Bėgimas padėjo surikiuoti mintis

Sporto įvykių sukūryje esantis portalo žurnalistas Aurimas Kuckailis įvairiuose bėgimo renginiuose dažnai sutinkamas ne renkantis informaciją apie juos, bet besivaržantis varžybų trasoje. Jau po kelių savaičių A.Kuckailis stos prie penktą kartą rengiamo „EUROVAISTINĖS Trakų pusmaratonio" starto. Interviu sporto žurnalistas pasakoja apie bėgimą jo gyvenime ir įsimintinas varžybų akmirkas.

Kiek laiko jau bėgiojate? Kas paskatino bėgioti ir kuo bėgimas Jus žavi?
Dabar atrodo, kad bėgioti pradėjau seniai, tačiau kai imu lenkti pirštus ant rankų, tai išeina ne taip ir daug  – vos septinti metai. Anksčiau niekada negalvojau, kad bėgiosiu. Mane dar galėjo sužavėti sprintas, tačiau vidutinės ir ilgos distancijos atrodė didelis nesusipratimas, atskiestas nuobodybe.

Tačiau viskas pasikeitė, kai mano gyvenimas vienu metu ėmė verstis aukštyn kojom. Geras bičiulis pasiūlė pabėgioti. Iš pradžių į tai žiūrėjau skeptiškai, tačiau netrukus jau aviausi gerokai nudėvėtus ir bėgimui nepritaikytus sportinius batus. Paklausite, ką tuomet jaučiau? Nieko, tiesiog neturėjau, ko prarasti. Neturėjau didelių lūkesčių, tačiau keli pabėgiojimai per savaitę nelauktai davė įspūdingą rezultatą. Pirmiausiai atgavau vidinę ramybę ir pusiausvyrą. Galvoje mintys rado savas duris painiuose apmąstymų koridoriuose. Jau nekalbu apie fizinę naudą – atsirado ištvermė, pasitikėjimas savo kūnu, poreikis ir motyvacija sveikai maitintis.Pirmiausia šie dalykai ir paskatino mane toliau domėtis bėgimo technika,varžybų taktika, stebėti savo širdies darbą, mokytis iš profesionalų.

Kiekvieną kartą išbėgdamas jaučiu euforiją – žinau, kad netrukus išsilaisvinsiu iš kasdienybės gniaužtų, priversiu užsisėdėjusį kūną paprakaituoti. Kone po kiekvieno bėgiojimo gimsta įdomios mintys, kažką sau atrandu ar kažką suprantu. Galiausiai būtent bėgdamas galiu pabūti tyloje su savimi, pabūti sau atviras ir nuoširdus, įkvėpti gryno oro. Visa tai, esant beprotiškam šiuolaikinio gyvenimo tempui, man tapo tiesiog nepakeičiama.

Ar dalyvaujate bėgimo varžybose? Kokios artimiausios bėgimo varžybos, kuriose ketinate dalyvauti?
Bėgimo varžybos svarbios tiek pat, kiek ir treniruotės. Būtent ten galiu pažiūrėti, kaip atrodau tarp kitų bėgimo entuziastų, ar mane tenkina progresas, pasisemti motyvacijos, susitikti su draugais ir, jei nekeliu jokių ypatingų tikslų, tiesiog pasimėgauti atmosfera. Artimiausias bėgimas, kuriame ketinu dalyvauti, neabejotinai yra Trakų pusmaratonis.

Ar Trakų pusmaratonyje jau esate dalyvavęs? Kuo Jums patiko ar įsiminė šis renginys?
Trakų pusmaratonyje bėgau jau tris kartus. Pirmiausiai mane užbūrė nepaprasta atmosfera – ją kuria ežerai ir Trakų pilies dvasia. Bėgti tokiu maršrutu yra neapsakomas malonumas. O vienas įvykis tikriausiai įstrigo visam gyvenimui, kai prie bėgikų (buvau per gerus 10 metrų) prisidėjo nuo savo gentainių kaime atsiskyręs gražuolis arklys. Taip, jis galima sakyti kartu su visais kirto finišo liniją, kur dar pabėgęs oficialia trasa buvo sulaikytas šeimininkų. Tokios netikėtos akimirkos dar labiau „pririša" prie Trakų pusmaratonio – stengiuosi iš anksto jam rezervuoti laiką. Niekada nežinai, kas laukia kitame bėgime. Man Trakų pusmaratonis – tikras perlas bėgimo varžybų tvarkaraštyje. Niekur didesniuose bėgimuose miestuose neįkvėpsi tokio svaiginamai gaivaus oro.

Trakuose pernai pirmąkart buvau su savo šeima – kol mažoji miegojo prie starto karščiausiomis naujienomis plyšaujant vedėjui Sauleniui, kiti du vaikai dalyvavo vaikų bėgime. Abiems jis paliko nepaprastai didelį įspūdį, tad neabejodamas leisiu bėgti juos ir šįmet. Ir dukros, ir sūnaus akys tiesiog degė iš pasitenkinimo, kai kirto finišo liniją. Nuo praėjusio rudenio netgi ėmė lankyti lengvosios atletikos treniruotes. Kad tik greitesni būtų.



Ar dalyvaudamas varžybose keliate sau tam tikrus tikslus – tarkim, įveikti distanciją per kažkokį laiką, nubėgti greičiau nei prieš metus ar pan.?
Visuomet prieš stodamas prie starto linijos aiškiai sau suformuluoju, koks mano tikslas. Kartais jis būna pagerinti savo pastarojo 10 km bėgimo laiką, kartais – mėginti šturmuoti asmeninį rezultatą, o kartais tiesiog pasijusti dalimi gero ir smagaus renginio. Vis dar brandinu svajonę nubėgti savo pirmąjį maratoną, tačiau kol dar neturiu galimybės nuosekliai jam pasiruošti, atidedu. Noriu 42 km 195 m distanciją įveikti su šypsena, o ne kančia ant kupros.

Nemažai žiniasklaidos atstovų praktikuoja bėgimą. Kaip manote, ar tai kiek nors susiję su profesija?
Galiu patvirtini, kad nemaža dalis žurnalistų, operatorių ir fotografų užsikrėtę bėgimo bacila. Neabejoju, kad rašant apie sporto įvykius, komentuojant juos ar fotografuojant visuomet nejučia perkeli save šalia profesionalų. Galbūt tas noras bent trumpai pabūti vienu iš jų ar bent jau prisiliesti prie to, kuo iš tikrųjų užsiima profesionalūs sportininkai, suteikia puikios motyvacijos. Bent jau man visuomet kyla noras išmėginti įvairias sporto šakas, pasijusti sportininkų kailyje.

Ar teko dalyvauti kokiose bėgimo varžybose su kolegomis žurnalistais? Jei taip, ar konkuruojate tarpusavyje?
Populiariausiuose ir gausiausiuose Lietuvos bėgimuose nuolat susiduriu su kolegomis. Arba prie starto linijos, arba trasoje, arba jau po finišo. Labai smagu būna atpažinti kažką bėgikų minioje, sušukti „labas", paskatinti, jei to reikia ir pakonkuruoti. Tiesiogiai tik su kolegomis esame bėgę Lietuvos lengvosios atletikos čempionatuose, kur organizatoriai atskirą rungtį skyrė žurnalistams. Tik tas konkuravimas bėgimo takelyje nėra žūtbūtinis – tai tarsi linksmas žaidimas, galimybė paplekšnoti
kolegai per petį ar smagiai pasijuokti iš pareikalauto fotofinišo.