Jau seniai kalbama apie tris kūno kultūros pamokas per savaitę. Bet tik kalbama. O buvusi Kauno S. Nėries vidurinė mokykla (nuo šių metų – Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla) tai padarė savo pastangomis. Šioje mokykloje per savaitę jau vyksta trys kūno kultūros pamokos!
Kaip jums tai pavyko padaryti? – paklausėme mokyklos direktoriaus Vladislovo Janiūno.Buvau labai nuliūdęs, kai pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo išdraskyta Panevėžio internatinė sporto mokykla, kurios auklėtiniai dar ir dabar iš aukščiausio rango varžybų į Lietuvą veža medalius. Visame pasaulyje yra tokio profilio sporto mokyklų (internatinės sporto mokyklos, licėjai, sporto gimnazijos) ir jos pasiteisina. Šiais laikais, talentingų jaunų sportininkų nesubūrus į vieną vietą, sunku siekti svarių rezultatų.
Kai 2001 m. pradėjau dirbti mokyklos direktoriumi, miesto Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad S. Nėries vidurinė mokykla taptų sportinio profilio, ir leido formuoti sporto klases. Į jas sukėlėme gabius jaunuosius sportininkus. Tapome savotišku Panevėžio internatinės sporto mokyklos mini variantu. Nuo to viskas ir prasidėjo.
Šių metų liepos 9 d. mokyklos steigėja – Kauno savivaldybė – patvirtino naują mūsų mokyklos pavadinimą. Šiai idėjai pritarė ir Vyriausybė, Seimas, Švietimo ir mokslo ministerija, miesto Švietimo ugdymo skyrius. Atvertėme naują mokyklos puslapį.
Kodėl mokykla dar vadinasi ir sveikatinimo?Dešimt metų dalyvauju moksleivių sąjūdyje, rūpinuosi, kad mūsų jaunimas būtų sveikas. Tačiau visi puikiai žinome, kokia dabar Lietuvos moksleivių fizinė būklė. Vaizdelis tikrai labai liūdnas. Nutarėme bent kiek sušvelninti šią padėtį – moksleivių sveikatai ir fiziniam lavinimui skirsime labai daug dėmesio.
Pas mus mokosi ir didelio meistriškumo sportininkai, todėl mokykla taip ir vadinasi – sporto ir sveikatinimo. Mūsų mokyklą yra baigę nemažai pasaulio ir Europos jaunių čempionų bei prizininkų. Šiuo metu mokosi keturi jaunieji Europos krepšinio čempionai ir vicečempionai, daug talentingų lengvaatlečių, irkluotojų. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gerai įvertino mūsų mokyklos ketverių metų ciklo darbą, tapome nugalėtojais.

Kol kas Lietuvoje esate vienintelė tokio profilio sporto mokykla, tapote lyg ir kelrode žvaigžde...Į lyderius visi lygiuojasi. Norėtųsi, kad nors po vieną tokio profilio sporto mokyklą įsteigtų ir kiti didieji miestai – Vilnius, Klaipėda, Panevėžys, Alytus. Viskas priklauso nuo miesto savivaldybės požiūrio į kūno kultūrą ir sportą. Nepraraskime vilties jas įkurti – tada mūsų tauta bus dar sveikesnė. Dabar mūsų mokykloje, kurioje vienoje pamainoje mokosi apie 470 moksleivių, nuo pirmos iki dvyliktos klasės vyksta trys kūno kultūros pamokos.
Dirba trys kūno kultūros mokytojai: Vilma Sereckienė, Inga Ramonienė ir Aušra Kyguolienė. Nuo praėjusių metų mokykla jau baigiama renovuoti, iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavome Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Įsirengėme ir sportinių laimėjimų galeriją, dabar devyniose mūsų stiklinėse lentynose išdėlioti gausūs mūsų laimikiai.
Savotiškais rekordininkais tapo mokyklos lengvaatlečiai, kurie Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje ketverius metus iš eilės laimėjo kroso varžybas. Daug dėmesio skiriame ir olimpiniam švietimui. Viskas integruota į dėstomus dalykus su įvairiausiomis užduotimis, tarkim, sportas ir fizika, sportas ir aplinka. Noriu išleisti knygą apie mūsų mokyklos sportinį gyvenimą, bet negaunu finansavimo. Man labai liūdna, kad dabar sporto niekam nereikia.
Kodėl paliktas vidurinės mokyklos statusas? Kadangi 2012 m. numatyta mokyklų reforma, vidurinių mokyklų neturėtų likti.Ta mokyklų reforma, manau, jau tęsiasi 20 metų ir nematyti jos pabaigos. Į tai, kad ateityje neliks vidurinių mokyklų, žiūriu pesimistiškai. Vaikai, kurie gyvena ir mokyklas lanko priemiesčiuose, baigę aštuonias klases turės važiuoti į miesto gimnazijas.
Vaikui vieną valandą teks anksčiau keltis, iškils maitinimosi ir kelionės problemų. Juk kas ketverius metus, kaip yra dabar, keisti mokymo ugdymo įstaigą – taip pat nemaža problema. Mano vadovaujamos mokyklos statusas prilygintas katalikiškosios, menų ir muzikos mokyklų, kuriose yra visos dvylika klasių, statusui. Juokaudamas sakau, kad dabar įkursiu musulmoniškos pakraipos mokyklą, nes niekur nėra parašyta, kad to daryti negalima.