Šiaurietiškojo ėjimo poreikis auga

Rugsėjo 18 ir 19 d. Kaune antrą kartą šiais metais rengti šiaurietiškojo ėjimo instruktorių kursai parodė, kad lietuvių susidomėjimas šia sporto šaka ir specialistų poreikis auga. Balandį vykusiose pratybose dalyvavo penki žmonės, o šį kartą norinčiųjų buvo aštuoni.

„Labai smagu, kad šįkart dalyvavo specialistai. Kūno kultūros akademijos ir Klaipėdos universiteto dėstytojai, Visuomenės sveikatos biuro atstovai – solidus būrys susirinko. Šie žmonės patys mus susirado, be jokios reklamos, o mes pakvietėme kolegų iš Vokietijos, nes šios srities specialistų Lietuvoje dar nėra“, – sakė Vokietijos bendrovės „Leki“ atstovas Lietuvoje Arūnas Milkus.

Dvi dienas trukusiuose kursuose trenerė iš Vokietijos Katrin Wurster vedė ne tik teorinius, bet ir praktinius užsiėmimus. Seminarų dalyviams buvo rodoma vaizdo medžiaga, kalbama apie šiaurietiškojo ėjimo naudą, technikos taisymą. Pasak A. Milkaus, mokytis gali visi, svarbu, kad būtų noras: „Žmogus turi suprasti, kas tai. Šiuo metu Lietuvoje dar vyrauja labai naivus mąstymas, kad tai tik dvi lazdelės ir viskas, o yra kur kas daugiau, tai speciali technika, kurios neišmanant jokios naudos iš ėjimo nebus.“

Baigę šiuos kursus žmonės turi pirminį žinių bagažą ir gali mokyti kitus, kaip atlikti teisingus žingsnius, kaip parinkti lazdas, kaip taisyti klaidas. Savo žinias ką tik iškepti specialistai gali panaudoti reabilitacijos centruose, universitetuose, mokyklose, sporto klubuose.

„Aktyviau domėtis šiaurietiškuoju ėjimu žmonės pradėjo prieš pusantrų metų. Šiuo metu susidomėjimas nemažas, žinoma, ne toks, koks turėtų būti, ir ne toks, koks yra šalyse kaimynėse Latvijoje ar Lenkijoje, bet jaučiame didesnį inventoriaus poreikį, ir renginiuose daugiau žmonių dalyvauja“, – sakė A. Milkus.

„Tai nėra senjorų užsiėmimas, – manantiesiems, kad su lazdomis gali eiti tik garbingo amžiaus žmonės, prieštarauja A. Milkus. – Tarp mūsų klientų senjorų nėra. Vidutinis žmonių, perkančių inventorių, amžius – 35 metai. Tai aktyvių, savo sveikata ir gerove besirūpinančių žmonių laisvalaikis.“
 

Dalyvių įspūdžiai

Simona Pajaujienė: „Dirbu sveikatingumo instruktore ir manau, kad kiekvienas save gerbiantis instruktorius privalo išmanyti šią fizinio aktyvumo rūšį. Taip pat esu dėstytoja Kūno kultūros akademijoje dėstau sveikatingumo specialistams, todėl išmanyti šiaurietiškąjį ėjimą būtina ir mano, kaip dėstytojos, kompetencijai, nes visa tai perduosiu studentams. Įspūdžiai iš kursų patys geriausi. Buvo įdomu, naudinga ir gana sudėtinga. Nemaniau, kad bus dėstoma taip profesionaliai ir nuosekliai. Tai nustebino. Pati prieš tai bandžiau, tačiau mano internete rasta informacija nebuvo tiksli, todėl šio metodo turėtų mokyti žmogus, lankęs kursus, nes vaikščioti su lazdomis gali bet kas, o kad tas vaikščiojimas būtų efektyvus, reikia žinoti labai daug niuansų.“

Zina Birontienė: „Dalyvauti instruktorių kursuose nusprendžiau paskutinę akimirką, ilgą laiką abejojau, nes buvau nusiteikusi skeptiškai, kaip ir visi lietuviai. Iš pradžių maniau, kad su lazdomis gali vaikščioti tik pagyvenę žmonės, maniau, neišdrįsiu to padaryti. Bet po mokymų mano mąstymas pasikeitė. Išvažiavau viskuo labai patenkinta: ir kursų lygiu, ir jų organizavimu, ir tuo, ką gavau jų metu. Kai pamačiau, kokios technologijos sudėtos į lazdas, supratau, koks tai rimtas ir žmogaus sveikatai naudingas dalykas. Supratau, kad aš tai darysiu. Kadangi Klaipėdoje esame tik du sertifikuoti instruktoriai, nusprendėme rinkti pradedančiųjų grupes ir populiarinti šį sportą uostamiestyje. Pasaulyje šiaurietiškasis ėjimas labai populiarus, o lietuviai kaip visada skeptiški ir pramušti tą abejingumo sieną bus labai sunku. Bet tikimės, kad mums pavyks, juk pajūryje pačios geriausios sąlygos užsiimti šiuo sportu.“