Namai – JAV, rinktinė – Lietuvos

Pastarųjų ketverių metų Lietuvos 400 m barjerinio bėgimo čempionė Eglė Staišiūnaitė jau 13 metų gyvena Amerikoje. Ten išvyko, tėvams laimėjus žaliąją kortą. Šeima įsikūrė Ilinojaus valstijoje, netoli Čikagos. Iš čia ji vyko ir į 2012 m. Londono olimpines žaidynes, bet ten užėmė 34-ąją vietą.
 

Nors už Atlanto gyvena jau daugiau nei dešimtmetį, E. Staišiūnaitė be jokio akcento kalba lietuviškai, nes gimtąja kalba kasdien bendrauja su tėvais, bičiuliais. Iš Lietuvos kilęs ir jos širdies draugas. Šalies čempionės mama dirba masažuotoja ir prireikus labai daug padeda Eglei, o tėvas – santechnikas. „Amerikoje tai gana paklausios specialybės“, – paaiškina bėgikė. Jos tėvai jaunystėje irgi mėgėjiškai sportavo, todėl puikiai supranta dukros siekius. 

Ilgai nebuvo aišku, ar E. Staišiūnaitė dalyvaus šių metų pasaulio čempionate Pekine. Ta nežinomybė ją šiek tiek slėgė. Tad, kai Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vadovybė pagaliau patvirtino, kad ji pateko į rinktinę, sportininkė netvėrė džiaugsmu. Pasaulio čempionatuose ji dar nebuvo dalyvavusi. Jėgas bandė dvejose Europos pirmenybėse Suomijoje (2012 m.) ir Šveicarijoje (2014 m.), Londono olimpinėse žaidynėse bei unversiadoje (2013 m.). 

Iki šių metų pasaulio čempionato normatyvo jai pritrūko vos 0,16 sekundės. Šiemet bėgikė pasiekė savo asmeninį rekordą (56,36 sek.), o normatyvas – 56,2 sekundės. Sportininkė savo tikslą bandė pasiekti per Lietuvos čempionatą Palangoje, kur normatyvo siekė ir ukrainietė Ana Ryžkova, 2013-aisiais per pasaulio čempionatą užėmusi šeštąją vietą. „Vilčių turėjau nemažai, stipri buvo varžovė, bet...“ – apgailestauja E. Staišiūnaitė. 

Abiem sportininkėms normatyvo medžioklė buvo nesėkminga: be konkurencijos dalyvavusi ukrainietė nuotolį įveikė per 56,24 sek., o lietuvė – per 58,01 sekundės. Mūsų šalies sportininkė pripažino, kad karštas oras jai netrukdė bėgti greitai, prie tokio ji pripratusi Amerikoje. Tačiau, kodėl normatyvas jai nepakluso, negalėjo paaiškinti. 

Kadangi per pasaulio čempionatą 400 m barjerinio bėgimo rungtyje varžysis 40 sportininkių, ji vylėsi į Pekiną patekti pagal geriausių rezultatų reitingą. Nuojauta nenuvylė. O Pekine lietuvė vienu šūviu nušovė tris zuikius – pasiekė asmeninį rekordą (56,17 sek.), įvykdė olimpinį normatyvą ir pateko į pusfinalį.

Sportinį kelią lengvaatletė pradėjo Klaipėdoje, kur ją treniravo Donatas Senkus. Kaip ir visi pradedantieji, E. Staišiūnaitė bandė visas rungtis, kol pagaliau atrado savąją – barjerinį bėgimą. Iš pradžių bėgiojo 60 m ir 100 m per barjerus. 
 

Klaipėdietė prisimena, kaip ji pirmą sykį dalyvavo 100 m barjerinio bėgimo rungtyje ir pagerino Lietuvos trylikmečių rekordą. „Buvo kažkas nepakartojama. Pamaniau, kad toje rungtyje tobulinsiuosi toliau ir gerinsiu rekordus“, – juokiasi E. Staišiūnaitė. 

 

Tačiau svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. Talentinga sportininkė su tėvais ir broliu išvyko gyventi į Ameriką. Sportas atsidūrė antrajame plane. „Iš pradžių buvo labai sunku, viską turėjau pati susirasti. Tik atvažiavusi nesportavau, praleidau beveik metus. Perpratau naują sistemą, atsirado naujų pažinčių. Treniruotis pradėjau lankydama mokyklą“, – prisimena E. Staišiūnaitė. 

Vėliau ji penkerius metus Viskonsino valstijos universitete Madisone studijavo psichologiją ir kineziologiją, aktyviai sportavo, pradėjo varžytis 400 m barjerinio bėgimo rungtyje.

„Man buvo 18 metų, kai pradėjau specializuotis šioje rungtyje. Savo komandoje buvau stipriausia. Atstovavau universitetui Amerikos studentų čempionatuose, tačiau į finalą niekada nepavyko prasimušti. Aukščiausia mano vieta – turbūt 18-oji“, – neslepia E. Staišiūnaitė. 

Dabar Čikagoje ji ne tik sportuoja, bet ir užsidirba sau duoną. Dirba mokykloje, kurią baigė, ir klube asmenine trenere. Bet lieka laiko ir pačiai pasportuoti. Vis dėlto E. Staišiūnaitė pasigenda varžybų, nes jos daugiausia rengiamos studentams. 
 

„Tose varžybose galiu dalyvauti be konkurencijos, kartais susigundau“, – atvirauja sportininkė. Į Lietuvą ji sugrįžta tik vasarą. Šiemet pasitikrino savo jėgas, atstovaudama gimtinei komandiniame Europos čempionate Graikijoje, lenktyniavo Latvijos prezidento taurės varžybose Valmieroje, per Lietuvos čempionatą. 

E. Staišiūnaitė jau seniai 400 m barjerinį nuotolį nori įveikti per 55 sekundes. Apie Anai Ambrazienei priklausantį Lietuvos rekordą (54,02 sek.), pasiektą prieš 32 metus, ji dar negalvoja. „Nežinau, ar man apskritai pavyks taip gretai bėgti. Juk kadaise tai buvo pasaulio rekordas“, – sako E. Staišiūnaitė. 

Lietuvos čempionė pripažįsta, kad 400 barjerinis bėgimas – labai sunki rungtis ir priduria: „Ne tu rungtį pasirenki, o rungtis tave.“ Trumpesnio (100 m) nuotolio barjerinio bėgimo rungtyje trūko greičio, o keturiskart ilgesnis nuotolis jai pats tas. 
 

E. Staišiūnaitė JAV treniruojasi gana stiprioje grupėje, kartais bėgioja ir su vaikinais. Per savaitę ji tris kartus treniruojasi po 3–4 valandas. Kitos dienos – arba laisvos, arba lengvos pratybos. Per savo sportinę karjerą mergina turėjo penkis trenerius.

„Barjerų įveikimo techniką įsisavinau dar Klaipėdoje, jos jau daug nekoreguosiu. Lavinu greičio ištvermę, stiprinu žingsnį. Treniruočių metodika Amerikoje ir Lietuvoje skiriasi, tačiau viskas priklauso nuo trenerio. Gaila, kad Lietuvoje nėra stiprių barjerinio bėgimo atstovių, tačiau įdomu rungtyniauti svetur. Ten visada būna stiprių varžovių ir labiausiai išryškėja, kur man reikia pasitempti“, – teigia Lietuvos sportininkė.

Šiemet iš Amerikos E. Staišiūnaitė sugrįžo liepos 20 d. ir po pasaulio čempionato dar savaitę ilsėsis namie, o paskui grįš atgal. Dabar jos planai jau kiti. Ji keičia savo gyvenamąją vietą: iš Čikagos kraustosi į priešingoje žemyno pusėje esančią Arizonos valstiją, Finikso miestą, kur yra labai gera sporto bazė. Ten ji aktyviai treniruosis visus metus ir rengsis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. 
 

„Sportui tikrai esu atsidavusi, esu motyvuota. Londone man nepasisekė, užėmiau 34-ąją vietą, nuotolį įveikiau per 57,97 sekundės. Ar liksiu toliau Finikse ir norėsiu toliau sportuoti, priklausys nuo pasirodymo olimpinėse žaidynėse. Juk man rugsėjo 30-ąją sukaks 27-eri, reikia ir apie šeimą galvoti“, – svarsto E. Staišiūnaitė.