| Lina Motužytė | 2010 m. spalio 25 d. 09:36 |
Vadybos galimybės neišnaudojamos
Lietuvos atsilikimas nuo sporto vadybą labiau išvysčiusių šalių, anot Tomo Karpavičiaus, didžiulis
Pasaulyje gera vadyba sporto šakoms padeda surinkti milijardus, tačiau Lietuvoje vadybos galimybės sporto srityje dar nepakankamai išnaudojamos.
Nuo sporto vadybininko darbo priklauso sėkminga sporto organizacijos plėtra. Lėšų ir partnerių paieška, renginių organizavimas, žiūrovų ir žiniasklaidos pritraukimas – sporte dažnai nematomi klausimai gula ant vadybininko pečių. Pasak Sporto vadybos asociacijos valdybos pirmininko Tomo Karpavičiaus, vadybininko nuopelnas, jei organizacija sėkmingai įveikė krizę.
Šiemet Sporto vadybos asociacijos užsakymu rinkos tyrimų kompanijos „Synopticom“ atlikta įmonių apklausa parodė, kad kas antra Lietuvos įmonė linkusi remti sportą. Tyrimo duomenimis, šešios iš dešimties sporto neremiančios įmonės, gavusios pasiūlymą, svarstytų galimybę teikti paramą.
„Nepakankamai išnaudojamos galimybės, dalis sportą remti linkusių įmonių niekada nėra gavusios pasiūlymo, kitos gavo nekvalifikuotus arba neadekvačius pasiūlymus. Buvo manoma, kad rėmimu domisi tik didžiosios bendrovės, tačiau tyrimas parodė, kad ir smulkios įmonės ieško tokių galimybių“, – teigia T. Karpavičius.
Verslo organizacijos Lietuvoje labiausiai linkusios investuoti į krepšinį, automobilių sportą ir futbolą. Mažiausiai investicijų sulaukiančios sporto šakos – rankinis ir jėgos sportas. Įmonės linkusios remti renginius ir varžybas, jaunimo sporto mokyklas ir klubus, sporto komandas.
Lietuvos atsilikimas nuo sporto vadybą labiau išvysčiusių šalių, anot T. Karpavičiaus, didžiulis: „Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje futbolo verslo pramonė bendrai per metus surenka 9 mlrd. litų, o Lietuvoje – apie 70 mln. litų. Palyginkime su mažesne šalimi, tarkim, Škotija, kuri surenka 1,2 mlrd. litų. Šis didžiulis sumų skirtumas rodo neišnaudotą potencialą.“
Norint pagerinti padėtį, pirmiausia, anot valdybos pirmininko, reikia pripažinti, kad tokia sporto vadybininko specialybė reikalinga: „Reikia ne tik tikėtis valstybės paramos, bet ir pradėti galvoti, kaip pritraukti privačias lėšas. Rengiant ledo ritulio varžybas, reikia galvoti apie bilietų ir abonentų pardavimą, reklamą, kaip pritraukti žiūrovų, žiniasklaidos priemonių ir kaip tą renginį padaryti patrauklų ir visuomenei, ir sportininkams. Tai sporto vadybininko darbas.“
Vienas artimiausių Sporto vadybos asociacijos projektų, – pirmą kartą Lietuvoje rengiami sporto vadybos apdovanojimai. Jais tikimasi suteikti postūmį sporto vadybos sričiai.
Apdovanojimus sudaro: Metų sporto vadybininko, infrastruktūros objekto, rėmėjo, renginio, rinkodaros bendrovės ir fotografo nominacijos. Tarp svarbiausių kriterijų, vertinant kandidatus, reikšmė sportui ir visuomenei, naujoviškumas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė.
„Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra gerų sporto vadybininkų, gerai atliekančių savo darbą. Taip pat paskatinti vidinę konkurenciją, kad sporto organizacijos tarpusavyje varžytųsi, ieškotų gerų specialistų ir taip atsirastų papildoma konkurencija“, – sako T. Karpavičius.
Nuo sporto vadybininko darbo priklauso sėkminga sporto organizacijos plėtra. Lėšų ir partnerių paieška, renginių organizavimas, žiūrovų ir žiniasklaidos pritraukimas – sporte dažnai nematomi klausimai gula ant vadybininko pečių. Pasak Sporto vadybos asociacijos valdybos pirmininko Tomo Karpavičiaus, vadybininko nuopelnas, jei organizacija sėkmingai įveikė krizę.
Šiemet Sporto vadybos asociacijos užsakymu rinkos tyrimų kompanijos „Synopticom“ atlikta įmonių apklausa parodė, kad kas antra Lietuvos įmonė linkusi remti sportą. Tyrimo duomenimis, šešios iš dešimties sporto neremiančios įmonės, gavusios pasiūlymą, svarstytų galimybę teikti paramą.
„Nepakankamai išnaudojamos galimybės, dalis sportą remti linkusių įmonių niekada nėra gavusios pasiūlymo, kitos gavo nekvalifikuotus arba neadekvačius pasiūlymus. Buvo manoma, kad rėmimu domisi tik didžiosios bendrovės, tačiau tyrimas parodė, kad ir smulkios įmonės ieško tokių galimybių“, – teigia T. Karpavičius.
Verslo organizacijos Lietuvoje labiausiai linkusios investuoti į krepšinį, automobilių sportą ir futbolą. Mažiausiai investicijų sulaukiančios sporto šakos – rankinis ir jėgos sportas. Įmonės linkusios remti renginius ir varžybas, jaunimo sporto mokyklas ir klubus, sporto komandas.
Lietuvos atsilikimas nuo sporto vadybą labiau išvysčiusių šalių, anot T. Karpavičiaus, didžiulis: „Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje futbolo verslo pramonė bendrai per metus surenka 9 mlrd. litų, o Lietuvoje – apie 70 mln. litų. Palyginkime su mažesne šalimi, tarkim, Škotija, kuri surenka 1,2 mlrd. litų. Šis didžiulis sumų skirtumas rodo neišnaudotą potencialą.“
Norint pagerinti padėtį, pirmiausia, anot valdybos pirmininko, reikia pripažinti, kad tokia sporto vadybininko specialybė reikalinga: „Reikia ne tik tikėtis valstybės paramos, bet ir pradėti galvoti, kaip pritraukti privačias lėšas. Rengiant ledo ritulio varžybas, reikia galvoti apie bilietų ir abonentų pardavimą, reklamą, kaip pritraukti žiūrovų, žiniasklaidos priemonių ir kaip tą renginį padaryti patrauklų ir visuomenei, ir sportininkams. Tai sporto vadybininko darbas.“
Vienas artimiausių Sporto vadybos asociacijos projektų, – pirmą kartą Lietuvoje rengiami sporto vadybos apdovanojimai. Jais tikimasi suteikti postūmį sporto vadybos sričiai.
Apdovanojimus sudaro: Metų sporto vadybininko, infrastruktūros objekto, rėmėjo, renginio, rinkodaros bendrovės ir fotografo nominacijos. Tarp svarbiausių kriterijų, vertinant kandidatus, reikšmė sportui ir visuomenei, naujoviškumas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė.
„Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra gerų sporto vadybininkų, gerai atliekančių savo darbą. Taip pat paskatinti vidinę konkurenciją, kad sporto organizacijos tarpusavyje varžytųsi, ieškotų gerų specialistų ir taip atsirastų papildoma konkurencija“, – sako T. Karpavičius.