| Marytė Marcinkevičiūtė | 2016 m. balandžio 4 d. 10:35 |
Pergalių receptas – sunkus darbas
Lengvaatletė Monika Elenska pasinėrusi į sportą, bet randa laiko ir mokslams, ir draugui, ir pomėgiui ruošti maistą.
Per šalies uždarų patalpų čempionatą Kaune 800 m distancijoje favorite buvo laikoma Pekino olimpinių žaidynių dalyvė, šalies rekordininkė šiaulietė Eglė Balčiūnaitė. Tačiau aukso medalio ji nepelnė. Pirmavusią kone visą distanciją, įveikiant paskutinius metrus ją aplenkė Lietuvos edukologijos universiteto antrakursė, Vilniaus miesto sporto centro auklėtinė Monika Elenska.
Sportininkės trenerei, praeityje žinomai vidutinių nuotolių bėgikei Irinai Krakoviak, ši mokinės pergalė nebuvo staigmena. Savo pergale nesistebėjo ir pati sportininkė.
Išliejo daug prakaito
„Tai mano sunkaus darbo rezultatas. Labai daug treniravausi, kad aplenkčiau daugkartinę šalies čempionę ir rekordininkę. Ši mano pergalė tikrai nėra pati svariausia“, – teigia pernai ir stadione Lietuvos čempione tapusi M. Elenska. Tiesa, tada 800 m distancijoje nelenktyniavo E. Balčiūnaitė.
Sportu Monika susidomėjo dar gyvendama Vilniaus rajono Papiškių kaime. Ji labai dėkinga kūno kultūros mokytojui Edmundui Narodovskiui, kuris 2012-aisiais ją atvedė į lengvąją atletiką.
Jaunoji sportininkė išsiskirdavo per tarpmokyklines varžybas, kuriose laimėdavo įvairių distancijų bėgimo rungtis, ir mokytojas vis sakydavo, kad jai reikia rimčiau sportuoti, bėgioti. Talentingą sportininkę buvo nužiūrėjęs ir ėjikų treneris Juzefas Romankovas, bet M. Elenska linko prie bėgimo.
„Nuo 2012-jųjų ir prasidėjo mano lengvaatletės karjera. Ketveri metai – labai nedaug, dar stokoju patirties, visas svajones sieju su ateitimi. Labai džiaugiuosi, kad mane tobulina I. Krakoviak, su ja puikiai sutariame“, – sako smulkutė – 1 m 64 cm ūgio ir vos 51 kg svorio – Monika.
Svajonė – olimpiada
Trenerei iš pradžių buvo neramu, nes auklėtinė pradėjo bėgioti labai vėlai, būdama šešiolikos metų. „Monikos man nereikėjo ieškoti, ji pati prisistatė“, – šypsosi I. Krakoviak. Jai iš karto buvo aišku, kokioje rungtyje specializuoti talentingą bėgikę. Juolab kad ir pati sportininkė teigia, jog pats 800 m nuotolis ją susirado.
„Kai pirmą kartą įveikiau šią distanciją ir viskas buvo aišku – pajutau dideles simpatijas šiam nuotoliui. Pasiekiau 2 min. 22 sek. rezultatą. Kaip pradedančiajai bėgikei, tai labai gerai“, – didžiuojasi Monika.
Jau tada sportininkė įsitikino, kad 800 m – labai sunki lengvosios atletikos rungtis. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ji prie šio nuotolio pripranta ir netgi sako, kad jai sunkiau bėgti 400 metrų. Šiemet per Lietuvos uždarų patalpų čempionatą Kaune 400 m distancijoje, kovodama ne stipriausiųjų bėgimo rungtyje, vilnietė laimėjo bronzos medalį ir pasiekė asmeninį rekordą – 55,35 sek.
Praėjusiais metais Monika debiutavo Europos dvidešimtmečių čempionate, tačiau to, ko tikėjosi, nepasiekė: koją pakišo patirties, tarptautinių varžybų stoka. Jeigu viskas klostysis gerai, kitąmet jos pagrindinis tikslas – įvykdyti normatyvą ir dalyvauti Europos sportininkų iki 23 metų čempionate Bydgošče (Lenkija). Dar tolimesnė svajonė – olimpinės žaidynės.
Panaši į trenerę
Monika yra labai panaši į savo trenerę. Ir išvaizda, ir charakteriu. I. Krakoviak netgi teigia, kad jas daug kas maišo.
„Su Monika susitarėme, kad, jeigu siekiame gerų rezultatų, tai siekiame kartu. Nebus taip, kad čia lankau pratybas, čia nelankau. Mokinė man – didelis džiaugsmas. Labai darbšti, atsakinga, gyvena sportu. Manau, kad dabar, tapusi Lietuvos čempione, Monika pradės labiau tikėti savimi. Mažais žingsneliais judame į priekį. Kaip bėgikė ji subrendo lankydama dvyliktą klasę, tačiau mokinei būtinai reikia kaupti patirtį“, – tvirtina I. Krakoviak.
Su savo auklėtine trenerė dažnai kalba apie bėgimo strategiją: kas ves grupę, kas neves, bet visada pabrėžia: jeigu nori tapti čempione, drąsiai imkis iniciatyvos ir vadovauk bėgimui. O jeigu pasikeis pozicija, nuo lyderės reikia kuo mažiau atsilikti, nes 50 m atkarpa gali viską išspręsti.
Monika žiemą treniruojasi Lengvosios atletikos manieže, o vasarą – Vingio parke. Bet ir žiemą ji retsykiais išbėgdavo pabėgioti į lauką. „Svarbiausia – protingai apsirengti“, – įsitikinusi sportininkė. Kai pradėjo gerėti rezultatai, nuo 2015-ųjų rudens M. Elenska pradėjo treniruotis dukart per dieną.
Pomėgis – maisto ruošimas
Studijos Lietuvos edukologijos universitete, kuriame Monika kremta kūno kultūros mokslus, nekelia didesnių problemų. Ji puikiai suderina mokslą su sportu. Gerai sutaria su dėstytojais, jie bėgikei sudaro sąlygas atsiskaityti bet kuriuo metu.
M. Elenska labai norėtų 800 m nuotolį bėgti greičiau už savo trenerę, kuri manieže buvo pasiekusi 2 min. 3,78 sek., o stadione – 2 min. 0,71 sek. rezultatus. I. Krakoviak gerai bėgiojo ir 1 500 m distanciją, tačiau iš mokinės gerų rezultatų tikisi tik 800 m distancijoje.
„Monika labai greita, sparčiai tobulėja, turi didelį potencialą. Dabar labai lauksime vasaros ir geros konkurencijos“, – teigia bėgikės trenerė.
Didelis Lietuvos čempionės pomėgis – maisto ruošimas. Ji domisi sveiku maistu, eksperimentuoja ruošdama salotas.
Sportininkė gyvena Lietuvos olimpinio sporto centro bendrabutyje. Monikos draugas – futbolininkas Kasparas Naskauskas. Pora draugauja daugiau nei metus, bet apie vestuves Monika dar nesvarsto ir sako, kad dabar jos galvoje – tik sportas.
Sportininkės trenerei, praeityje žinomai vidutinių nuotolių bėgikei Irinai Krakoviak, ši mokinės pergalė nebuvo staigmena. Savo pergale nesistebėjo ir pati sportininkė.
Išliejo daug prakaito
„Tai mano sunkaus darbo rezultatas. Labai daug treniravausi, kad aplenkčiau daugkartinę šalies čempionę ir rekordininkę. Ši mano pergalė tikrai nėra pati svariausia“, – teigia pernai ir stadione Lietuvos čempione tapusi M. Elenska. Tiesa, tada 800 m distancijoje nelenktyniavo E. Balčiūnaitė.
Sportu Monika susidomėjo dar gyvendama Vilniaus rajono Papiškių kaime. Ji labai dėkinga kūno kultūros mokytojui Edmundui Narodovskiui, kuris 2012-aisiais ją atvedė į lengvąją atletiką.
Jaunoji sportininkė išsiskirdavo per tarpmokyklines varžybas, kuriose laimėdavo įvairių distancijų bėgimo rungtis, ir mokytojas vis sakydavo, kad jai reikia rimčiau sportuoti, bėgioti. Talentingą sportininkę buvo nužiūrėjęs ir ėjikų treneris Juzefas Romankovas, bet M. Elenska linko prie bėgimo.
„Nuo 2012-jųjų ir prasidėjo mano lengvaatletės karjera. Ketveri metai – labai nedaug, dar stokoju patirties, visas svajones sieju su ateitimi. Labai džiaugiuosi, kad mane tobulina I. Krakoviak, su ja puikiai sutariame“, – sako smulkutė – 1 m 64 cm ūgio ir vos 51 kg svorio – Monika.
Svajonė – olimpiada
Trenerei iš pradžių buvo neramu, nes auklėtinė pradėjo bėgioti labai vėlai, būdama šešiolikos metų. „Monikos man nereikėjo ieškoti, ji pati prisistatė“, – šypsosi I. Krakoviak. Jai iš karto buvo aišku, kokioje rungtyje specializuoti talentingą bėgikę. Juolab kad ir pati sportininkė teigia, jog pats 800 m nuotolis ją susirado.
„Kai pirmą kartą įveikiau šią distanciją ir viskas buvo aišku – pajutau dideles simpatijas šiam nuotoliui. Pasiekiau 2 min. 22 sek. rezultatą. Kaip pradedančiajai bėgikei, tai labai gerai“, – didžiuojasi Monika.
Jau tada sportininkė įsitikino, kad 800 m – labai sunki lengvosios atletikos rungtis. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ji prie šio nuotolio pripranta ir netgi sako, kad jai sunkiau bėgti 400 metrų. Šiemet per Lietuvos uždarų patalpų čempionatą Kaune 400 m distancijoje, kovodama ne stipriausiųjų bėgimo rungtyje, vilnietė laimėjo bronzos medalį ir pasiekė asmeninį rekordą – 55,35 sek.
Praėjusiais metais Monika debiutavo Europos dvidešimtmečių čempionate, tačiau to, ko tikėjosi, nepasiekė: koją pakišo patirties, tarptautinių varžybų stoka. Jeigu viskas klostysis gerai, kitąmet jos pagrindinis tikslas – įvykdyti normatyvą ir dalyvauti Europos sportininkų iki 23 metų čempionate Bydgošče (Lenkija). Dar tolimesnė svajonė – olimpinės žaidynės.
Panaši į trenerę
Monika yra labai panaši į savo trenerę. Ir išvaizda, ir charakteriu. I. Krakoviak netgi teigia, kad jas daug kas maišo.
„Su Monika susitarėme, kad, jeigu siekiame gerų rezultatų, tai siekiame kartu. Nebus taip, kad čia lankau pratybas, čia nelankau. Mokinė man – didelis džiaugsmas. Labai darbšti, atsakinga, gyvena sportu. Manau, kad dabar, tapusi Lietuvos čempione, Monika pradės labiau tikėti savimi. Mažais žingsneliais judame į priekį. Kaip bėgikė ji subrendo lankydama dvyliktą klasę, tačiau mokinei būtinai reikia kaupti patirtį“, – tvirtina I. Krakoviak.
Su savo auklėtine trenerė dažnai kalba apie bėgimo strategiją: kas ves grupę, kas neves, bet visada pabrėžia: jeigu nori tapti čempione, drąsiai imkis iniciatyvos ir vadovauk bėgimui. O jeigu pasikeis pozicija, nuo lyderės reikia kuo mažiau atsilikti, nes 50 m atkarpa gali viską išspręsti.
Monika žiemą treniruojasi Lengvosios atletikos manieže, o vasarą – Vingio parke. Bet ir žiemą ji retsykiais išbėgdavo pabėgioti į lauką. „Svarbiausia – protingai apsirengti“, – įsitikinusi sportininkė. Kai pradėjo gerėti rezultatai, nuo 2015-ųjų rudens M. Elenska pradėjo treniruotis dukart per dieną.
Pomėgis – maisto ruošimas
Studijos Lietuvos edukologijos universitete, kuriame Monika kremta kūno kultūros mokslus, nekelia didesnių problemų. Ji puikiai suderina mokslą su sportu. Gerai sutaria su dėstytojais, jie bėgikei sudaro sąlygas atsiskaityti bet kuriuo metu.
M. Elenska labai norėtų 800 m nuotolį bėgti greičiau už savo trenerę, kuri manieže buvo pasiekusi 2 min. 3,78 sek., o stadione – 2 min. 0,71 sek. rezultatus. I. Krakoviak gerai bėgiojo ir 1 500 m distanciją, tačiau iš mokinės gerų rezultatų tikisi tik 800 m distancijoje.
„Monika labai greita, sparčiai tobulėja, turi didelį potencialą. Dabar labai lauksime vasaros ir geros konkurencijos“, – teigia bėgikės trenerė.
Didelis Lietuvos čempionės pomėgis – maisto ruošimas. Ji domisi sveiku maistu, eksperimentuoja ruošdama salotas.
Sportininkė gyvena Lietuvos olimpinio sporto centro bendrabutyje. Monikos draugas – futbolininkas Kasparas Naskauskas. Pora draugauja daugiau nei metus, bet apie vestuves Monika dar nesvarsto ir sako, kad dabar jos galvoje – tik sportas.