Svajones pildė ne lietuvė, o jos varžovės

„Nemaniau, kad 193 cm bus ta riba, kuri mane sustabdys“, - po netikėtai anksti pasibaigusio olimpinio finalo prisipažino Airinė Palšytė.

Šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė viena pirmųjų baigė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finalą. Bet į stadiono užkulisius atėjo tik pasibaigus varžyboms, kai kitos anksčiau iš kovos pasitraukusios šuolininkės jau senokai buvo praėjusios pro pokalbiams su žurnalistais skirtą zoną.

24 metų lengvaatletė buvo pasinėrusi į savo mintis ir jose ieškojo atsakymo į klausimą: kodėl? Kodėl olimpinis finalas Europos vicečempionei baigėsi įveikus tik pradinį 188 cm aukštį? Kodėl visi trys bandymai peršokti į 193 cm aukštį pakeltą kartelę buvo nesėkmingi?

„Nemaniau, kad 193 cm bus ta riba, kuri mane sustabdys“, - tramdydama besiveržiančias ašaras kalbėjo viena Lietuvos lengvosios atletikos lyderių, Rio de Žaneio olimpinėse žaidynėse užėmusi 13-ąją vietą tarp 17-os finalo dalyvių.

Lietuvė jau pirmuoju bandymu įveikė 188 cm aukštį. Tačiau tai buvo viskas, ką jai pavyko padaryti. Kaip ir dar keturioms šuolininkėms.

Keturios pirmąsias vietas užėmusios sportininkės įveikė 197 cm aukštį. Tik dėl skirtingo bandymų skaičiaus auksas atiteko 37-erių ispanei Ruth Beitia. Sidabru pasipuošė Bulgarijos atstovė Mirela Demireva, bronza atiteko kroatei Blankai Vlasič.

Prieš pusantro mėnesio Europos čempionate A.Palšytė įveikė 196 cm aukštį ir su M.Demireva pasidalijo antrąja vieta. O sausį Vokietijoje lietuvė pasiekė geriausią asmeninį sezono rezultatą – 197 cm.

„Labai džiaugiuosi dėl ispanės. Tai jos paskutinės olimpinės žaidynės ir jai trūko tik olimpinio medalio. Nustebino M.Demireva. Išties galvojau, kad medaliui reikės dviejų metrų ir daugiau. Bet oro sąlygos, šlapia danga matyt turėjo įtakos rezultatui“, - sakė A.Palšytė. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse finalas jai irgi nebuvo toks, kokio tikėtasi - įveiktas tik 189 cm aukštis ir 11-oji vieta.

Airine, ką jaučiate po tokio finalo?

Išties sunku. Tuo labiau sunku matyti, kaip kažkas kitas pildo tavo svajones. Minčių įvairiausių buvo ir labai sudėtinga pasakyti, kas nutiko.

Gaila, kad šiandien nebuvo ta diena, kai galiu parodyti viską, ką galiu.

Kodėl?

Man reikia laiko, reikia pakalbėti su trenere, su kineziterapeutais, įvertinti visas aplinkybes. Nenoriu šiuo momentu ieškoti trukdžių ar teisintis. Labai gaila, kad nepavyko pasinaudoti proga. Nes tie rezultatai, kuriuos pademonstravo kitos šuolininkės, buvo vos ne tokie patys, kaip Europos čempionate.

Ar buvo kažkokių nerimo signalų prieš varžybas?

Buvo šis tas, bet nemanau, kad tai galėjo būti pagrindinis dalykas, padaręs įtaką rezultatui. Nemaniau, kad 193 cm bus ta riba, kuri mane sustabdys.

Kai nepavyko pirmas bandymas, galvojau, kad nieko tokio, viskas bus gerai, šį tą pakeisim. Antruoju bandymo kartelė vėl krito. Prieš trečią šuolį dar kai ką pakeitėme su trenerė, bet to neužteko.

Ar dar bus kokių nors varžybų šį sezoną?

Turiu dar du patvirtintus startus Deimantinėje lygoje. Bet nežinau, ar artimiausiame jų dalyvausiu. Nes iš Rio de Žaneiro grįžtame tik rugpjūčio 24 d. naktį. O varžybos jau 27 d. Paryžiuje. Nežinau, ar pakas laiko atsigauti po kelionės. Yra ir dar keli variantai, kur galėčiau startuoti, bet dar reikės pasitarti su trenere, pasikalbėti, kas čia įvyko. Ar tuo ir baisime sezoną, ar dar bandysiu kur nors reabilituotis, bet morališkai.