Janiui Grinbergui galima dėkoti ir už tai, kad šiuolaikinis rankinis yra greitesnis ir rezultatyvesnis. Jo atminimas vėl bus pagerbtas turnyru.
Penktadienį Vilniuje prasideda tarptautinis Janio Grinbergo atminimo rankinio turnyras. Varžybose, kurios tęsis visą savaitgalį, dalyvaus Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos vaikinų bei merginų jaunimo rinktinės.
Vaikinų, gimusių 1998 m. grupėje, žais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos komandos. Šio amžiaus grupėje merginų gretose tarpusavyje po kartą susitiks Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Suomijos rankininkės.
Vaikinų, gimusių 1996 m. turnyre, kovos dvi Lietuvos ekipos ir svečiai iš Estijos bei Suomijos.
Turnyras vyks dvejose salėse: „Tauro“ sporto mokykloje (Žygio gatvė 46, Vilnius) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindinėje sporto salėje (Studentų gatvė 39, Vilnius).
J.Grinbergo metai
J.Grinbergas – vienas Lietuvos rankinio pradininkų, rankinio ir krepšinio treneris, teisėjas, sporto darbuotojas, oficialus Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) atstovas olimpinėse žaidynėse Miunchene, Monrealyje, Maskvoje, Los Andžele, Seule, Barselonoje, Atlantoje ir Sidnėjuje, buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinis sekretorius, Lietuvos rankinio federacijos prezidentas, garbės prezidentas. Jis buvo vadinamas Lietuvos rankinio tėvu.
Lietuvos rankinio federacija 2015-uosius yra paskelbusi J. Grinbergo metais. Rankinio patrirachui šiemet būtų suėję 90 metų.
„Jo reikšmė Lietuvos rankiniui didžiulė vien dėl to, kad jis po savęs paliko labai daug mokinių: teisėjų, trenerių. Jie rankinio srityje iki dabar. Mokinių darbo rezultatai įspūdingi: turėjome ir olimpinių čempionų, ir pasaulio jaunimo čempionų, Europos taurės laimėtojų“, – apie J. Grinbergą kalbėjo Lietuvos moterų rankinio lygos direktorius, Lietuvos rankinio teisėjų asociacijos prezidentas Grigorijus Gutermanas. Jis pažinojo J. Grinbergą nuo 1965-ųjų ir iki pat patriarcho mirties išliko jo bendražygis. Liepojoje 1925 m. spalio 29-ąją gimęs latvio ir lietuvės sūnus J. Grinbergas anapilin iškeliavo 2013 m. kovo 9 dieną.
Per turnyrą – paroda
Pernai Vilniuje pirmą kartą buvo surengtas J. Grinbergo atminimo turnyras. Jo sumanytojas – tas pats G. Gutermanas. Turnyrą nuspręsta rengti kasmet spalį – rankinio patriarcho gimimo dienos, spalio 29-osios, išvakarėse.
Atvykę į J. Grinbergo atminimo turnyrą, jo dalyviai ir žiūrovai šiemet galės susipažinti su G. Gutermano surinkta paroda.
„Parengėme ekspoziciją, skirtą J. Grinbergo atminimui, vežiojame ją po Lietuvą. Daugiausia eksponatų – nuotraukos. Nuotraukose jis su savo treniruojamomis SSRS rinktinėmis, teisėjų kursuose, teisėjauja, gausybė jo apdovanojimų. Yra ir olimpinių švarkų, Janio parengtų taisyklių knygučių. Kam įdomu, pasižiūri. Dažniausiai paroda derinama su kokiomis nors rankinio varžybomis. Šiemet būtų J. Grinbergo 90-metis, todėl, kiek jėgos leidžia, jau mėginame rengti renginius jam paminėti“, – tikino rankinio tėvo bendražygis.

Suderino nesuderinamą
„Tai buvo žmogus, puikiai išmanęs savo reikalą. Jis buvo Sovietų Sąjungos moterų ir vyrų rankinio rinktinių treneris. Vienu metu net treniravo jas abi iš karto. Tai daug ką pasako. Vadinasi, geresnių už jį nebuvo per visą didelę valstybę. Gerai mokėjo užsienio kalbas ir turėjo gerų ryšių Tarptautinėje rankinio federacijoje. Sakyčiau, pažinojo visą rankinio pasaulį. Ir labai mokėjo bendrauti. Su kiekvienu rasdavo tinkamą bendravimo manierą. Kai dirbo tarptautinėje teisėjų komisijoje, mokėjo suderinti nesuderinamą – vokiečių, skandinavų, Sovietų Sąjungos atstovų interesus. O juk patys suprantate, kad teisėjaudamas visiems geras nebūsi. Mokėjo gerai įžvelgti ateitį. Tikslus kėlė pačius aukščiausius. Gal ne viską pasisekdavo įgyvendinti, bet kai reikalavimai būdavo dideli, daug padarydavo. Janis buvo pavyzdys visiems – mokėjo pritraukti žmones, kad kartu pasiektų bendrą tikslą“, – tokį J. Grinbergą atsimena G. Gutermanas.
LRTA prezidentas, tyrinėjęs J. Grinbergo archyvą, net neįtarė, kiek Lietuvos rankinio tėvas turėjo įtakos pasaulio rankiniui, kiek daug pateikęs pasiūlymų IHF, vėlesniais laikais – Europos rankinio federacijai (EHF) dėl čempionatų vykdymo sistemos, struktūros.
„J. Grinbergas buvo Tarptautinės rankinio federacijos teisėjų ir taisyklių komisijos narys. Toje komisijoje buvo septyni žmonės, jie daugiausia rengė seminarus. Daugiau nei 300 teisėjų jis suteikė tarptautines kategorijas. Įsivaizduokite, 300 paskaitas išklausiusių žmonių laikė egzaminus“, – pasakojo G. Gutermanas.
Reikšminga taisyklė
J. Grinbergui galima dėkoti ir už tai, kad šiuolaikinis rankinis yra greitesnis ir rezultatyvesnis.
„Jam pasiūlius, SSRS rankinio federacija įvedė 45 sek. taisyklę. Prieš tai atakos laikas nebūdavo ribojamas, o J. Grinbergas pasiūlė jį apriboti iki 45 sekundžių. Ir tai labai pagreitino žaidimą. 10 metų Sovietų Sąjunga naudojosi tuo, kad jos rankininkai žaidė pagal šią taisyklę, o kitur pasaulyje – ne. Tai buvo labai naudinga Sovietų Sąjungos rankinio sistemai, žaidimas tapo daug greitesnis“, – prisiminė G. Gutermanas.
Vėliau IHF patvirtino taisyklę, ribojančią atakos ilgumą. Dabar vienai komandai vangiai puolant varžovų vartus teisėjas gali atiduoti kamuolį priešininkams (pasyvaus žaidimo taisyklė).
* * *
J.Grinbergo atminimo turnyro tvarkaraštis:
Sporto mokykla „Tauras“ , Žygio g. 46, Vilnius
Spalio 23 d.
13.00 Lietuva – Latvija (merginos)
14.50 Suomija – Lenkija (merginos)
16.40 Estija – Suomija (vaikinai)
18.30 Lietuva – Latvija (vaikinai)
Spalio 24 d.
11.00 Lietuva – Suomija (merginos)
12.50 Lenkija – Latvija (merginos)
14.40 Latvija – Estija (vaikinai)
16.30 Lietuva – Suomija (vaikinai)
Spalio 25 d.
10.00 Latvija – Suomija (merginos)
11.50 Lietuva – Lenkija (merginos)
13.50 Suomija – Latvija (vaikinai)
15.40 Lietuva – Estija (vaikinai)
LEU sporto salė, Studentų g. 39, Vilnius
Spalio 23 d.
16.00 Lietuva-1 – Lietuva-2 (vaikinai)
18.00 Estija – Suomija (vaikinai)
Spalio 24 d.
12.00 Estija – Lietuva-2 (vaikinai)
14.00 Lietuva-1 – Suomija (vaikinai)
Spalio 25 d.
11.00 Suomija – Lietuva-2 (vaikinai)
13.00 Estija – Lietuva-1 (vaikinai)