Lietuva laukia tik paskutinio V.Rumiancevo startas, o LTOK spaudos atstovas Bronius Čekanauskas dalinasi paskutinių dviejų dienų įspūdžiais iš Vankuverio
Vasario 26 dieną Vankuverio žaidynių organizatoriai sugebėjo į ilgą eilę sustatyti tuo metu spaudos centre dirbusius žurnalistus. Buvo atvežti du žaidynių medalių - aukso, sidabro ir bronzos - komplektai. Jeigu nori nusifotografuoti su aukso medaliu rankoje ar ant kaklo, stok į eilutę. Ir dauguma rikiavosi...
Prieš paimant medalį į rankas kiekvienam buvo išduotos baltos pirštinaitės su užrašu „Prisiliesk prie aukso medalio". Apdovanojimai tikrai originalūs: dailūs ir solidaus svorio.
O štai ketvirtadienio vakarą Vankuverio laiku viešbučio kambaryje, kuriame gyvenu, suveikė priešdūminė signalizacija. Plyšojo įkyriai, taip pat skambėjo ir visas penktojo aukšto koridorius. Nežinau, ar ji skambėjo visuose aukštuose? Po keliolikos sekundžių per kambaryje esantį mikrofoną pasigirdo diktoriškas vyriškas balsas: „Problemos yra antrame aukšte. Ramiai laukite nurodymų..." Sirena, tai tyliau, tai vėl garsiau, kaukė dar apie minutę. Liftai neveikė. Iš viso viešbutyje berods trisdešimt aukštų... Galiausiai pavojaus signalas nutilo, tas pats balsas informavo, kad „problema likviduota..."

Vėl pradėjus veikti liftams buvau nuvažiavęs į apačią - tylu, ramu, nei gaisrinių, nei dūmų... Rimtesnio pavojaus greičiausiai nebuvo. Bet nejauku, kai taip triukšmauti daugiaaukščio viešbučio kambaryje ima priešdūminė signalizacija...
Per pusryčius kitą dieną sužinojau, kad pavojaus sirenos kaukė visuose aukštuose, visuose kambariuose. Viršutiniuose aukštuose nerimo būta daugiau...