Turkiški krepšinio prieskoniai

Tik atvykus į Stambulą pasitiko daugybė reklaminių pasaulio čempionato iškabų. Tas pats ir Izmire, kur vykome tiesiai iš Stambulo, mat D grupės, kurioje žaidžia Lietuva, rungtynės vyksta būtent ten. Vėliau pastebėjome, kad per televiziją nuolat kartojamos išties išmoningos ir, regis, brangiai kainavusios reklamos su Turkijos rinktinės žvaigždėmis.
 

ŽINO. Akivaizdu, kad turkai žino, kas vyksta jų šalyje. Bent jau Izmire. Iš mūsų išgirdę žodį Lithuania iškart atsako basketball ir klausia, su kuo žaisime kitas rungtynes. Retas miestietis bent šiek tiek kalba angliškai, tačiau turkų noras pasidalyti mintimis ir žiniomis apie krepšinį tiesiog stebinantis.

Metro, turguje ir kavinėse žeria turkiškus žodžius, o ką nori pasakyti, suprantame tik tuomet, kai vardydami nacionalinių komandų pavadinimus nykštį kelia aukštyn arba žemyn. Jų žinios išties neprastos. Kone visi JAV ir Ispaniją išskiria kaip komandas, kurioms čempionate niekas nepasipriešins, o tarp tų, kurios sudarys rimčiausią konkurenciją, dažniausiai mini, be abejo, Turkiją, Lietuvą, Prancūziją ir Serbiją.

Beje, vienas metro darbuotojas, kai prisistatėme, kad esame iš Lietuvos, rodydamas nykštį ištarė Ivanausko pavardę. Kai pradėjome vardyti garsiausius Lietuvos krepšininkus, naktiniame metro požemyje nuobodžiavęs turkas linksėjo galvą, bet buvo akivaizdu, kad tos pavardės jam įspūdžio nepadarė.
 

Netikėtą nuotykį patyrėme kavinėje, kur vieną vakarą prisėdome pasižiūrėti UEFA supertaurės futbolo rungtynių tarp Milano „Inter“ ir Madrido „Atletico“. Mus aptarnauti pasišovė... kavinės lankytojas. Angliškai jis kalbėjo kur kas geriau nei vienintelis kavinės padavėjas, ko gero, savininkas, kuris už šią paslaugą turkui turėjo atsilyginti bokalu alaus. Vis dėlto įdomiausia tai, kad paslaugusis turkas, spėjęs pasigirti, kurioje gatvėje prekiauja odinėmis striukėmis, solidžią mūsų, žurnalistų ir fotografų, draugiją palaikė... krepšininkais. „Ar tai jūsų treneris?“ – rodydamas pirštu į „Lietuvos ryto“ fotografą Mindaugą Kulbį klausė turkas.

Vis dėlto neatrodo, kad patys turkai planuotų žiūrėti rungtynes, vykstančias Izmire. Susidaro įspūdis, kad jiems čempionatas svarbesnis dėl užsieniečių, kurie pasiruošę išleisti dolerius jų prekyvietėse, antplūdžio, o ne dėl paties žaidimo.

Gatvėje, kurioje yra mūsų viešbutis, vyksta itin aktyvi gatvės prekyba, bet to, čia pat milžiniškas turgus, tad nukeliauti iki metro stotelės nėra taip lengva. Kiekvienas prekeivis tempte tempia už rankos ar bent greitakalbe išdėsto, kuo jis prekiauja, o į kiekvieną mūsų stabtelėjimą reaguoja žaibiškai. Atsiskaityti čia galima bet kokia valiuta, svarbiausia – pirk. Dažniausiai atsiskaitome JAV doleriais, o grąžą gauname turkiškomis liromis.

Lietuvos sirgalių Izmire, be abejo, daugiausia. Nemažai ir libaniečių, nors kalbos, kad jų čia gali sugužėti iki 4 tūkst., tikriausiai nepasitvirtins. Apsaugai arenoje „Halkapinar“ skiriama itin daug dėmesio. Kaskart įeinant tenka iškraustyti visas kišenes, be to, dar ir nuskenuoja nuo galvos iki kojų. Tai tenka daryti dažnai, nes įėjimas į valgyklėlę, kur žiniasklaidos atstovai gali pasistiprinti ar atsigaivinti gėrimais, yra iš lauko pusės. Apsaugos darbuotojų ir aptarnaujančių žmonių arenoje tiek daug, kad kartais iškyla fizinių kliūčių pro juos praeiti.

Prancūzų pergalė prieš ispanus mūsų grupėje daug kam pasirodė netikėta, ypač turint omenyje tai, kaip blankiai prancūzai rungtyniavo pasirengimo cikle. Vis dėlto nepanašu, kad patys Ispanijos krepšininkai dėl to labai krimstųsi, ir tai suprantama – jų tikslas pasaulio čempionato – auksas, o ne laimėtos atskiros rungtynės. Europos ir pasaulio čempionai ispanai puikiai žino, kad triumfuoja tie, kurie puikų žaidimą demonstruoja pirmenybių pabaigoje, o ne pradžioje.
 

Dėl to atlaidžiau galima žiūrėti ir į Lietuvos rinktinės startą. Užtikrintai nugalėję Naujosios Zelandijos rinktinę, Kęstučio Kemzūros auklėtiniai vargte išvargo pergalę prieš kitą, ko gero, taip pat ne pačią stipriausią D grupės komandą – Kanadą. Lietuviai nežaidė gerai, tačiau dėl to jaudintis dar anksti. Čempionatas tik prasidėjo.

Įdomu tai, kad, galvojant apie pačias aukščiausias vietas, mūsų grupėje, ko gero, pati geriausia vieta – antra. Mat, užėmus pirmąją, tikėtina, kad su JAV, kol kas rungtyniaujančia tiesiog įspūdingai, tektų susitikti pusfinalyje, užėmus trečiąją – ketvirtfinalyje, užėmus antrąją arbą ketvirtąją – tik finale. Žinoma, tuo atveju, jei amerikiečiai B grupėje būtų pirmi.