| Lina Motužytė | 2010 m. spalio 16 d. 15:54 |
Riedučiai - sportas ir vaikams, ir seneliams
Vis dar susiduriantys su neigiama visuomenės nuomone, riedutininkai siekia atsikratyti jiems lipdomos „chuliganų“ etiketės
„Gal suvaikėjai?“ - ko gero tokią repliką išgirs suaugęs žmogus, prasitaręs, jog nori važinėtis riedučiais. Vis dar gyvas stereotipas, esą riedučiai - vaikų ir maištaujančių paauglių pramoga, o suaugusiam žmogui tuo užsiimti nedera. Riedutininkų asociacija „Riedėk.Lt“ siekia pakeisti nusistovėjusį požiūrį ir parodyti žmonėms, kad riedučiai - puiki laisvalaikio leidimo forma.
Pirmoji iniciatyva parodyta beveik prieš dešimtmetį, įkūrus Vilniaus riedutininkų klubą „Ketvirtadienio nakties karštis“, skirtą suburti žmones, norinčius važinėtis po miestą ketvirtadienio vakarais. Vėliau klubas virto Lietuvos riedutininkų asociacija „Riedėk.Lt“, apimančia visą Lietuvą ir vykdančią daug įvairesnę veiklą, tiesa, ketvirtadienio pasivažinėjimų tradicija gyva iki šiol.
„Riedėk.Lt“ tikslas – populiarinti riedučius kaip laisvalaikio leidimo būdą, transporto priemonę ir sportą. „Šiais metais pajautėme, kad riedučiai populiarėja. Dar netaip, kaip mes norėtume, bet pažanga yra. Tam daug įtakos turėjo sutvarkytas Vilniaus Vingio parkas, kuriame atsirado erdvė važinėtis riedučiais. Dabar užsukus į Vingio parką galima išvysti krūvą riedutininkų: vieni šiaip važinėja, kiti sportuoja ar mokosi naujų triukų“, - riedučių sporto plėtra džiaugėsi asociacijos prezidentas Evaldas Norvaiša.
Riedučių sportas itin populiarus kaimyninėje Estijoje, ten į varžybas susirenka keli tūkstančiai žmonių. Iš visų Europos šalių riedučiai populiariausi - Prancūzijoje. Tradiciniai riedėjimo po miestą renginiai - miesto šventės, kuriose lydimi policijos automobilių dalyvauja iki 5 tūkst. riedutininkų.
Riedutininkai ne tik dalyvauja įvairiuose renginiuose, bet ir patys organizuoja šio sporto populiarinimo akcijas Lietuvoje. Viena iš tokių – riedučių mokykla. „Iki šiol nebuvo nė vieno renginio, prie kurio galėtų prisijungti visiškai nauji žmonės, mes riedėdavome po miestą, tačiau naujokams būdavo pakankamai sunku prisidėti“, - kaip kilo mintis mokyti žmones teisingai ir saugiai važinėti riedučiais pasakojo asociacijos prezidentas. Vasarą vykę nemokami kursai sulaukė namažo visuomenės dėmesio. Dešimt mokytojų Vilniaus Vingio parke mokė įvairiausių pratimų kaip riedėti, stabdyti, apsisukti ar važiuoti atbulomis.
„Mokykla esame labai patenkinti. Kaskart atvažiuodavo apie dvidešimt naujų žmonių. Buvo ir tokių, kurie apskritai pirmą kartą riedučius užsidėjo. Ar pavyko išmokyti? Be abejo! Žinoma, viskas priklauso nuo kiekvieno gabumų, tačiau pastovėti ant riedučių ar pariedėti paprastai išmokstama jau po vieno užsiėmimo, o po keleto vakarų žmonės jau pakankamai gerai važiuoja“, - sėkmingu projektu džiaugėsi E. Norvaiša.
Šiemet Vilniuje pirmą kartą vyko asociacijos organizuotas riedučių maratonas. Panašus renginys jau antrus metus vyksta ir Kaune. Vos per mėnesį suorganizuotas „Riedėk.Lt maratonas“ šiemet nesulaukė didelio susidomėjimo, tačiau organizatoriai sako pasimokę iš klaidų ir ateityje žada aukšto lygio renginį.
„Gana spontaniškai mes jį sugalvojome, todėl dalyvių nebuvo daug, o ir svečių iš užsienio nesulaukėme. Paprastai metų pradžioje yra sudaromi varžybų planai ir rimtesni sportininkai atsirenka kur dalyvauti, o mes viską padarėme per mėnesį. Mūsų maratonas sutapo su velomaratonu ir tie, kuriems aktualūs ir riedučiai, ir dviračiai pasirinko didesnį renginį.
Tai gera praktika ir kitais metais, manome, kad pavyks surengti tikrai aukšto lygio renginį, kuriame sulauksime ne tik didesnio vietinių riedutininkų dėmesio, bet ir svečių iš užsienio“, - sakė organizatoriai.
„Riedėk.Lt“ nariai aktyviai dalyvauja Vilniaus miesto renginuose. Šiemet Vilniaus bėgimo maratone, jie dalyvavo specialioje riedučių rungtyje, taip pat atliko šuolių į aukštį ir slalomo pasirodymus. Aktyviausieji, už savo lėšas važiuoja į varžybas užsienio šalyse. Šiemet Lietuvos komanda dalyvavo turnyre Prancūzijoje. Šios varžybos vyko visą parą, komandų nariai pasikeisdami riedėjo be sustojimo. Lietuviai iš 596 dalyvavusių komandų bendroje įskaitoje užėmė 62 vietą.
„Riedėk.Lt“ pasitinka šūkiu: „Tu negali būti „per senas“ riedučiams!“ Anot E. Norvaišos, riedučiais važinėja tiek vaikai, tiek seneliai: „Vidurkis - apie 25 metai, o gal ir daugiau. Narių amžius įvairus, bet aktyviausi ne paaugliai, vyriausias riedutininkas šiuo metu yra 60-ies.“
Riedučiais, skirtingai nei daugelis mano, galima ne tik riedėti miesto galvėmis. Pasaulyje labai populiarus gatvės ritulys, panašus į ledo ritulį. Sparčiai populiarėjančiai rungčiai statomos specialios arenos ir jau rengiami ne tik vyrų, bet ir moterų čempionatai. Lietuvoje kol kas jis žaidžiamas gatvėje, kaip sako entuziastai: „Nelabai oficialiai su nelabai rimtomis taisyklėmis“. Taip pat labai populiarus riedučių slalomas, tai, anot riedutininkų, sporto ir šokio derinys. Dažnai prie kitų rungčių prijungiami ir šuoliai į aukštį.
Šiemet Lietuvos riedutininkai pradėjo važinėtis su šiaurietiško ėjimo lazdomis. „Tai išties įdomi patirtis. Neseniai gavome lazdų, pritaikytų važinėtis riedučiais. Šiuo metu patys tik išbandome ir stengiamės įsivažiuoti. Tai labai geras sportavimo būdas, kaip ir vaikščiojant dirba ne tik kojos, bet visas kūnas. Pusvalandžio pasivažinėjimas su lazdomis – pati geriausia treniruotė“, - nauja patirtimi dalijosi E. Norvaiša.
Daug nepatogumų riedutininkams sukelia infrastruktūra ir jų statusas kelių eismo taisyklėse. Jie prilyginami piestiesiems, todėl negali važiuoti dviračių takais, negali pervažiuoti gatvės ir privalo laviruoti tarp šaligatviais einančių žmonių. „Sunku pasakyti, kaip geriausia būtų spręsti šią problemą. Žinoma, vien gatvėmis važinėtis nebūtų gerai, bet dviračių takais riedėti, manau, galėtume. Šaligatviais važiuoti, kartu su pėsčiaisias yra gana sudėtinga ir nesaugu. Ateityje, jei riedutininkų daugės, galbūt tai pasikeis“, - tikisi asociacijos prezidentas.
„Mes vis dar esame prilyginami chuliganams, visi įsivaizduoja, kad mes kažką gadiname, laužome bortelius ir panašiai. Daugelis nesuprata, kad yra riedutininkų, kurie tiesiog rieda, šitaip sportuoja ir leidžia laisvalaikį. Tikimės, kad ši nuomonė keisis ir vis daugiau žmonių į mus žiūrės ne kaip į blogą dalyką ar vaikų pramogą, o kaip įdomią ir gerą veiklą“, - viliasi šio sporto entuziastai.
Pirmoji iniciatyva parodyta beveik prieš dešimtmetį, įkūrus Vilniaus riedutininkų klubą „Ketvirtadienio nakties karštis“, skirtą suburti žmones, norinčius važinėtis po miestą ketvirtadienio vakarais. Vėliau klubas virto Lietuvos riedutininkų asociacija „Riedėk.Lt“, apimančia visą Lietuvą ir vykdančią daug įvairesnę veiklą, tiesa, ketvirtadienio pasivažinėjimų tradicija gyva iki šiol.
„Riedėk.Lt“ tikslas – populiarinti riedučius kaip laisvalaikio leidimo būdą, transporto priemonę ir sportą. „Šiais metais pajautėme, kad riedučiai populiarėja. Dar netaip, kaip mes norėtume, bet pažanga yra. Tam daug įtakos turėjo sutvarkytas Vilniaus Vingio parkas, kuriame atsirado erdvė važinėtis riedučiais. Dabar užsukus į Vingio parką galima išvysti krūvą riedutininkų: vieni šiaip važinėja, kiti sportuoja ar mokosi naujų triukų“, - riedučių sporto plėtra džiaugėsi asociacijos prezidentas Evaldas Norvaiša.
Riedučių sportas itin populiarus kaimyninėje Estijoje, ten į varžybas susirenka keli tūkstančiai žmonių. Iš visų Europos šalių riedučiai populiariausi - Prancūzijoje. Tradiciniai riedėjimo po miestą renginiai - miesto šventės, kuriose lydimi policijos automobilių dalyvauja iki 5 tūkst. riedutininkų.
Riedutininkai ne tik dalyvauja įvairiuose renginiuose, bet ir patys organizuoja šio sporto populiarinimo akcijas Lietuvoje. Viena iš tokių – riedučių mokykla. „Iki šiol nebuvo nė vieno renginio, prie kurio galėtų prisijungti visiškai nauji žmonės, mes riedėdavome po miestą, tačiau naujokams būdavo pakankamai sunku prisidėti“, - kaip kilo mintis mokyti žmones teisingai ir saugiai važinėti riedučiais pasakojo asociacijos prezidentas. Vasarą vykę nemokami kursai sulaukė namažo visuomenės dėmesio. Dešimt mokytojų Vilniaus Vingio parke mokė įvairiausių pratimų kaip riedėti, stabdyti, apsisukti ar važiuoti atbulomis.
„Mokykla esame labai patenkinti. Kaskart atvažiuodavo apie dvidešimt naujų žmonių. Buvo ir tokių, kurie apskritai pirmą kartą riedučius užsidėjo. Ar pavyko išmokyti? Be abejo! Žinoma, viskas priklauso nuo kiekvieno gabumų, tačiau pastovėti ant riedučių ar pariedėti paprastai išmokstama jau po vieno užsiėmimo, o po keleto vakarų žmonės jau pakankamai gerai važiuoja“, - sėkmingu projektu džiaugėsi E. Norvaiša.
Šiemet Vilniuje pirmą kartą vyko asociacijos organizuotas riedučių maratonas. Panašus renginys jau antrus metus vyksta ir Kaune. Vos per mėnesį suorganizuotas „Riedėk.Lt maratonas“ šiemet nesulaukė didelio susidomėjimo, tačiau organizatoriai sako pasimokę iš klaidų ir ateityje žada aukšto lygio renginį.
„Gana spontaniškai mes jį sugalvojome, todėl dalyvių nebuvo daug, o ir svečių iš užsienio nesulaukėme. Paprastai metų pradžioje yra sudaromi varžybų planai ir rimtesni sportininkai atsirenka kur dalyvauti, o mes viską padarėme per mėnesį. Mūsų maratonas sutapo su velomaratonu ir tie, kuriems aktualūs ir riedučiai, ir dviračiai pasirinko didesnį renginį.
Tai gera praktika ir kitais metais, manome, kad pavyks surengti tikrai aukšto lygio renginį, kuriame sulauksime ne tik didesnio vietinių riedutininkų dėmesio, bet ir svečių iš užsienio“, - sakė organizatoriai.
„Riedėk.Lt“ nariai aktyviai dalyvauja Vilniaus miesto renginuose. Šiemet Vilniaus bėgimo maratone, jie dalyvavo specialioje riedučių rungtyje, taip pat atliko šuolių į aukštį ir slalomo pasirodymus. Aktyviausieji, už savo lėšas važiuoja į varžybas užsienio šalyse. Šiemet Lietuvos komanda dalyvavo turnyre Prancūzijoje. Šios varžybos vyko visą parą, komandų nariai pasikeisdami riedėjo be sustojimo. Lietuviai iš 596 dalyvavusių komandų bendroje įskaitoje užėmė 62 vietą.
„Riedėk.Lt“ pasitinka šūkiu: „Tu negali būti „per senas“ riedučiams!“ Anot E. Norvaišos, riedučiais važinėja tiek vaikai, tiek seneliai: „Vidurkis - apie 25 metai, o gal ir daugiau. Narių amžius įvairus, bet aktyviausi ne paaugliai, vyriausias riedutininkas šiuo metu yra 60-ies.“
Riedučiais, skirtingai nei daugelis mano, galima ne tik riedėti miesto galvėmis. Pasaulyje labai populiarus gatvės ritulys, panašus į ledo ritulį. Sparčiai populiarėjančiai rungčiai statomos specialios arenos ir jau rengiami ne tik vyrų, bet ir moterų čempionatai. Lietuvoje kol kas jis žaidžiamas gatvėje, kaip sako entuziastai: „Nelabai oficialiai su nelabai rimtomis taisyklėmis“. Taip pat labai populiarus riedučių slalomas, tai, anot riedutininkų, sporto ir šokio derinys. Dažnai prie kitų rungčių prijungiami ir šuoliai į aukštį.
Šiemet Lietuvos riedutininkai pradėjo važinėtis su šiaurietiško ėjimo lazdomis. „Tai išties įdomi patirtis. Neseniai gavome lazdų, pritaikytų važinėtis riedučiais. Šiuo metu patys tik išbandome ir stengiamės įsivažiuoti. Tai labai geras sportavimo būdas, kaip ir vaikščiojant dirba ne tik kojos, bet visas kūnas. Pusvalandžio pasivažinėjimas su lazdomis – pati geriausia treniruotė“, - nauja patirtimi dalijosi E. Norvaiša.
Daug nepatogumų riedutininkams sukelia infrastruktūra ir jų statusas kelių eismo taisyklėse. Jie prilyginami piestiesiems, todėl negali važiuoti dviračių takais, negali pervažiuoti gatvės ir privalo laviruoti tarp šaligatviais einančių žmonių. „Sunku pasakyti, kaip geriausia būtų spręsti šią problemą. Žinoma, vien gatvėmis važinėtis nebūtų gerai, bet dviračių takais riedėti, manau, galėtume. Šaligatviais važiuoti, kartu su pėsčiaisias yra gana sudėtinga ir nesaugu. Ateityje, jei riedutininkų daugės, galbūt tai pasikeis“, - tikisi asociacijos prezidentas.
„Mes vis dar esame prilyginami chuliganams, visi įsivaizduoja, kad mes kažką gadiname, laužome bortelius ir panašiai. Daugelis nesuprata, kad yra riedutininkų, kurie tiesiog rieda, šitaip sportuoja ir leidžia laisvalaikį. Tikimės, kad ši nuomonė keisis ir vis daugiau žmonių į mus žiūrės ne kaip į blogą dalyką ar vaikų pramogą, o kaip įdomią ir gerą veiklą“, - viliasi šio sporto entuziastai.