Pasisotino sportu, bet iš jo nesprunka

Simonai Krupeckaitei olimpinių žaidynių garbės pakyla - lyg užkeikta. Jau ketvirtose olimpinėse žaidynėse tarp aštuonių geriausiųjų nuolat patenkanti treko dviratininkė kol kas nekopė ant garbės pakylos. Arčiausiai jos buvo 2004 m. Atėnuose, kai 500 m lenktynėse finišavo ketvirta. Sprinte ji tąsyk užėmė 7-ąją vietą. 2008 m. Pekine lietuvė buvo aštunta sprinte, 2012 m. Londone - penkta sprinte ir septinta keirine.

Rio de Žaneiro žaidynėse 33 metų S.Krupeckaitė iškovojo septintąją vietą sprinte ir liko 12-ta keirine.

Kovą dėl medalių lietuvė baigė antradienį ryte, kai ketvirtfinalyje du kartus nusileido britei Katy Marchant.  Pirmajame važiavime ši buvo greitesnė net 1,139 sek., antrajame - 0.232 sek. 

Paguodos važiavime dėl 5-8 vietų S.Krupeckaitė aplenkė tik rusę Anastasiją Voinovą. 

Lietuvė į ketvirtfinalį pateko po paguodos važiavimo, kuriame pavyko nugalėti tik po fotofinišo - S.Krupeckaitė vos viena tūkstantaja aplenkė artimiausią varžovę.

Šį sezoną sportininkės dar laukia Europos čempionatas.

S.Krupeckaitė su savo treneriu ir vyru Dmitrijumi Leopoldu augina trejų mnetų sūnų Maksimilianą.



Ar tęsiasi olimpinis prakeiksmas, ar džiaugiatės iškovota septintąja vieta?, - po sprinto lenktynių dėl 5-8 vietų sportas.info paklausė S.Krupeckaitės.
Visai džiaugiuosi šiomis varžybomis. Bent jau šią akimirką. Nes jaučiuosi tikrai daug ir pakankamai gerai padirbėjusi. Nesu nusivylusi, nebent keirinu, ten norėjosi pakilti aukščiau. Bet sprinte tikrai padariau nemažai ir džiaugiuosi savimi. 

Ketvirfinalyje, jūsų žodžiais, buvo paranki varžovė. Kodėl nepavyko jos įveikti?
Pirmame važiavime nebuvau pasirengusi varžovės atakai. O antrajame važiavime ji labai aktyviai visą distanciją pravažiavo, dideliu greičiu ir nebepaliko man šansų. Pralėkė kaip motociklas.

Ar daug palaikymo sulaukėte iš Lietuvos po vakarykščių lenktynių, kai dukart viską lėmė tūkstantosios sekunbdės dalys?
Palaikymas tikrai buvo didelis. Džiugina, kad yra palaikymas, supratimas. Bet aišku, vis tiek labiausiai reikia pasitikėti savimi.

Tarp visų ketvirtfinalio dalyvių esate vyriausia. Kokie dabar jūsų tolimesni sportiniai planai?
Ne už kalnų Europos čempionatas, jis vyks spalio pabaigoje. 

Galima tikėtis, kad dar sportuosite ketverius metus ir rengsitės Tokijo olimpiadai?
Dar anksti apie tai galvoti. Grečiausiai ne. Nes jau ir pati kažkiek tingiu. Bet gyvenimas parodys.  Nes, kai pagalvoji, tiek metų atsportavus sunku vieną dieną pasakyti: viskas. Ką aš veiksiu? Nieko daugiau daryti nemoku. Namuose blynus kepti - ne man.

Tai olimpinio medalio jau nebenorite?
Tiek daug kartų norėjau, kad net nežinau. Šiandien esu tiek prisisportavusi, prisitreniravusi, kad jaučiuosi pakankamai pasisotinusi tuo, jaučiu įtampą, nes labai daug treniruočių, reikalavimų iš savęs, spaudimo iš trenerio. Norisi keltis be žadintuvo, norisi per pusryčius ramiai paskaityti laikraščius. Norisi paprasto, žmogiško gyvenimo. Sportuoti tai tikrai sportuosiu. Bet kiek tai truks ir ar aš startuosiu Tokijuje, negaliu atsakyti. 

Po Europos čempionatio atsigausiu ir tada matysime, kaip važiuosis, kaip sveikata. Reikia sūnų į darželį išleisti. 

Gal galvojate ir apie dar gausesnę šeimą?
Gal ir dar vieno vaiko reikėtų. Bet tik ne dabar, truputį visko per daug.