Tikslai – aukštesni nei Lietuvos auksas

Lukas Každailis jau antrą kartą tapo Lietuvos salės tinklinio čempionu. Pirmąjį aukso medalį jis pelnė prieš trejus metus, kai atstovavo Kelmės „Antivio-Etovio“ komandai. Šiemet triumfavo su „Vilniaus kolegijos-Flamingo Volley“ ekipa.

Lietuvos čempione antrus metus iš eilės tapo ir sportininko draugė 23-ejų Ieva Kazūraitytė, žaidžianti „Kauno-ASU“ komandoje. 

Kaip ir praėjusiais metais, šiemet lemiamos vyrų rungtynės Šiauliuose vyko tarp vietos „Elgos-Master Idea-SM Dubysos“ ir „Vilniaus kolegijos-Flamingo Volley“ komandų. Priešingose aikštelės pusėse žaidė perspektyvi Lietuvos paplūdimio pora – 2015 m. Europos iki 20 metų čempionato bronziniai prizininkai Lukas Každailis ir Arnas Rumševičius. 

Pirmasis žaidė vilniečių, o antrasis – šiauliečių komandose. Praėjusiais metais jie abu atstovavo Šiauliams ir tapo vicečempionais, o šiemet porininkų keliai išsiskyrė. Šiais metais čempionatą 2:0 (3:0 ir 3:1) laimėjo vilniečio trenerio Vasilijaus Burakinskio vadovaujama komanda. 

„Į Šiaulius vykome, nusiteikę nugalėti, tačiau žinojome, kad lengva nebus, nes šiauliečiai – pajėgi komanda, mums ji ypač neparanki. Pergale, žinoma, džiaugiamės, ypač „ištraukę“ košmarišką ketvirtą partiją. Tačiau Lietuvos čempionatas – nėra tas gyvenimo tikslas, kurį noriu pasiekti, planai yra gerokai didesni“, – sako 197 cm ūgio 21 metų L. Každailis.

Lukai, kuo išsiskyrė šis sezonas? – paklausėme sportininko.

Sezonas buvo daug įdomesnis, nes su „Vilniaus kolegija-Flamingo Volley“ debiutavau Baltijos lygoje. Žaidėme su stipresnėmis komandomis, buvo įdomu pasitikrinti savo jėgas. Tačiau nepatekome į finalinį ketvertuką. 
 

Per Lietuvos čempionatą į kovą įsitraukėme nuo pusfinalio. Čempionato lygis nebuvo labai aukštas, meistriškumu išsiskyrė tik Šiaulių ir mūsų komandos. Gražiai žaidė jauna Raseinių „Norvelita“, pelniusi bronzos medalius. Finalinį turnyrą stebėjo daug žiūrovų, Lietuvoje tinkliniu vis labiau domimasi ir tuo džiaugiamės.

Anksčiau žaidžiau futbolą, krepšinį. Į tinklinį atvedė didelis tinklinio entuziastas, mano tėtis Vygandas Každailis. Jis kaip mėgėjas žaidė tinklinį ir, atrodo, nuo 2003 m. pradėjo remti Kelmės „Antivį-Etovį“. Tėtis norėjo, kad ir aš žaisčiau tinklinį. Pradėjau treniruotis, dalyvauti Kelmės tinklinio lygoje. 
 

Gyvenome Tytuvėnuose, mūsų atvažiuodavo treniruoti kelmiškių tinklinio treneriai Darius ir Ramūnas Barauskiai. Lankydamas gal šeštą klasę, treniruotis važinėdavau ir į Raseinius pas Antaną Lukošių. Toje komandoje žaidė dabartinis mano partneris paplūdimio aikštelėje Arnas Rumševičius. 

Greitai mane pasikvietė kelmiškis treneris Robertas Nekrašas, pradėjau atstovauti Kelmės jaunių, jaunimo komandoms. Buvau pakviestas į suaugusiųjų komandą, man tada buvo 15 metų, tada ir supratau, kad tinklinis – mano sporto šaka, niekur iš jos nereikia bėgti.

Sunku pasakyti, kaip bus. Baigsiu bakalauro studijas, tačiau nežinau, ar studijuosiu toliau ir sieksiu magistro diplomo. Ypač buvo sunku studijuoti pirmame kurse, o dabar jau įsivažiavau, pamačiau, kaip reikia tvarkytis, ir viską pavyksta suderinti.


 

Paplūdimio tinklinis. Aikštelėje žaidžiame dviese, didesnė atsakomybė, paplūdimys priverčia daugiau galvoti, esant įvairioms situacijoms. Reikia mokėti ir kamuolį priimti, jį pakelti, smūgiuoti. Salėje paprasčiau: kamuolį priimi, tau jį pakelia ir smūgiuoji. Paplūdimyje man dar reikia daug kur tobulėti, mokytis, tvarkyti savo psichologiją ir ją perlaužti. Su galva susidoroti aikštelėje būna sunkiausia.
 

Kai baigiau vidurinę mokyklą, neabejojau, kad studijuosiu Vilniuje ir žaisiu tinklinį. Vilniuje yra uždaras paplūdimio tinklinio aikštynas, puikios sąlygos, patyręs treneris Marius Vasiliauskas. Dabar pagrindinį dėmesį su A. Rumševičiumi, jis, beje, taip pat atvažiavo į Vilnių, skirsime paplūdimio tinkliniui. Treniruojamės dukart per dieną, pradėjome varžybų sezoną. 

Šiemet nemažai laiko praleidau su „Vilniaus kolegijos-Flamingo Volley“ komanda. Tačiau salės tinklinio sezonas baigėsi, dėl tolesnių planų su treneriu V. Burakinskiu nieko nešnekėjome, nežinau, ar aš patenkinau jo lūkesčius, ar ne. 

Aikštelėje savo komandai visada norisi padaryti tik gero. Kitąmet treneris planuoja, kas komanda žais Europos taurės varžybose, su ja tada reikėtų daugiau būti kartu.

Visko gali būti, tačiau reikia suprasti, kad ateiname kaip į darbą. Mums paplūdimyje pinigai iš dangaus nebyra, juos turime patys užsidirbti. Yra turnyrų su priziniais fondais. Užimsi atitinkamą vietą – gausi pinigų. Kol kas man paplūdimyje dar nepavyko užsidirbti tiek pinigų, kad už juos galėčiau gyventi. Žaisdamas „Vilniaus kolegijos-Flamingo Volley“ komandoje gaudavau sutartą atlyginimą. 

Kol kas apie tai negalvoju. Reikia baigti mokslus, mąstau apie bendrą gyvenimą su drauge Ieva. Tiesa, apsigyventi kartu kol kas dar ankstoka. Ieva baigė Kauno technologijos universitetą ir Kaune dirba interjero bei baldų dizainere. Mus abu suartino tinklinis, dabar vienas pas kitą važinėjame, atstumas mūsų draugystei netrukdo.
 

Turime. Gerai žaidžia komandos draugai Artūras Vasiljevas ir Robertas Juchnevičius, su jais mūsų dvikovos būna įdomios ir atkaklios.
 

Ekonomika. Didelis pomėgis – mašinos. Įdomu jas paardyti, pasižiūrėti. Tytuvėnuose anksti pradėjau važinėti motociklu. Ekonomika. Didelis pomėgis – mašinos. Įdomu jas paardyti, pasižiūrėti. Tytuvėnuose anksti pradėjau važinėti motociklu. Tačiau šiuo metu neturiu laisvų savaitgalių, todėl pomėgius reikia pristabdyti.