Finalai pažadino aistras

Lietuvos vyrų ir moterų rankinio čempionatų finišas padovanojo intrigą ir emocijų jūrą. Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ rankininkai čempionų sostą paveržė iš daugkartinio čempiono Klaipėdos „Dragūno“.

Pirmąkart iškovoję čempionų titulus alytiškiai tai padarė pačiu sunkiausiu keliu – finalo serijoje iki trjų pergalių atsilikdami 0:2 jie sugebėjo ją laimėti.

Tuo tarpu moterų čempionate Kauno „ACME-Žalgiris“ čempionių medaliais pasipuošuos ketvirtus metus iš eilės. Ir nors finalo serijos rezultatas 3:1, kad įveiktų Garliavos „SM-CASCADĄ“ žalgirietės kiekvienose rungtynėse turėjo kovoti iki paskutinės minutės.  Bronzos medalius vyrų čempionate išplėšė Kauno „Granito-Gajos-Kario“ rankininkai, įveikę HC „Vilnių“, o moterų čempionate savo pranašumą įrodė Klaipėdos „Dragūnas-Viesulas“ komanda, įveikusi LEU „Šviesą-Eglę“.

Apie nukarūnuotus ir karūnas išsaugojusius čempionu, intrigas, emocijas ir ateitį pokalbis su Lietuvos rankinio federacijos prezidentu Donatu Pasvensku.

Kokie įspūdžiai, pasibaigus moterų ir vyrų rankinio čempionatams?
Manau, tokių finalų tiek vyrų, tiek moterų čempionatuose seniai nėra buvę ir neaišku kada bus, bet tikiuosi, dar bus. Finalai buvo įtempti ir turbūt niekas nesitikėjo tokių rungtynių. Kai vyrų trečios vietos laimėtoją lemia paskutinis 9 m metimas, o finale 2:0 pirmaujanti komanda pralaimi seriją 2:3,  nors lemiamas rungtynes žaidė namuose. Moterų dvikovoje vėl du pratęsimai, beveik visos rungtynės baigėsi įvarčio skirtumu – žodžiu, emocijos, azartas, tikrai buvo fantastinė serija ir įspūdžiai patys geriausi.

Kas lėmė, kad alytiškiai nukarūnavo Klaipėdos „Dragūną“?
Sunku pasakyt, gal apylygės sudėtys: „Dragūnas“ atjaunėjo, Alytus metai iš metų ėjo to titulo link, stiprėjo, kol pasiekė galutinį rezultatą. Jiems, manau, netikėtą, bet tinkamą.

Galima kalbėti apie viso Lietuvos vyrų čempionato lygio kilimą?
Tokias išvadas apie bendro lygio kilimą daryti ankstoka. Manau, kad 3–4 komandos išsiskiria. Kova  dėl trečios vietos parodė, kad ir vilniečiai kovėsi su „Granitu“ atkakliai. Bet apatinė lentelės dalis kol kas tikrai atsilieka nuo pirmaujančių komandų. Joms reikia pasitempti. Bendras lygis gal kiek pakilo, bet tvirtai sakyti, kad lygis kyla, ankstoka.

Intrigos lygis tikrai ūgtelėjo. Kas turėjo galimybę stebėti finalus, patyrė didžiulį malonumą, kokį seniai rankinio varžybose buvo galima jausti, nes „Dragūnas“ metai iš metų laimėdavo finalus 3:0. Jeigu krepšinio finalo serija kol kas migdanti, tai rankinio finalo serijos neleido ramiai sėdėti.



Moterų čempionate ketvirtus metus iš eilės čempionėmis tapo Kauno „ACME-Žalgris“. Kauną galima vadinti moterų rankinio sostine?
Taip, „ACME-Žalgiris“ laimi ketvirtus metus iš eilės, tačiau šiemet, manau, jai šis titulas atiteko po atkaklios kovos. Tas serijos rezultatas 3:1 galėjo būti ir garliaviškių naudai: pirmose rungtynėse prireikė dviejų pratęsimų, antros rungtynės bagėsi vieno įvarčio persvara... Garliavos komanda finalo serijoje tikrai atrodė gerai ir kartais net geriau už žalgirietes. Tik lemiamais momentais sėkmė buvo ne jos pusėje. Baltijos lygos varžybose tarpusavio dvikovą užtikrintai laimėjo Garliavos koamnda. Tad teigti, kad Kaunas – moterų rankinio sostinė, negalima. Jeigu dar pažiūrėtume į jaunesnes amžiaus grupes, tai praktiškai užtikrinta galima teigti, kad Garliava – Lietuvos moterų rankinio sostinė: garliavškių rankinio mokykla tikrai stirpi ir jų merginos, mergaitės laimi beveik visus čempionatus jaunimo amžiaus grupėse. Bet, kaip rodo moterų čempionato rezultatai, kol kas „ACME-Žalgiris“ išsilaiko viršūnėje, o kaip bus kitąmet, matysim. Manau, vėl bus arši kova.

Penkios komandos moterų lygoje – ne permažai?
Žinoma, kad per mažai. Norėtume, kad kitų metų čempionate dalyvautų bent šešios komandos ir labai tikimės, kad I lygos nugalėtojos „ALANDEKO-Vilniaus kolegija“ dalyvaus aukščiausiose lygoje, bet atsakymo kol kas dar nėra. Penkios komandos per mažai, šešios būtų ir tvarkaraščio prasme optimaliau. Kita vertus, nesinori didelio atotrūkio tarp pirmaujančių komandų ir lentelės apačios. Šiuo metu nėra tiek pajėgių moterų komandų, kad čempionatą būtų galima plėsti bent iki aštuonių. Mes žiūrime į kokybę, ne į kiekybę. Moterys turi galimybę žaisti Baltijos lygoje, kuri, kiek girdėjau, plėsis – planuoja dalyvauti komanda iš Ukrainos. Geriau žaisti daugiau varžybų, kurios kelia meistriškumą, įdomios žiūrovams negu tokios rungtynės, kur intrigos nėra daug.  

Ar šių metų intrigos pasitarnaus ateinančiam sezonui?
Be abejo. Alytaus komanda įrodė, kad niekas nėra neišverčiamas iš sosto. Tiek Kauno „Granitas“, tiek vilniečai gali pasitempti iki jų lygio ir manau 4, gal net 5 koamndos gali kovoti dėl čempiono titulo. Intriga ir pasikeitimai į naudą.

Labai norėtųsi, kad tiek čempionai, tiek 2-3 vietas užėmusios komandos dalyvautų Europos taurių varžybose ir dalyvautų sėkmingai. Iki šiol mūsų rankinio komandos dėl finansinių sumetimų ar kitų priežasčių, išskyrus Klaipėdos „Dragūną“,  nedalyvaudavo. Labai norėtųsi, kad kitais metais mūsų komandos sėkmingai startuotų Europoje – jeigu ne Čempionų lygoje ar EHF taurėje, tai, manau, trečioje pagal pajėgumą lygoje „Challenge cup“ mūsų komandos pajėgios toli nueiti. Tad iki kito čempionato ko laukiu, tai būtent starto taurėse.

Ar jau turite minčių dėl kito sezono? 
Mintys sukasi, matosi spragų, ką galima padaryti geriau nei dabar. Bet reikia palaukti kitų metų ir bus matyti, kaip tas čempionatas bus vykdomas. Dabar dar truputį anksti. Planų yra, o kaip pavysk juos įgyvendinti? Visada geriau kalbėti tada, kai kažkas jau yra padaryta