Po traumos į Lietuvos moterų rankinio rinktinę sugrįžusi Brigita Ivanauskaitė sako norinti kuo greičiau surasti savo vietą atsinaujinusioje komandoje
Šiandien anksti ryte Lietuvos moterų rinktinė išskrido į Turkiją, kur jos laukia net trys kontrolinės rungtynės su aukščiausio lygio varžovėmis. Keletą dienų prieš tai pajėgiausios šalies rankininkės praleido treniruočių stovykloje Alytuje. Pagrindinis stovyklos tikslas buvo patikrinti žaidėjų fizines galimybes bei pasiruošti taktiškai artėjantiems susitikimams.
Pirmosiomis Lietuvos moterų rinktinės varžovėmis birželio 1 dieną bus šeimininkės turkės. Su jomis mūsų lietuvės susitiks ir Europos čempionato atrankoje. Antrą varžybų dieną mūsų rinktinės laukia makedonių išbandymas, o birželio 3 dieną viešnagę Turkijoje vainikuos mačas su olimpinėmis čempionėmis Rusijos merginomis.
Prieš pat skrydį į saulėtąją Turkiją pakalbinome Brigitą Ivanauskaitę, kuri didžiąją dalį šio sezono praleido dėl traumos ir negalėjo komandai padėti rudenį vykusioje pasaulio čempionato atrankoje. Dabar viena perspektyviausių šalies rankininkių tikina, jog yra pasiilgusi žaidimo ir nori, kuo greičiau surasti savo vietą atsinaujinusioje rinktinėje.
Sezoną su „Dragūno– Viesulo“ merginomis užbaigėte iškovodamos bronzinius apdovanojimus. Galima teigti, jog šio sezono tikslai įgyvendinti?
Kaip ir sakė Artūras Juškėnas, mūsų bronzos medaliai prilygsta mūsų vyrų iškovotiems auksiniams apdovanojimams. Manau, kad tikslai tikrai įgyvendinti.
Mažojo finalo serijoje jau ir pati išbėgai į aikštę. Koks jausmas buvo vėl sugrįžti į rungtynes?
Jaučiausi, kad galiu daryti tai, kas man teikia daugiausiai džiaugsmo ir pagaliau turiu progą įrodinėti, kad neveltui manęs visi taip laukė grįžtančios. Buvau tikrai pasiilgusi žaidimo ir džiaugiuosi vėl sugrįžusi į aikštę.
Ar jau pavyko visiškai atsistatyti po traumos?
Manau, kad po traumos atsistatyti pavyko, bet trauma buvo tikrai sudėtinga ir visada jausiu, kad kažkas yra kitaip negu buvo anksčiau. Svarbu nesižvalgyti į praeitį ir judėti tik pirmyn.
Pirmą kartą esi Lietuvos moterų rinktinės stovykloje, nuo tada kuomet treneriais tapo strategai iš Danijos. Ar daug pasikeitimų įžvelgi?
Su šiais treneriais jau teko susipažinti ir treniruotis. Dar praeitų metų vasaros pradžioje jie treniravo mane ir kitas žaidėjas ,,talentų stovykloje“, kurioje ir patyriau traumą. Skirtumas tarp ankstesnių rinktinės treniruočių ir dabartinių yra tas, jog dabar viskas turi būti greičiau. Visos treniruotės yra tikslingos, dirbame papildomai su taktikomis ir deriniais. Manau, jog tikrai rinktinė juda teisinga kryptimi, bet viskam reikia laiko.
Galbūt jau su treneriu aptarėte ir tavo rolę bei ateitį komandoje?
Treneriai daugiausiai iš manęs tikisi ateityje. Man reikia įgauti kuo daugiau žaidybinės patirties ir toliau tobulėti, nes dabar rinktinėje esančios žaidėjos yra geriausia, kas galėtų ginti Lietuvos vardą. Nors ir dabar esu įtraukiama į daugumą planų, bet dėl buvusios traumos, jie bando mane pasaugoti ateičiai.

Turkijoje laukia labai rimtos Makedonijos, Rusijos bei Turkijos nacionalinės komandos. Ko tikiesi iš šių susitikimų?
Norėčiau, kad skirtų daugiau žaidybinio laiko, nes esu išsiilgusi rankinio ir varžovės yra tikrai aukšto lygio, tai bus įdomu pamatyti save ir išbandyti tokiame aukštame lygyje.
Galbūt jau yra aiškūs ir kito klubinio sezono planai? Kaip sekėsi jau įvykusiose peržiūrose užsienyje ir kam teiktum prioritetą?
Kito sezono planai dar tik dėstomi ant popieriaus. Galutinių rezultatų kol kas nežinau. Peržiūros užsienyje vyko labai sklandžiai ir esu patenkinta matytomis sąlygomis. Manau, prioritetą teikčiau žaidybiniam laikui, nes esu ta, kuri aikštelėje nori praleisti kuo daugiau laiko. Tik rungtyniaudama galiu tobulėti, todėl tikrai norėtųsi pakliūti į komandą, kuri suteiktų daug žaidybinio laiko.
Lietuvos rinktinės sąrašas Turkijoje:
Simona Kazlauskaitė – „ACME–Žalgiris“;
Živilė Jurgutytė – „Bayer“ (Vokietija);
Laura Žukovaitė – „ACME–Žalgiris“;
Roberta Ivanauskaitė – „Dragūnas–Viesulas“;
Marija Gedroit – „Master Good“ (Vengrija);
Diana Šatkauskaitė – „Valur“ (Islandija);
Ugnė Slavėnaitė – HC „Garliava–Cascada“;
Klaudija Šidlauskytė – „ACME–Žalgiris“;
Audinga Kniubaitė – „ACME–Žalgiris“;
Greta Kavaliauskaitė – „IBV“ (Islandija);
Inesa Verbovik – „ACME–Žalgiris“;
Neringa Gudaitytė – „Dubysa–Salvė“;
Brigita Ivanauskaitė – „Dragūnas–Viesulas“;
Kristina Kvedarienė – „ACME–Žalgiris“;
Greta Sadauskaitė – „Eglė – Šviesa“;
Amanda Vareikienė – „ACME-Žalgiris“;
Jūratė Žilinskaitė – „Bnei Hertzliya (Izraelis).
Delegacijos nariai:
Bo Miltonas Andersenas – vyr. treneris;
Lars Sune Pedersen – treneris;
Karolis Kaladinskas – treneris;
Dominykas Pakarklis – kineziterapeutas;
Laimis Dambrauskas – komandos vadovas.