Ritas Vaiginas pripažino, kad atsisakymas rengti Lietuvos jaunučių sporto žaidynes buvo klaida, ir džiaugėsi, kad jos grįžo.
2010 m. Lietuvos jaunučių sporto žaidynių, skirtos „Žalgirio“ mūšio 600-osioms metinėms paminėti, uždanga nusileido. Praėjusį penktadienį Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) įvyko šių žaidynių rezultatų paskelbimo ir apdovanojimų ceremonija.
Šiemet žaidynės vyko po dvejų metų pertraukos. 2008 ir 2009 m. jos nebuvo vykdomos dėl finansų stygiaus. Žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas ir KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas pripažino, kad tai buvo klaida.
„Sporto visuomenė neslėpė nusivylimo žaidynių nebuvimu. Mes, departamentas, supratome, kad žaidynės išties yra mūsų sporto gyvybinė ląstelė. Mes pripažįstame, kad jaunučių žaidynės, kurios buvo pradėtos organizuoti prieš 20 metų, yra tas varomasis variklis, kuris įsilieja į sporto sistemą, nulemdamas puikius rezultatus tarptautinėje arenoje, kalbant ne tik apie jaunimo, bet ir suaugusiųjų sportą. Jos yra visos mūsų sporto varžybų sistemos pagrindas, leidžianti jauniesiems sportininkams tarpusavy varžytis ir tobulėti“, - teigė R.Vaiginas, atkreipęs dėmesį, kad šiais metais mūsų jaunimas ypatingai stebino dideliais laimėjimais.
„Šiemet turime pasaulio jaunimo čempionų tose sporto šakose, kuriose anksčiau neturėjome. Tai yra, ir sunkiojoje atletikoje, ir lengvosios atletikos disko metimo rungtyje. Jau nekalbant apie Singapūro jaunimo olimpines, kuriose mūsų sportininkai iškovojo penkis medalius, - priminė R.Vaiginas.
Taigi žaidynės turi vykti. Jei anksčiau dar būdavo diskusijų, žaidynės reikalingos ar ne, kad galbūt užtenka atskirų sporto šakų čempionatų, tai džiugu, kad dabar abejojančių jų nauda beveik nėra. Taip, sporto biudžetas susitraukęs, tačiau šiemet joms radome lėšų – maždaug 0,5 mln. litų. Manome, kad tai buvo tikslingos lėšos ir esame patenkinti investicijomis į jaunučių sportą. Nežiūrint, koks bus sporto biudžetas kitąmet – greičiausiai jis bus panašaus dydžio kaip šiemet, padarysime viską, kad jaunučių žaidynės vėl įvyktų“.
Žaidynių programą sudarė dvidešimties strateginių sporto šakų varžybos – badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, futbolas, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, rankinis, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šiuolaikinė penkiakovė, tenisas, tinklinis ir žolės riedulys. Sporto šakų skaičius buvo padidintas. Niekuomet iki šiol tiek sporto šakų varžybų jaunučių žaidynėse nėra buvę.
Iš 60-ies savivaldybių tik Rietavo ir Alytaus rajono savivaldybės nepareiškė noro dalyvauti šiose žaidynėse. „Mūsų jau nestebina, kad Rietavo savivaldos vadovai jau nekreipia dėmesio į raginimus dalyvauti jaunučių žaidynėse, tačiau Alytaus rajono vadovų požiūris į sportą tikrai nenudžiugino. Anksčiau šis rajonas dažnai iškovodavo prizines vietas, o šiemet dėl organizacinių problemų jaunieji šio rajono sportininkai neteko galimybės varžytis su savo bendraamžiais“, - sakė R.Vaiginas.
Finaliniame žaidynių etape dalyvavo 7091 sportininkas. Pavasarį prasidėjusios žaidynės miestų ir rajonų atrankos varžybose sutraukė virš 13 tūkst. dalyvių. Kaip visada, gausiausios buvo Kauno ir Vilniaus delegacijos, kurių sportininkai dalyvavo visų dvidešimties sporto šakų varžybose. Nedaug atsiliko kiti miestai: Šiauliai dalyvavo aštuoniolikos, Klaipėda – penkiolikos, o Panevėžys – keturiolikos sporto šakų varžybose. Kaip ir ankstesniais metais, dalyvių ir sporto šakų skaičiumi pasižymėjo Alytaus miesto, Marijampolės, Utenos delegacijos. Iš mažesnių savivaldybių galima pagirti Telšių, Kėdainių, Biržų, Kelmės rajonų rinktines.
Vis dėlto lyginant su ankstesnėmis žaidynėmis, pastebima, kad kai kurie rajonai, daugiausia dėl sporto finansavimo mažėjimo savivaldybėse, sumažino sporto šakų rinktinių skaičių, tad tuo pačiu sumažėjo ir sportininkų skaičius. Tiesa, Vilniaus ir Kauno savivaldybės atsiuntė didesnes delegacijas nei 2007-aisiais – Vilnius atitinkamai 681 ir 605 sportininkus, Kaunas – 630 ir 582.
Dalyvių skaičius labiausiai padidėjo lengvojoje atletikoje ir plaukime, sumažėjo baidarių ir kanojų irklavime, bokse, dziudo, buriavime, šaudyme. Taip pat sumažėjo sportinių komandų skaičius. 2007 m. dalyvavo 53 futbolo komandas, o šiemet 38; vaikinų krepšinio – 53, šiemet – 42. Kitose sporto šakose proporcijos panašios.
Kadangi finansavimas buvo apkarpytas, žaidynės šiemet vyko kiek pakeistu formatu. Taupant lėšas buvo nuspręsta kiek galima labiau skirtingų sporto šakų finalines žaidynes koncentruoti viename mieste. Finalinės varžybos vyko vienuolikos šalies miestų ir rajonų sporto bazėse, o baigiamasis žaidynių akordas nuskambėjo Šiauliuose, kur vyko devynių sporto šakų finalinės varžybos ir puiki sporto bei meno šventė. Šiauliečiai žaidynėms skyrė geriausias savo sporto bazes. Pavyzdžiui, krepšinio ir stalo teniso varžybos vyko Šiaulių arenoje.