Trasoje – ir olimpiečiai, ir vaikai

Žaidynių dalyvius sveikinęs draugijos generalinis sekretorius, žaidynių vyr. teisėjas Vytas Nėnius ypač pasidžiaugė dideliu slidininkų aktyvumu – dėl medalių varžėsi 122 sportininkai. 

Slidinėjimo varžybose dalyvavo ir vienas Šveicarijos atstovas - Yannas Bieri, kuris 10 km distancijoje savo amžiaus grupėje buvo penktas.  

Tarp dalyvių buvo ir labiausiai tituluota žalgiriados sportininkė, trijų olimpinių žiemos žaidynių dalyvė, dabartinė Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyr. trenerė ignalinietė Kazimiera Strolienė.  Ji dalyvavo estafečių varžybose ir kartu su orientacininke Ramune Arlauskiene, Broniumi Cicėnu ir Dainiumi Bieliniu tepralaimėjo be konkurencijos dalyvavusiems Visagino slidininkams (38 min.13 min.) ir tapo žaidynių čempionais - 39 min.13 sek.   

Kaip ir praėjusiais metais, žaidynėse buvo leista varžytis Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto rinktinės slidininkams. Kovo 14-25 d. jie dalyvaus pasaulio specialiosios olimpiados žiemos žaidynėse Austrijoje, todėl, pasak Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto prezidento uteniškio Zenono Misiūno, „Žalgirio“ žiemos žaidynių slidinėjimo varžybos jiems buvo puiki generalinė repeticija prieš olimpiadą, kuri vyksta kas ketveri metai.    

Ant slidžių buvo galima pamatyti ir buvusią daugkartinę Lietuvos slidinėjimo čempionę, dabar Ukmergėje gyvenančią Juliją Stašelienę. Liepos 15 d. jai sukaks jau 84-eji ir šįkart ukmergiškė varžybose nedalyvavo, tačiau  savo malonumui slidėmis nušliuožė 5 km. 

„Aš jau nuo lapkričio mėnesio slidinėju. Labai gražaus Pivonijos šilo proskynose buvo gausu sniego ir su dideliu malonumu leidausi nuo kalnelių. Į žaidynes atvažiavau su Jonu Kupinu, kuris dalyvavo varžybose, o aš buvau jo didžiausia sirgalė. Mes Ukmergėje esame vieninteliai tokie žiemos sporto fanatikai“, - sakė J. Stašelienė.

Vaikų komandą į žaidynes atvežė ketverių olimpinių žiemos žaidynių dalyvis vilnietis Ričardas Panavas.   

Buvęs ignalinietis, o nuo 1980–ųjų Vilniuje gyvenantis  Arūnas Panavas apie 30 metų žalgiriečių žaidynėse nedalyvavo  o šiemet pagaliau vėl sugrįžo į baltąsias trasas. 

„Kai 2013 -aisiais  pamačiau Algimantą Jucevičių organizuojantį „Snaigės“ žygius ir juose dalyvaujančius  tūkstančius žmonių, pradėjau gėdinti save, kaip aš, buvęs slidininkas ir gyvenantis šalia miško, neturiu net slidžių. Iš  karto nulėkiau į turgų, nusipirkau slides ir jau dalyvavau kitame „Snaigės“ žygyje. Dabar žaidynėse įveikiau 5 km distanciją. Pirmą sykį važiavau tokia puikia vėže. Pavyko puikiai, labai džiaugiuosi užimta ketvirtąja vieta“, - džiaugėsi A. Panavas, Vilniaus Verkių regioninio parko direkcijos skyriaus vedėjas.  

Jis prie Verkių parko turi įsirengęs 10 km slidinėjimo trasą, kurioje po darbo mėgsta pasitreniruoti. Tačiau pastaruoju metu trasa buvo smarkiai apledėjusi ir joje buvo sudėtinga važinėti. 

A. Panavas jaunystės metais treniravosi pas ignalinietį trenerį Henriką Rudaką, kuris buvo šių varžybų teisėjas, ir net 30 metų jo nebuvo matęs. 

Per žaidynes pagaliau įvyko trenerio ir mokinio susitikimas. Abu užliejo prisiminimų banga, kai treniruotės vykdavo ant ežero, kiek tekdavo sulaužyti slidžių ir pan.  

„Arūnas buvo labai geras, talentingas mokinys. Pasirodo, ne veltui jį mokiau slidinėti. Su slidinėjimu jis ir šiandien draugauja“, - džiaugėsi H. Rudakas.    

Devyni slidininkai atvažiavo iš Elektrėnų, iš šio miesto buvo dar du orientavimosi atstovai ir trys dalyvavo „Snaigės“ žygyje.  Jiems išvykti į žaidynes padėjo Elektrėnų savivaldybės Sporto centras, skyręs autobusą ir apmokėjęs nakvynės išlaidas. 
 

Prieš išvykdami į Ignaliną, elektrėniškiai prognozavo laimėti penkis medalius. Jų komandos siela -  Komunalinio ūkio technikė, slidininkė ir tenisininkė Romualda  Ramanauskienė. Ji jau bene 15 metų dalyvauja žalgiriečių žaidynėse ir savo amžiaus grupėje (55 m. ir vyresnės) šįkart šliuožė 3 km distanciją ir iškovojo sidabro medalį.    
 

Pasirengti šiemetinėms žaidynėms elektrėniškei padėjo ir ketverių metų anūkas Rokas, kuriam ji nupirko slides ir batus bei šiemet kartu triskart slidinėjo.  „Tikiuosi, kad anūkas ateityje mane deramai pavaduos ir jam  pagarbiai perduosiu  savo slides. Neabejoju, kad jis dalyvaus ir žalgiriečių žiemos žaidynėse. Turiu dar ir pusantrų metukų anūkėlę Rūtelę, kuri jau po poros metukų tikrai stos ant slidžių“, - neabejoja R. Ramanauskienė.   
 

Elektrėniškė akcentavo, kad jai svarbiausia ne pergalės, o dalyvauti varžybose,  garbingai baigti distanciją, na, ir susitikti su savo bendraminčiais. 

„Mano hobis – slidinėjimas, jo dėka kasmet plečiasi mano draugų ratas. Labai būna liūdna, kai nebūna sniego. Kasmet važinėjame į slidinėjimo maratonus Lenkijoje.  Ne kartą juose yra bandę jėgas šiemetinių žalgiriečių žaidynių dalyviai, Kruonio elektrinės  meistras Žilvinas Rinkevičius ir Vilniaus bankininkas Simonas Narvydas, kurie yra pelnę netgi medalių.Labai norėtume, kad, kaip ir ankstesniais metais, per žalgiriečių žiemos žaidynes būtų kompleksinė komandinė įskaita, kuri savivaldybes skatindavo suburti geras komandas“, - kalbėjo R. Ramanauskienė. 

Tikslas – medalis 
 

Specialiajai pasaulio žiemos olimpiadai besirengianti 27-erių uteniškė Aušra Burbulytė išbandė jėgas 5 km distancijoje ir užėmė antrąją vietą. 

Iki olimpiados kovo mėnesio pradžioje ji dar dalyvaus Baltijos šalių slidinėjimo čempionate Estijoje. 

„Praėjusiais metais irgi dalyvavau žalgiriečių žaidynėse ir savo amžiaus grupėje taip pat buvau antra. Slidinėju jau septintus metus, o vasarą bėgioju. Nekantriai laukiu savo debiuto specialiosios žiemos olimpiadoje, kur lauks 1 km ir 3 km distancijos.  Labai noriu laimėti medalį“, - savo svajonę atskleidė A. Burbulytė. 
 

Ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laipteli stovėjo įmonės „Drugelio sparnas“ savininkė vilnietė Jūratė Kančauskienė, kuri žalgiriečių žaidynėse dalyvavo kartu su vyru Alfonsu.  Jie abu ir susipažino per slidinėjimo pratybas, kai studijavo Kauno politechnikos institute.  Kitais metais per žaidynes jie, ko gero, jau bus trise – atsiveš ir šešerių metų anūkėlę Justę, kuri jau slidinėja. Gal prikalbins ir dukrą Jurgitą, taip didelę slidinėjimo entuziastę.  

Dvidešimt metų J. Kančauskienė gyveno prie Nemenčinės ir su biatlono treneriu Marijanu Kačianovskiu su statinėmis įrenginėjo daug slidinėjimo trasų. 

„Tačiau slidinėti pradėjau ne Lietuvoje, o toli šiaurėje, Karelijoje, 40 km nuo Suomijos.  Tada 11 metų gyvenome už speigračio, kur net pusę metų būdavo žiema. Todėl ir pamilau slides, man slidinėjimas buvo kažkas tokio.  Kai ten išvažiavome gyventi, man buvo ketveri. Mano tėvas, kuris dabar jau šviesaus atminimo, buvo sovietų karininkas, ir Šiaurėje pradėjau slidinėti. Į Lietuvą sugrįžome 1975-aisiais“, - sako J. Kančiauskienė.
 

Aktyvūs žaidynėse buvo vilnietis  Stasys Bagvilas su žmona. „Swedbank“ dokumentų tvarkymo administratore Jone Bagvile. Jie į Ignaliną atvažiavo su savo draugais, prisiekusiais slidinėjimo entuziastais Juozu Vilkeliu ir Algiu Naudžiumi. 
 

S. Bagvilas dalyvavo „Snaigės“ žygyje, o jo žmona bandė jėgas 3 km slidinėjimo distancijoje ir savo amžiaus grupėje buvo trečia.  

„Mes abu ir slidinėjame, bėgiojame, dalyvaujame dviračių maratonuose. Įvairiuose masiniuose sporto renginiuose aš bandau jėgas jau apie 40 metų.  Pastaraisiais metais vasarą pamėgome dviračių maratonus, kasmet įveikiame apie 10 maratonų po 50 km. Dalyvaujame visuose „Snaigės“ žygiuose, šiemet jau bandėme jėgas šešiuose. Labai mėgstu žalgiriečių žiemos žaidynes, kur susirenka tikri žiemos sporto mylėtojai, seni kovų draugai. Ko mes čia atvažiuojame? Ir save parodyti, ir kitus pamatyti“, - sakė S. Bagvilas. 
 

Slidinėjimo v varžybų nugalėtojais atskirose grupėse tapo: Vilniaus r. atstovės  Viktorija Romanova, Elvyra Branicka ir Jadvyga Junevič, visaginietės Anastasija Sapožnikova ir Julija Kaznačenko, uteniškė Rūta Tuskenytė, elektrėniškė Vilma Paškevičienė, trakietė Nina Dolgova, vilnietė Jūratė Kančauskienė, anykštėnai Lukas Žukauskas, Bronius Vitkūnas ir Gytis Mikoliūnas, ignaliniečiai Dainius Bielinis ir Bronius Cicėnas, trakiškis Marijus Butrimavičius, elektrėniškis Žilvinas Rinkevičius, visaginietis Timofejus Kaznačenka ir vilnietis Vladas Suslavičius.    


 

Orientavimosi varžybose dalyvavo 42 sportininkai, kurie rungtyniavo įvairiose amžiaus grupėse. 

Nemažai orientacininkų pasirinko tomis pat dienomis Suomijoje vykstantį Europos žiemos čempionatą, kur dalyvavo visa Lietuvos nacionalinė rinktinė, bei meistrų čempionatą. 

„Mes žalgiriečių žiemos žaidynėse leidžiame dalyvauti ir elito sportininkams. Mums, orientacininkams, žaidynės labai reikalingos.  Vienu metu galima nušauti du zuikius: dalyvauti ir slidinėjimo, ir orientavimosi slidėmis varžybose. Kitais metais irgi dalyvausime žalgiriečių žaidynėse, tik gal mūsų orientacininkams trečius metus jau atsibodo ta pati vietovė. Gal kelsimės toliau Ažušilės link, kur yra senoji biatlono šaudykla“, - sakė „Būdakalnio“ orientavimosi sporto klubo prezidentas Remigijus Arlauskas. 
 

Varžybose teisėjavo ir jo žmona, žinoma Lietuvos orientacininkė R.Arlauskienė, kuri dar bandė jėgas ir slidinėjimo estafečių lenktynėse.  

Orientavimosi varžybų nugalėtojais atskirose grupėse tapo: šiaulietės Ieva Gapšytė ir Rugilė Abukaitytė, vilnietės Algirda Zaliauskaitė ir Rūta Stanevičienė, panevėžiečiai Tadas Mackevičius ir Algirdas Šalkauskas, šiaulietis Ignas Jaseliūnas, vilnietis Vilius Stankevičius ir trakietis Robertas Mikalauskas.   

Žalgiriečių žaidynes apibendrina draugijos generalinis sekretorius, žaidynių vyr. teisėjas Vytas Nėnius:

„Šiemet kalnų slidininkai atsiskyrė nuo slidininkų, nes jų varžybų kalendoriai buvo kitaip suderinti. Jų kovos vyko atskirai.  Ir kalnų slidinėjimo, ir slidinėjimo varžybos buvo gana gausios. Buvo leista dalyvauti ir vaikams, kadangi sporto mokyklos žiemą rengia nedaug varžybų. Apie 60 mergaičių ir berniukų kovojo slidinėjimo varžybose, o iš viso dėl apdovanojimų rungtyniavo 122 slidininkai. Tai gana daug. Tai rodo, kad Lietuvoje lygumų slidinėjimas, kaip ir kalnų slidinėjimas, yra mėgstamas, žmonės yra pasiilgę žiemos malonumų. Dėl apdovanojimų rungtyniavo nemažai šeimų, ir mūsų sprendimas leisti joms rungtyniauti pasiteisino. 
 

Ignaliniečiai gerai parengė varžybų trasas, kur buvo mažiau sniego, buvo papildyta dirbtiniu, buvo sudarytos geros buitinės sąlygos. 

Sportininkai turėjo kur persirengti, pasišildyti, parengti slides, gerai pasirengti startams. Sklandžiai ir kruopščiai dirbo teisėjai.  

Kai Ignalinoje į rikiuotę stojo naujo komplekso pastatas, buitinės sąlygos pagerėjo, tačiau žaidynių dalyviai pasigedo kavinės, kur po varžybų būtų galima atsigerti karštos arbatos ar kavos, pasistiprinti sumuštiniais. 

Komplekso šeimininkai tokių sąlygų nenumato, nes reikalinga nupirkti įrangą, o Ignalinoje varžybų rengiama nedaug ir niekas nenori dirbti nuostolingai. 

Gal mums reikėtų pagalvoti ir paskatinti verslo žmonės, kad jie per varžybas galėtų atidaryti nors ir laikiną tašką, tada žmonės jaukiau pasijustų.  

Mūsų draugijos slidinėjimo varžybos nuolat vyksta Ignalinoje, nes kitur nėra gerų  trasų, atitinkančių visus standartus, nėra pakankamai buitinių sąlygų. 

Ignalinoje yra sniego gaminimo mašinos, čia nuo seno puoselėjamos gražios slidinėjimo tradicijos, yra gražus gamtovaizdis. Ignalina visą laiką buvo žiemos sporto šakų traukos centras. 

Gana plati žaidynių slidinėjimo varžybų geografija: tapo jau įprasta, kad gausias delegacijas atsiunčia Elektrėnai, Utena, Vilnius, aktyvūs ignaliniečiai. 

Nuo pat pirmosios žalgiriados, kada jos pradėtos rengti 1990-aisiais, nuolat dalyvauja Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronius Cicėnas, kuris savo amžiaus grupėje ir šiemet buvo nepralenkiamas. 

Per mūsų žiemos žaidynes kartu su slidininkais trečius metus apdovanojimų siekė ir orientavimosi sporto atstovai. 

Jeigu jie ir ateitieji norės dalyvauti mūsų žaidynėse, orientacininkus mielai priimsime.  

Draugijos žaidynes plačiau aptarsime per Vykdomojo komiteto posėdį, išklausysime nuomones ir pasiūlymus, priimsime sprendimus."