Dirbant kartu, viską galima padaryti

 Žiūrėkite interviu su Lietuvos sporto draugijos "Žalgiris" prezidentu Vytui Nėniumi

Konferencijoje dalyvavo 66 delegatai iš 71-o. „Žalgirio“ draugijos prezidentu ketverių metų kadencijai vienbalsiai perrinktas Vytas Nėnius, kuris draugijai jau vadovauja nuo 1987 m., kai susijungė „Žalgirio“ ir „Nemuno“ sporto draugijos. V. Nėnius teigė, kad darbas nėra lengvas – reikia ieškoti lėšų, burti žmones, organizuoti renginius, įvairius klausimus derinti su valstybės institucijomis ir kolegomis. „Tačiau, dirbant kartu, viską galima padaryti. Stengsiuosi, kad draugijai mūsų veikla būtų naudinga“, – sakė jis.

Draugijos prezidentais tapo vilnietis Romualdas Budrionis ir jurbarkietis Petras Valutis, o generaliniu sekretoriumi – vilnietis Algis Vasiliauskas. Į prezidiumą išrinkti panevėžietis Bronislovas Pliavga, vilnietė Dangė Sinevičiūtė, kaunietis Algis Pušinaitis, pasvalietis Bernardas Laurinaitis, klaipėdietis Rimantas Vitkus, uteniškis Kazys Damidavičius ir marijampolietis Gintautas Janušauskas, į revizijos komisiją – vilnietis Arvydas Sedekerskis, alytiškis Zenonas Gramackas ir šalčininkietis Mykolas Senkevičius.

Konferencijoje negalėjęs dalyvauti Sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis delegatams sveikinimus perdavė iš Briuselio, o Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovai Artūras Poviliūnas ir Vytautas Zubernis – iš Meksikos. Žalgiriečius sveikino ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovai Eimantas Kveselaitis bei Valentinas Paketūras. Konferencijoje kalbėjo Sporto departamento Kūno kultūros strategijos skyriaus vedėja Milda Laurutėnaitė.

Žalgiriečių atskaitos ir rinkimų konferencija buvo rami ir dalykiška. Konferencijos darbas įvertintas patenkinamai. Buvo patvirtinta draugijos veiklos programa 2011–2014 metams. Konferencijos delegatai ir svečiai buvo nemokamai apgyvendinti viešbutyje, pamaitinti, jiems norėta surengta ekskursiją į Mosėdžio muziejų, tačiau dėl blogo oro jos buvo atsisakyta. Visi delegatai gavo rankines, jiems taip pat buvo sudaryta galimybė pasimėgauti Platelių jachtklubo baseinu ir pirtimi.

Už aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje vardiniais suvenyrais buvo apdovanoti šie sporto klubai: Kauno „Top Sport Arx Baltica“, Daugų „Daugis“, Smalininkų „Nemunas“, Jurbarko „Vulkanas“, Klaipėdos „Viesulas“ ir Sunkiosios atletikos klubas, „Žalgirio“ Pasvalio rajono taryba, Šiaulių „Medikas“, Utenos teniso klubas „Pasaga“, Trakų rajono Aukštadvario sporto klubas, Vilniaus „Tinklas“ ir bėgimo mėgėjų klubas „Stajeris“.

„Sporto visiems“ asociacija taurėmis apdovanojo Lietuvos seniūnijų žaidynių nugalėtojus kaimo grupėje – Kretingos rajono savivaldybę ir seniūniją. Gražiai į užtarnautą poilsį išlydėta ilgametė „Žalgirio“ sporto draugijos generalinė sekretorė Danutė Bružienė. 



Pagrindinį pranešimą – 2006–2010 m. draugijos veiklos ataskaitą – padarė draugijos prezidentas V. Nėnius. Jis pokštaudamas sakė, kad šiemet visa mūsų tauta ir patys žalgiriečiai švenčia „Žalgirio“ sporto draugijos 600 metų jubiliejų: 1410 m. liepos 15 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, o pirmasis draugijos pirmininkas buvo Vytautas Didysis, kurio portretas kabo draugijos respublikinėje taryboje.

Tikrasis draugijos gimtadienis – 1944 m. kovo 16 diena. 1990 m. balandžio 19–21 d. vykusi konferencija „Žalgirio“ sporto draugiją paskelbė nepriklausoma visuomenine sporto organizacija nepriklausomoje Lietuvoje. „Nežinau, kuris etapas draugijai svarbiausias. Jie visi svarbūs“, – teigė V. Nėnius.

Per visą draugijos gyvavimo istoriją pasikeitė dešimt draugijos pirmininkų. Buvo dedama daug pastangų, kad šios sporto organizacijos nebūtų Lietuvos sporto žemėlapyje. Tačiau to neįvyko – labai gausus „Žalgirio“ sporto draugijos aktyvo būrys pareiškė, kad tai yra jų, žalgiriečių, reikalas ir jie gali bei nori dirbti. Kaip parodė prabėgę 20 metų, draugija puikiai plėtoja savo veiklą ir gyvena iki šių dienų. Lietuvos sporto visuomenė jaučia draugijos pulsą, draugija vienija 84 sporto klubus, kurie sėkmingai dalyvauja įvairiose varžybose.

Pasak V. Nėniaus, draugijos veikla skirstoma į kelis darbo barus. Jis įsitikinęs, kad sporto organizacija nebus gyva, jeigu neorganizuos įvairių sporto renginių, nerodys iniciatyvos, nieko nestatys, neįkurs klubų, nerengs sporto žaidynių, čempionatų ir t. t.

„Mes pasirinkome savo nišą – ne dubliuoti sporto federacijų veiklą, bet dirbti su mėgėjais ir dirbančiaisiais. Ta niša populiari visame pasaulyje. 1990 m., kai Žalgirio mūšiui buvo 580 metų, surengėme pirmąsias draugijos sporto žaidynes Vilniuje. Iš Žalgirio mūšio lauko buvo atnešta ugnis, Arkikatedroje šviesaus atminimo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas pašventino mūsų vėliavą ir taip prasidėjo mūsų naujasis gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje.

Žaidynės tapo labai populiarios, mūsų žmonės rungtyniauja ir žiemą, ir vasarą. Jos keliauja per Lietuvą ir kasmet finalinės varžybos vyksta skirtingose vietose. Sporto šakos nusistovėjusios – tai kolektyvuose populiariausi žaidimai. Stengiamės išsaugoti gražias tradicijas, tačiau kartais paremiame ir naujas, dar tik besikuriančias sporto šakas: bočią, smiginį, ringo, – kalbėjo V. Nėnius. – „Žalgiris“ turi daug draugų visame pasaulyje, draugija yra Europos mėgėjų sporto konfederacijos ir Tarptautinės sporto mėgėjų konfederacijos narė. Mūsų klubai daug keliauja, dalyvauja įvairių sporto šakų čempionatuose, draugija padeda klubams spręsti organizacinius klausimus.“ Šiemet žalgiriečiai kvietėsi pasaulio sporto mėgėjų festivalį, tačiau Šiauliai fiziškai nebuvo pajėgūs priimti tiek daug komandų, ir komisija pasiūlė rengti atviras draugijos žaidynes, kuriose dalyvavo 12 šalių sportininkai.

Draugija pagerbia du savo ilgamečius draugijos pirmininkus: šviesaus atminimo Algirdą Slanksnį ir Viktorą Želvį, kurių garbei įsteigtos irklavimo aštuonviečių lenktynių ir jaunųjų penkiakovininkų varžybos. Draugija glaudžiai bendradarbiauja su sporto šakų federacijomis, organizuoja „Žalgirio“ draugijos vandensvydžio, stendinio šaudymo taurių varžybas.

Seimo įstatymu draugijai buvo grąžintos sporto bazės, tačiau jas reikia išlaikyti, renovuoti, kai kurios jų buvo specializuotos, nepelningos. Dalis sporto bazių jau atgyvenusios, tad draugija jų sukauptas pajamas investuoja į naujus objektus. Iškyla naujų universalių sporto bazių.

Nemažai draugijos turto buvo perduota savivaldybėms, o tuos objektus, kuriuos draugija manė galinti išlaikyti, pasiliko sau. Pasak draugijos viceprezidento Algio Vasiliausko, vieni tokie sprendimai buvo pamatuoti, o kiti ne, nes greitai reikėjo apyvartinių lėšų.

2003 m. Kauno sporto kompleksas buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje, jis dabar numatomas toliau plėsti. 2007 m. atidaryta SEB arena – kooperuojant verslininkų, savivaldybės, Europos Sąjungos lėšas, pastatytas 15 teniso salių kompleksas. Šiandien tų salių jau trūksta, sausį planuojama statyti dar šešias naujas teniso sales ir išnaudoti Europos Sąjungos galimybes.

„Pinigų, kuriuos gauname už realizuotą kokį nors mūsų turtą, neišvaistome, nepravalgome ir niekam nedovanojame, mes juos kaupiame ir investuojame. Pritraukiame kreditus, privatų kapitalą, mūsų žmonių iniciatyvas. Bus sunkiau – dirbsime visuomeniniais pagrindais, bus lengviau – padėsime savo žmonėms. Tačiau neužsidarysime, nesustabdysime savo veiklos investuoti ir plėsti sporto bazės“, – sakė V. Nėnius.

Ilgokai statyta Patelių jachtklubo sporto bazė, tačiau dabar nuostabiame gamtos kampelyje įsikūrusiame jachtklube galima rengti įvairių sporto šakų treniruočių stovyklas. Numatytas sporto salių kompleksas Klaipėdoje, dabar ta sporto bazė renovuojama. Uostamiestyje jau veikia keturios uždaros teniso aikštelės, tačiau jų dar trūksta. Alytuje įrengtas naujas sporto klubas, tačiau iškyla problemų su nuomotoju ir apyvarta.

Vyksta Šiaulių jachtklubo renovacija, kurią savo iniciatyva, lėšomis ir jėgomis pradėjo jos direktorius Arvydas Aukčionis. Tačiau, matyt, tolesnius darbus reikės tęsti bendromis pastangomis. Tikimasi, kad pavyks renovuoti Trakų irklavimo sporto bazę. Visa tai daroma nuosavomis ir kooperuotomis Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo bei dalininkų lėšomis.