Ispanus sukaustė lietuvių kovingumas

1982 metų pasaulio krepšinio čempionas Sergejus Jovaiša Lietuvos rinktinės pergale 76:73 prieš žvaigždžių kupiną Ispanijos komandą patikėjo tik nuaidėjus finalo sirenai.
 

„Tai, kas vyko rungtynių pabaigoje, buvo akivaizdu, bet neįtikėtina“, – kraipė galvą S.Jovaiša po planetos pirmenybių D grupės rungtynių, kuriose lietuviai trečiajame kėlinyje nuo pasaulio čempionų dar buvo atsilikę 18 taškų.
 

Dėl pirmosios vietos grupėje Lietuvos rinktinė šiandien Izmyre žais su taip pat tris pergales iškovojusiais Prancūzijos krepšininkais. Grupės varžybas mūsų šalies komanda baigs dvikova ketvirtadienį su Libano ekipa.
 

Sportas.info į Lietuvos rinktinės ir jos varžovų žaidimą pažvelgė S.Jovaišos akimis.
 

Lūžis. Pergalę prieš ispanus lėmė noras iš paskutiniųjų įkasti. Mačo pabaigoje nebuvo jokios taktikos, veikė tik vidinė valia, užsispyrimas kovoti iki galo. Nes taktiškai nusileidome ispanams, dėl to ir atsirado tas 18 taškų skirtumas. Bet vyrai parodė, kaip keliais, dantimis, per kraujus kovoti iki galo.

Ispanai nesitikėjo tokio lietuvių kovingumo. Jie turbūt būtų nuleidę rankas, jei būtų tiek atsilikę. Save gerbiančios komandos taip nedaro. Ir malonu, kad mūsiškiai yra tarp tų, kurie kovoja net atsidūrę, atrodytų, beviltiškoje padėtyje. Panašus scenarijus buvo per rungtynes su Kanada. Bet tai ne ta komanda, kuri visas rungtynes išlaikytų tokį žaidimo lygį. O ispanai nustebino, kad taip sutriko paveikti lietuvių ryžto.
 

Prancūzai. Jau prieš rungtynes su prancūzais turime savotišką psichologinę persvarą. Nes po vakarykščių rungtynių komanda pakylėta emocijų. Žinoma, nereikia pervertinti savo galimybių.
 

Prancūzijos rinktinė yra mums kiek patogesnė, nei Ispanijos. Pas prancūzus nėra tiek snaiperių.  Gal tik Mickaelis Gelabale'is. Visi kiti stengiasi atakuoti iš arčiau. Todėl mums reikia parengti taktiką, kaip apginti savo krepšio prieigas, kaip pasinaudoti fizine jėga, kad šoklūs ir fiziškai stiprūs prancūzai nešeimininkautų baudos aikštelėje.
 

Lyderiai. Mūsų rinktinėje jau išryškėjo grupė žaidėjų, kuriais galima remtis.. Tai Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis. Be abejo, Linas Kleiza, kuriam treneris patiki imtis iniciatyvos sunkiausiais momentais. Mantas Kalnietis neblogai atrodo, nors su Kanada jam ne viskas sekėsi. Labai naudingas Martyno Pociaus žaidimas.
 

Tokiose rungtynėse, kai reikia gelbėtis iš labai sunkios padėties, M.Pocius savo nestandartiniais veiksmais įkvepia visą komandą. Jo indėlis siekiant persilaužimo būna labai svarus.
 

Kiti žaidžia taip, kaip sugeba. Svarbiausia, kad jau yra į ką lygiuotis.
 

Staigmenos. Kol kas nemaloniai stebina ispanai. Šiaip didesnių staigmenų nėra. Amerikiečių pergalė prieš brazilus vos dviem taškais nėra staigmena. Nes esame matę daug stipresnių JAV rinktinių. Nenustebčiau, jei Turkijoje kas nors sustabdytų amerikiečius.

Kiek stebina labai sėkmingas turkų žaidimas. Jie sugebėjo susikaupti ir nebepiktnaudžiauja individualiais veiksmais, kaip ankstesniais metais. Todėl šeimininkai tampa labai pavojingi.