„Mes ne pėsti, mes – važiuoti“

Naujoje 400 puslapių knygoje - net 365 nuotraukos. Knygą išleido „Homo liber“ leidykla, vadovaujama Viliaus Gužauskio. Tai – antroji knyga apie Lietuvos dviračių sportą, joje svarbiausi įvykiai aprašomi nuo 1998 m.  
 

ŽMONĖS. Kaip ir pirmojoje knygoje, naujame leidinyje pagrindinis dėmesys sutelktas į žmones – tuos, kurie labiausiai garsino Lietuvos dviračių sportą 1998-2015 m.  
 

Tai tarsi trys knygos kartu: dviračių plentas, dviračių trekas ir BMX su savo istorija ir dviračių asmenybėmis. 

Nedaug sporto šakų federacijų gali pasigirti, turinčios olimpinių čempionų ir prizininkų, tiek daug pasaulio ir Europos čempionų. O LDSF -  viena iš tų, kuri gali didžiuotis savo sportininkų įspūdingais pasiekimais.   

„Mes ne pėsti, mes – važiuoti“ II dalis prasideda įžanginiu Prezidento Valdo Adamkaus, kuris yra didelis dviračių sporto mylėtojas, rašiniu „Dviratis – sveikatą stiprinanti priemonė“. 

„Dviratis man – puiki mankšta, fizinės kondicijos palaikymas. Visiems patariu naudotis dviračiu, stiprinti savo sveikatą. Mindami pedalus pajusite su niekuo nepalyginamą malonumą“, - teigia V. Adamkus. 

LEGENDOS. Knygoje ypač daug dėmesio skiriama legendinėms mūsų dviratininkėms Dianai Žiliūtei, Editai Pučinskaitei, Rasai ir Jolantai Polikevičiūtėms, Zitai Urbonaitei, prisimenamos jų triumfo akimirkos per pasaulio čempionatus ir kitas varžybas.  

Komanda turėjo puikų karvedį – Valerijų Konovalovą ir dosnųjį Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentą, tuometį „Omnitel“ prezidentą  Gediminą Gruodį, kuris matė visas įspūdingas Lietuvos dviratininkių pergales ir kurį buvęs ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas pavadino „Laimingu loterijos bilietu“.  

GARBĖ. „Man buvo ypač didelė garbė būti tokios šaunios sporto federacijos prezidentu. Buvo malonu ir smagu, kad taip gerai visiems sekėsi. Į šią sporto šaką žiūrėjau kaip verslininkas – sporto dėka visas pasaulis ir Europa apie Lietuvą vis daugiau sužinojo ir ją pripažino.  Tai labai svarbu ir pritraukiant investicijas, eksportui, didelė garbė ne tiktai Lietuvai, bet ir jos ekonomikai. LDSF prezidentas – buvo naujas mano gyvenimo tarpsnis, su dviračių sportu ilgam susidraugavau“, - knygoje išspausdintame interviu sakė G. Gruodis. 

LDSF prezidentas knygoje prisipažįsta, kad jis mylėjo visas dviratininkes, nė vienos išskirti negalėjo – tai buvo komanda.

„Viena sportininkė varžybų negali laimėti. Ji laimi tik visos komandos pastangomis. Per vienas lenktynes pasiseka vienai, per kitas – kitai. Kai 1998 m. per pasaulio čempionatą Valkenburge merginoms už puikų pasirodymą skyriau premiją, buvau numatęs, kiek kiekvienai jų atiteks, bet iš pačių dviratininkių lūpų išgirdau: „Mes pačios pasidalysime!“

Aš negalėjau joms pasakyti, kad viena dviratininkė yra arčiau mano širdies, o kita toliau. Tai – komanda. Kuri pergalė labiausiai įsiminė? Kaip ir ta meilė, kada įsimyli – pati pirmoji, Dianos Žiliūtės pergalė pasaulio čempionate. 

Tų metų žiemą buvau išrinktas federacijos prezidentu, darbas neleido daug važinėti, stebėti dviratininkų kovas, ir pasaulio čempionatas Valkenburge man buvo pirmasis. Likau sužavėtas čempionatu, darnia Lietuvos dviratininkų šeima, įspūdinga Dianos pergale. Po to prie medalių jau pripratau, atrodo, jog taip ir turėjo būti“, - sakė G. Gruodis.

Daug vietos knygoje skiriama ir „Tour de France“ trečiosios vietos laimėtojo Raimondo Rumšo bei šių metų pasaulio čempionato grupinių lenktynių bronzinio prizininko Ramūno Navardausko, šauniųjų treko meistrių Rasos Mažeikytės, Simonos Krupeckaitės ir Vilijos Sereikaitės istorinėms pergalėms, 2012 m. Lietuvoje surengtam Europos dviračių treko čempionatui, mūsų jaunųjų dviratininkų pasiekimams.   

Knygoje pateikta pasaulio, Europos ir Lietuvos čempionatų statistika.