Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, kovosiančios pasaulio čempionate Turkijoje, sudėtyje nebus Mindaugo Lukauskio ir Arvydo Eitutavičiaus.
Galutinėje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sudėtyje nebus Mindaugo Lukauskio ir Arvydo Eitutavičiaus. Rinktinės strategai nusprendė atsisakyti šių dviejų žaidėjų paslaugų ir suformavo galutinį dvyliktuką.
Apie tai buvo paskelbta sekmadienį vakare iš Madrido grįžus į Vilnių.
„Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kokių pozicijų žaidėjų mums reikia. Lukauskiui neradome tokios pozicijos, kurioje jis būtų galėjęs atsiskleisti. O Eitutavičiui pritrūko aukščiausio lygio varžybų patirties“, – sprendimą komentavo treneris Kęstutis Kemzūra.
Akivaizdžiai nusivylęs Lukauskis, kuris buvo vyriausias tarp rinktinės kandidatų, oro uoste atsisakė bendrauti su žiniasklaida.
Į pasaulio čempionatą Turkijoje vyks: Mantas Kalnietis, Tomas Delininkaitis, Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius, Martynas Pocius, Simas Jasaitis, Jonas Mačiulis, Linas Kleiza, Paulius Jankūnas, Tadas Klimavičius, Robertas Javtokas ir Martynas Andriuškevičius.
Treneri, galutinio rinktinės dvyliktuko neskelbėte taip ilgai norėdamas matyti didesnę gynėjų konkurenciją ar visgi apsispręsti buvo labai sunku?
Ne, konkurencija buvo sveika, ją jautėme iki paskutinių rungtynių, tačiau tai nebuvo mūsų pagrindinis tikslas. Iš tiesų buvo nelengva apsispręsti ir norėjome iki pat pabaigos išnaudoti visus žaidėjus bei būti visiškai tikri dėl savo sprendimo.
Ar galima teigti, jog Eitutavičius ir Lukauskis buvo silpnesni už likusius komandos kandidatus?
Nepasakyčiau, kad jie buvo silpnesni. Pasakyčiau, kad pagal mūsų žaidimo schemas Mindaugui buvo sunkiau atsiskleisti. Turime labai stiprius lengvuosius puolėjus kaip Simas Jasaitis ir Jonas Mačiulis, o Mindaugui tarp jų buvo sunku rasti savo nišą. Buvo rungtynių, kuriose Arvydas mums tikrai padėjo, tačiau jam trūksta aukščiausio lygio varžybų patirties ir atletiškumo. Abu žaidėjai gražiai padėkojo vyrams už kartu rinktinėje praleistą laiką. Jeigu galima taip pavadinti, jų reakcija buvo pozityvi.
Ką parodė turnyras Ispanijoje? Kokius žaidimo elementus dar reikia šlifuoti?
Komandos, su kuriomis žaidėme Vokietijoje ir Ispanijoje skiriasi. Pirmiausiai – savo žaidimo stiliumi, talentingumu ir tikslais pasaulio čempionate. Gerai yra tai, kad mes bent kartkartėmis parodėme, jog galime su jomis žaisti. Blogai yra tai, kad visas 40 minučių neišlaikėme to ritmo, per daug klydome, nusileidome kovojant dėl atšokusių kamuolių, o varžovai pasinaudoję mūsų klaidomis pelnė daug lengvų taškų. Tačiau tai mums tik į naudą – kalbant apskritai, esu patenkintas, nes mes nei pakilome virš debesų. Jeigu būtume nugalėję ispanus ar amerikiečius, būtume pradėję apie save galvoti per daug gerai. Taip pat džiugu, kad nesugriuvome, nes būtume praradę pasitikėjimą savimi. Tvirtai stovime ant žemės ir suprantame, kad galime žaisti ir laimėti. Tačiau taip pat suprantame, kad negalime nevertinti varžovų – kiekvienas rungtynes privalome žaisti visa jėga.
Visi pamatė, kad komanda gali žaisti greitą krepšinį. Ar esate patenkintas poziciniu puolimu?
Nėra taip paprasta žaisti pozicinį krepšinį su komandomis, kurios taip greitai bėga ir labai kibiai ginasi. Bet liko kelios dienos ir per tas rungtynes, kurias žaisime grupėje, poziciniam krepšiniui skirsime dėmesio.
Kas su Mantu Kalniečiu dalysis įžaidėjo pozicija?
Tie, kas liko. Dar galime šiek tiek pridėti, kad atakuojantys gynėjai –Tomas Delininkaitis, Martynas Gecevičius, Renaldas Seibutis ir Martynas Pocius – jam šiek tiek pagelbėtų. Prieš tai esu minėjęs, jog nesitikiu iš jų kažko ypatingo, tačiau šie krepšininkai turi padėti persivaryti kamuolį per vidurio liniją ir pradėti organizuoti puolimą. Vėliau mašina turi dirbti.
Kodėl auklėtiniai žaisdami tiek su ispanais, tiek su amerikiečiais trečiajame kėlinyje nesilaikė žaidimo plano?
Nežinau kodėl, bet rungtynėse su ispanais jau nuo pirmųjų trečiojo kėlinio minučių buvome išsigandę, nepataikėme. Amerikiečiai mus spaudė ir išspaudė iš rėmų. Nereikia pamiršti, kad abiejuose mačuose panaudojome daug krepšininkų. Nenorėjau apsistoti ties septyniais-aštuoniais krepšininkais. Jeigu tai būtų buvęs pusfinalis ar ką nors lemiančios rungtynės, būtume rungtyniavę kitaip. Manau, tai irgi įtakotų įvykius aikštelėje.