Rinktinės vartininkė randa laiko ir verslui

„Lietuvoje atradau siuvimą. Su vyru modeliuojame drabužius, o jis dar ir piešia ant jų“, - sakė iš Islandijos į gimtinę grįžusi rankininkė K.Kvedarienė.

Lietuvos moterų rinktinė šiandien išvyksta į Turkiją, kur penktadienį bei šeštadienį sužais draugiškas rungtynes su šios šalies nacionaline komanda. Nors rinktinės pagrindą sudaro jaunos rankininkės, kurias vyriausiasis treneris Bo Miltonas Andersenas nori išbandyti šių kontrolinių rungtynių metu, tačiau rinktinėje yra ir keletas jau išbandytų bei užgrūdintų senbuvių. Viena tokių – rinktinės vartininkė 35 metų Kristina Kvedarienė, kuri jau buvo užsiminusi ir apie karjeros pabaigą, tačiau naujieji komandos treneriai sugebėjo įtikinti ją dar nekabinti sportbačių ant vinies ir toliau vilkėti rinktinės marškinėliais.

Patyrusi vartininkė komandai naudinga ne vien savo pamokomis ir patarimais jaunosioms komandos žaidėjoms. Ji pati vis dar yra ir puikios sportinės formos. Tuo buvo galima įsitikinti pasaulio čempionato atrankos varžybose Slovakijoje, kur būtent K.Kvedarienė sulaukė didžiausio trenerių pasitikėjimo ir iš visų trijų vartininkių aikštelėje praleido daugiausiai laiko.

Pati Kristina neslepia, jog būtent didelis trenerių noras matyti ją vis dar rungtyniaujant yra pagrindinė motyvacija žaisti. Savo drabužių verslą Pasvalyje pradėjusiai sportininkei vis dar pavyksta suderinti savo meilę rankiniui bei veiklą už aikštelės ribų.

Tai ir dar daugiau mums papasakojo pati Lietuvos moterų rinktinės vartininkė.

Lietuvos moterų rankinio rinktinėje jau žaidžiate ilgą laiką. Kuo ši rinktinė yra kitokia nuo prieš tai buvusių?

Visų pirma, pasikeitė trenerių štabas ir šiame pasikeitime aš, kaip žaidėja, matau tik pliusus. Rinktinėje padvelkė naujovėmis, progresu ir tai mane labai džiugina. Rintinės sudėtyje taip pat yra nemažai pokyčių. Smagu, kad atsiranda vis daugiau jaunų žaidėjų, kurios tikrai nori patekti į pagrindinę komandos sudėtį, deda visas pastangas, siurbia visą naują informaciją.

Jau užsiminėte apie pokyčius tarp trenerių. Kokį įspūdį kol kas palieka naujasis trenerių štabas?

Kaip minėjau, šiame pasikeitime matau tik pliusus. Man patinka jų darbo specifika, patinka tai, jog skiria dėmesio kiekvienai žaidėjai ir , be abejo, tai, kad labai daug dirbama su vartininkėmis. Tikiuosi, nieko neįžeisiu, bet labai gaila, kad neturėjau tokių pamokų kai buvau jaunesnė.

Esate jau prakalbusi apie karjeros pabaigą, tačiau vis dar apsivilkote Lietuvos rinktinės aprangą. Kokia pagrindinė motyvacija vis dar atstovauti Lietuvai?

Taip, jau buvau apsisprendusi kabinti „sportbatukus“ ant vinies. Bet rinktinės trenerių štabui pasirodė, kad dar ne laikas visiškai pasitraukti, kad aš dar galėčiau jaunesnėms kolegėms perduoti savo žinias, psichologiškai jas palaikyti ir padrąsinti. Tai įtikino mane – visada malonu jaustis reikalingai.

Ar galima jūsų žaidimo tikėtis ir 2018 metų Europos čempionato atrankos varžybose?

Dėl 2018 – ųjų metų atrankos dar žiūrėsim. Labai norėčiau užleisti savo vietą jaunimui. Dar turim truputį laiko pasiruošti tam. O kitam sezonui aš jau turiu kitų planų, aišku, taip pat susijusių su rankiniu. Jau negalėčiau be jo.

Visai neseniai persikėlėte gyventi į Pasvalį ir pradėjote ten savo verslą. Galbūt galite plačiau papasakoti jį ir apie tai kaip rankinį pavyksta derinti su darbu?

Pasvalyje apsigyvenau grįžusi iš Islandijos, kur žaidžiau 7 metus. Ko gero visoms ateina tokia mintis: o kas bus po to, kai nebežaisiu? Tada ir pradėjau ieškoti veiklos, kuri būtų maloni širdžiai. Daug maloniau eiti į darbą, kurį myli. Be to, su vyru nerasdavome drabužių, kurie mums patiktų (kas mus pažįsta, žino, kad mūsų stilius išskirtinis). Taip ir atradau siuvimą. Kartu su vyru modeliuojame drabužius, o jis dar ir piešia ant jų. Kadangi esu pati sau šeimininkė, tai ir su žaidimu puikiai galiu susiderinti.