Trasoje - ir rekordininkai, ir pradedantieji

Druskininkuose 23-ią kartą surengtose tarptautinėse ėjimo varžybas dalyvavo daugiau kaip 100 sportininkų iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos

 

Rungtyniavo įvairaus amžiaus ėjikai – nuo pačių jauniausiųjų, kurie įveikė simbolinį 1 km nuotolį, ir garbingo amžiaus sulaukę sportininkai. Nuotaikingas buvo pačių mažiausiųjų ėjimas, kur kartu su jais žingsniavo ir Lietuvos čempionė bei rekordininkė vilnietė Brigita Virbalytė-Dimšienė. 

Garsus ėjikas, įvairiose distancijose triskart gerinęs pasaulio rekordus ir 21 kartą – Lietuvos, kaunietis Valdas Kazlauskas atkreipė dėmesį į vieną kitą gabų jaunąjį ėjiką, jam ypač patiko buvęs krakietis, o dabar Vilniuje besitreniruojantis 16-metis Domantas Liutinskis. 

Tačiau šis patyręs ėjimo specialistas teigė, kad, atėjus laikui lenktyniauti ilgosiose distancijose, didžioji dalis jaunimo jau baigia sportinę karjerą. O ėjikų karjera būtent prasideda nuo 20 metų.

„Labai gaila, kad nesiplečia sportinio ėjimo geografija. Viliuosi, kad sportinės grupės atsiras Klaipėdoje, kur persikėlė gyventi švenčioniškė Monika Vaiciukevičiūtė, gal ir Kaišiadoryse, kur vienas mokytojas yra didelis sportinio ėjimo entuziastas. Reikės pas juos nuvažiuoti ir kažką papasakoti vaikams apie ėjimą“, - sakė V. Kazlauskas. 

NESENSTA. 5 km distancijoje veteranų grupėje rungtyniavo ir 20 kartų Lietuvos čempionas, o dabar Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslinio padalinio vadovas ir Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius, 72-ejų Algirdas Šakalys. Šįkart jis buvo antras ir ne tik apdovanojo jaunuosius ėjikus, bet ir pats stovėjo ant nugalėtojų pakylos.  

Druskininkuose jis visada su dideliu malonumu bando jėgas, suskaičiavo, kad tik tris kartus yra praleidęs šias tarptautines varžybas. „Metai bėga, bet mane visada traukia atvažiuoti į Druskininkus ir stoti į startą. Praėjusiais metais buvau trečias, o šiemet netgi pakilau vienu laipteliu aukščiau. Varžyboms rengiausi Vingio parke, Palangoje ir Druskininkuose. Labai sunkūs man buvo pirmieji metrai, o vėliau įsiėjau“, - pasidalijo įspūdžiais A. Šakalys.

Jis su dideliu malonumu stebėjo šias gražias varžybas ir teigė, kad Lietuva turi perspektyvių ėjikų, ypač moterų: „Visos trys ėjikės – Brigita Virbalytė-Dimšienė, Neringa Aidietytė ir Kristina Saltanovič yra pakankamai stiprios. Tikiuosi, kad gal ir vyrai pasitemps.“ 

ĖJIMO UPĖ. Tokios tarptautinės sportinio ėjimo varžybos rengiamos Alytuje, Druskininkuose ir Birštone, jų ėjikai visada laukia. Alytuje (20 km moterims ir vyrams) ir Druskininkuose (10 km moterims ir vyrams) kartu vyksta ir Lietuvos čempionatai. 

Druskininkuose ėjikai sulaukė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus bei Lietuvos lengvosios atletikos generalinės sekretorės Nijolės Medvedevos.
 

„Tarptautinės sportinio ėjimo varžybos Druskininkuose turi gražias tradicijas, jų metu išaiškinami ne tik Lietuvos čempionai, bet ir atrandami nauji talentai, būsimieji olimpiečiai. Graži šių varžybų dermė: jose dalyvauja geriausi sportininkai ir tie, kurie dar tik pradeda siekti svarių rezultatų“, - per iškilmingą varžybų atidarymą, sveikindamas ėjikus, kalbėjo KKSD vadovas. 

LLAF generalinė sekretorė N. Medvedeva pasidžiaugė, kad dėl Lietuvos čempionato apdovanojimų rungtyniavo keturi olimpinius A normatyvus įvykdę ėjikai: B.Virbalytė-Dimšienė, N.Aidietytė, Marius Šavelskis ir Tadas Šuškevičius. Buvo ir penktasis – Marius Žiūkas, tačiau šįkart jis buvo tarp žiūrovų. 

„Tikiuosi, kad ėjikai ir ateityje tobulės. Kartos keisis, o mes turėsime didelio meistriškumo sportininkų. Tos ėjikų upės tikrai neturėtų išsekti“, - sakė N. Medvedeva.   

JUBILIATAS. Iškilmingo atidarymo metu buvo pagerbtas ir šių varžybų direktorius, Lietuvos lengvosios atletikos rintinės vyr. treneris druskininkietis Kęstutis Jezepčikas, kuriam rugsėjo 6 d. sukako 50 metų. 

Jubiliatui buvo įteiktas LLAF medalis „Už nuopelnus lengvajai atletikai ir jos plėtrą Lietuvoje“. K. Jezepčiką sveikino ir Birštono A. Mikėno ėjimo klubo atstovai, Lietuvos sportinio ėjimo asociacija, varžybų teisėjai. 

Čempionato vėliavą buvo patikėta pakelti šių metų pasaulio čempionato septintos vietos laimėtojai, Lietuvos rekordininkei B.Virbalytei-Dimšienei. 

RYŠKUS PRANAŠUMAS. Per Lietuvos čempionato 10 km distancijos varžybas B.Virbalytė-Dimšienė apie šalies rekordą negalvojo. Sakė, kad ji stengsis eiti koja kojon su treniruočių drauge N. Aidietyte. Tačiau planai pasikeitė iškart po starto. Gerai jausdamasi, Brigita greitai nutolo nuo savo pagrindinės varžovės ir visus 10 km ėjo viena. 

Per varžybas Lietuvos čempionė turėjo puikią palaikymo komandą – ją audringai ragino tėvai, atvažiavę iš Alytaus, bei vyras Marius Dimša. Po finišo artimieji jai įteikė gėlių puokštę. 

Vyrų grupėje sau lygių neturėjo Lietuvos 50 km distancijos čempionas vilnietis Tadas Šuškevičius. Tiesa, iš pradžių didelę spartą pasiūlė Lietuvos sporto universiteto pirmame kurse studijuojantis druskininkietis M.Šavelskis, tačiau jos neišlaikė ir turėjo tenkintis sidabro medaliu. Pakalbinome T. Šuškevičių. 
 

Šios abi distancijos labai skirtingos, 10 km – tai praktiškai sprintas. Buvo nelengva eiti, bet varžovai neišlaikė to tempo, kurį pasiūliau distancijos viduryje. Paskutiniuosius 5 km žingsniavau vienas. 
 

Jį drąsiai paleidau į priekį, nes pirmąjį kilometrą buvau nusiteikęs eiti ramiai, apsižvalgyti, pasižiūrėti, kokia mano savijauta. Nuo antrojo kilometro skirtumą pradėjau mažinti ir 5-ajame su Mariumi jau ėjome kartu ir nuo jo pabandžiau atitrūkti. 
 

Ta vieta manęs tikrai netenkintų. Tai bus mano jau trečios olimpinės žaidynės, kaip ėjikas, jau subrendau. Po ypač nesėkmingai susiklosčiusių Londono olimpinių žaidynių norisi reabilituotis ir siekti kiek įmanoma geresnių rezultatų, parodyti viską, ką galiu. 
 

Tai buvo mano paskutinės varžybos. Šiemet dėl traumos labai mažai rungtyniavau, šis Lietuvos čempionatas man buvo tik trečiasis startas šiemet. Sezonui pradėjau rengtis labai vėlai, jis buvo ypač sudėtingas ir komplikuotas, nes rudenį man buvo padaryta kulno operacija, turėjau gydytis.  
 

Nepaisant to, įvykdžiau olimpinį A normatyvą ir galiu pakankamai ramiai rengtis Rio de Žaneirui. 
 

Aktyvus. Bėgiosiu krosus, plaukiosiu baseine, minsiu dviračio pedalus. Laikinai pamiršiu ėjimą, apgalvosiu šiuometinius startus ir planuosiu, ką reikės padaryti kitąmet.