bus ateityje“, – dėsto daugkartinis Lietuvos čempionas. 
 

Sėkmingos V.Lendeliui buvo šiųmetės keturių etapų Pasaulio dviračių treko taurės varžybos, kur keirino rungties bendroje įskaitoje jis užėmė antrą vietą, vos 25 taškais pralaimėjęs Europos čempionui čekui Tomašui Babekui. Padarytas didelis šuolis į priekį, nes praėjusiais metais taurės varžybose jis tebuvo trečiame dešimtuke. 

Šią pažangą jaunasis dviratininkas vertina taip: „Pradėjau rimčiau žiūrėti į dviračių sportą, ėmiau domėtis mityba, labiau rūpintis savimi. Dar ne taip seniai viskas buvo kitaip. Subrendau.“

Apie kokį nors užsienio klubą Vasilijus negalvoja, nori sportuoti Lietuvoje. Jam patinka treniruotis ir rungtyniauti Panevėžio treke, dar patinka varžytis Maskvoje. 

Prieš varžybas Vasilijus stengiasi apie jas negalvoti ir neprisidaryti papildomų rūpesčių. Siekia išlikti ramus kaip ir per treniruotę. Labiausiai bijo traumų, kurių jau yra patyręs: per vieną treniruotę susilaužė raktikaulį, o per varžybas pasitempė raiščius.  

V.Lendelis apie studijas aukštojoje mokykloje kol kas nesvarsto, nes visa galva pasinėręs į dviračių sportą. Jo svajonėse – pasaulio rekordas, iki kurio, tiesa, dar daug trūksta, ir olimpinių žaidynių nugalėtojų pakyla. Ir tą jis sako ne juokaudamas, o visiškai rimtai.  

Treneris D.Leopoldas neabejoja, kad Vasilijus taps Tokijo olimpiečiu. „Bet lauks ilgas ir kruopštus darbas. Pažiūrėsime, kokia bus atranka, ar bus palankios pasikeitusios sprinto ir keirino varžybų taisyklės. Šiemetinis dviračių treko sezonas baigėsi tik popieriuje – gegužės 15 d. vėl pradėsime rungtyniauti, maratonas po visą Europą tęsis net pusantro mėnesio“, – sako D.Leopoldas. 

Prieš porą metų treke Vasilijus susirado draugę – 2016 m. Europos čempionato komandinio sprinto bronzos medalininkę Miglę Marozaitę, su kuria kartu treniruojasi. Vestuvių dar neplanuoja, bet vienas be kito negali gyventi.  

Sportininkas nedaug kalba apie laisvalaikį, nes jo mažai. Po sunkių treniruočių ir varžybų jam geriausia pailsėti, pamiegoti ir su naujomis jėgomis pradėti kitą treniruotę. Nebelieka net laiko aplankyti tėvų, gyvenančių Saločiuose. „Kuo toliau, tuo rečiau nuvažiuoju į gimtinę. Bet tėvai atvažiuoja pasižiūrėti varžybų, kuriose dalyvauju Lietuvoje, aplanko mane Panevėžyje“, – sako Vasilijus.