Sporto sūkuryje - visa šeima

Naujoji Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) generalinė sekretorė-direktorė Rasa Ališauskienė ir pati aktyviai sportuoja, yra didelė sveiko gyvenimo būdo šalininkė.

"Visi metų laikai yra  yra skirtingi ir savaip įdomūs, todėl visais metų laikais galima sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį su šeima ir draugais", - teigia R.Ališauskienė.

Vilnietė federacijoje dirba nuo praėjusių metų kovo mėnesio. Kada buvo renkamas tuometis LDSF prezidentas, ji atėjo su Visvaldo Matijošaičio ir Egidijaus Daubaro komanda. Po rinkimų R. Ališauskienė pradėjo dirbti federacijos vykdančiąja direktore, o vėliau, LDSF pradėjus vadovauti verslininkui Romualdui Bakučiui, generaline sekretore-direktore. 

Rasa, tarkite keletą žodžių apie save?

Baigiau Lietuvos edukologijos universiteto magistro studijas. Mano diplominis darbas buvo susietas su dviračių sportu. Pati aktyviai mėgėjiškai sportuoju jau  18 metų minu dviračių pedalus, žiemą slidinėju lyguminėmis slidėmis ir kalnų slidinėmis, propaguoju šiaurietiškąjį vaikščiojimą.
 

Kartu su vyru dalyvaujame Lietuvos dviračių maratonų taurės varžybose, plento, MTB varžybose, esu tapusi varžybų prizininke. 

Prieš susidomint dviračių sportu, su vyru Sauliumi  buvome subūrę sporto megėjų bėgimo komandą „Žalieji ežerai“, organizavoma varžybas, kiekvieną sekmadienį rinkdavomės  su bendraminčiais prasibėgti aplink Žaliuosius ežerus. Šioje megėjų komandoje mus visus vienijo bėgimas. Paraleliai su bėgimu  persėdome ant dviračių, mūsų pavyzdžiu pasekė ir vaikai Gabija su Jonu. Jie užaugo matydami, kaip mes aktyviai  ir sveikai leidžiame  laiką.  

Dviračiu  su šeima ir draugais aplankome labai daug Lietuvos gražių miestelių ir apylinkių.Turime nuostabią Lietuvą, kuri su kiekvienu dviračių žygiu atskleidžia savo grožį . Tačiau vien dviračiu negaliu apsiriboti. 

Mano organizmas reikalauja judėjimo, tai – vienas iš būdų atsipalaiduoti, pabėgti nuo rutinos, kasdienybės. Pagal oro sąlygas renkuosi  vieną iš savo pomėgių, kaip geriau ir turiningiau praleisti laisvalaikį. 

Daug metų dirbau ir vadovavau „Impuls“ sporto ir sveikatingumo klubams.

Kada Lietuvos dviračių sporto federacijoje pradėjau dirbti vykdančiąja direktore,  daug sužinojau ir išmokau.

Supratau, kaip vyksta visa organizacinė veikla, kaip rengiami didelio meistriškumo dviratininkai,  kokios svarbios yra treniruotės, kaip rengiamos varžybos. Praktiškai teko pačiai viską organizuoti, gavau gerų įgūdžių ir patirties.

Kai dirbi, tai nori, kad viskas vyktų teisingai, tvarkingai, kad galėtum padėti dviratininkams, treneriams, kad galėtum suvieniti dviračių sporto organizacijas, sportininkus, dviračių sportui nusipelniusius asmenis ir visus tuos, kurie neabejingi dviračių sportui Lietuvoje. Mano viltys – toliau dirbti ir augti kartu su federacija ir dviračių bendruomene. 

Pagalbininkas  reikalingas, jį turėti – mūsų ateities planai. Jis tikrai bus, kadangi jau prasideda dviračių sezonas - licencijų išdavimas, ikivaržybinis, stovyklų laikotarpis. Veikla dviračių sporto federacijoje yra pakankamai sudetinga, ji reikalauja maksimalaus atsidavimo, kaip ir dviračių sportas iš sportininkų. Jeigu jau priėmiau sprendimą dirbti šiose pareigose, tai tikrai neverkšlensiu, o dirbsiu, laikas viską sustatys į savo vietas.Stengiuosi dirbti taip, kad galėčiau atsisukti ir  sau  pasakyti: „Aš viską dariau teisingai ir gerai.“Toks mano pagrindinis darbo principas. 
 

Trenerių charakteriai nėra sudėtingi. Mūsų treneriai yra žingeidūs, idėjiniai, veržlūs altruistai. Treneriai daug laiko ir jėgų atiduoda dirbdami, ruošdami savo auklėtinius. Į dviračių sportą sunku prikalbinti vaikus, o tie, kurie ateina ir atrodo gabūs, ima ir meta sportą. Treneriams tai didžiulis smūgis. Mūsų treneriai iš tikrųjų yra geri, tik jiems reikia daugiau dėmesio, reikia su jais dirbti ir bendrauti. Juk visi dirbame bendram tikslui – dviračių sportui.  
 

Turiu. Mano vyras Saulius jaunystėje buvo aktyvus dviratininkas, bet dėl nugaros skausmų buvo priverstas baigti sportinę karjerą. Tačiau jo meilė dviračių sportui neišblėso. 
 

Jis - pirmasis Lietuvos dviratininkas, 2006-aisiais sėkmingai dalyvavęs ekstremaliame dviračių ralio maratone Paryžius-Dakaras. Saulius Prancūzijos, Andoros,  Ispanijos,  Maroko,  Mauritanijos ir Senegalo keliais įveikė apie 4500 kilometrų. 

Dabar Saulius – vienas geriausių Lietuvos dviračių sporto mechanikų. Ir ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje. Tie, kuriems Saulius taiso dviračius, jį susiranda visur, kur jis bebūtų ir vertina jo kruopštų ir gerą darbą.  

Esame įkūrę parduotuvę „Kitas reikalas“ esame bendrasavininkai, prekiaujame dviračių sporto ir slidinėjimo  inventoriumi. Prie  jos susibūrė ir mėgėjiška dviračių  komanda.Tai -  mūsų draugai, bendraminčiai  kuriuos savo laiku sudominome dviračių sportu ir dabar visi kartu važinėjame.  Daug draugų turime ne tik Lietuvoje, mus visus vienija aktyvus  gyvenimas. 

Susitinkame, pasportuojame, pabendraujame. Daug kas paprašo rekomendacijų, kaip pradėti sportuoti. Juos pamokome ir tampame labai gerais draugais. 

Kadangi žiemą sudėtinga važinėti dviračiais, tai visi dažniausiai susirenkame sekmadieniais ir dalyvaujame populiariuose „Snaigės“ žygiuose, arba lekiame nusileisti kalnų slidėmis į Lietuvoje tam paruoštus kalnus.

Jis nuo septynerių metų irklavo baidarę, treniravosi pas trenerį Gintautą Aleksiejūną. Kada su vyru važinėjome dviračiais, tai jis paaugęs į Žaliuosius ežerus nutarė važinėti ne autobusu, o dviračiu. Nuo to viskas ir prasidėjo. 
 

Būdamas 12 metų, Jonas dviračių  pratybas jau lankė trenerio Vytauto Juchnevičiaus ir Liudos Trebaitės  grupėje. Kokio meistriškumo dviratininku sūnus taps, viskas priklausys nuo jo paties. Dabar sūnus studijuoja Lietuvos edukologijos universitete pirmame kurse, siekia tapti didelio meistriškumo dviratininku. Dviračių pratybas pas trenerį Vytautą Juchnevičių ir Liuda Trebaite lanko ir dukra Gabija, besimokanti Taikos progimnazijoje. 

Su dideliu būriu draugų, dideliais sporto entuziastais mėgėjais bei savo šeima slidinėjome Italijos Alpėse, Madonna Di Campiglio vietovėje. Mūsų buvo net šešios šeimos. Italijoje visiškai nebuvo sniego, bet slidinejome dirbtinio sniego trasose  šildant saulei +18C. 
 

Oras pasitaikė puikus, saulėtas. Kūčias atšventėme Lietuvoje, o Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus sutikome Italijoje. Labai gerai pailsėjau ir dabar kibau į darbus.