Po išvermės žygio - cepelinai oro uoste

Trys tūkstančiai aštuoni šimtai kilometrų. Dviračiu. Per 40 laipsnių karštį. Be jokių specializuotų treniruočių. Tokį žygdarbį atliko dviratininkas Marius Ratkevičius, dalyvavęs „Transcontinental“ lenktynėse nuo Belgijos iki Turkijos. Šiose varžybose vienintelis dalyvavęs lietuvis finišavo pirmadienio vakarą ir užėmė 58-ąją vietą.

 

 

M. Ratkevičius šiandien parskrido į Vilnių. Kartu parsivežė ir savo dviratį. „Ten dabar sveikos dalies nėra, lyg metus aktyviai važinėtas būtų“, — apie savo transporto priemonę šmaikštavo vyras. Beveik jokio kito bagažo lietuvis neturėjo. Jis avėjo tais pačiais sportbačiais, su kuriais ir įveikė visą „Transcontinental“ distanciją.

 

Oro uoste jį pasitiko kolegos ir draugai su armonikos melodijomis ir cepelinais. Jų sportininkas paskanavo net nespėjęs pasisveikinti su visais susirinkusiais. „Dabar taip žmones iš turistinių žygių pasitinkate?“ — juokaudamas klausė M. Ratkevičius.

 

 

„Tik nuovargis šioks toks yra. Pats jo objektyviai net nesuvokiu. Finišavau, nuvažiavau į viešbutį, išsimiegojau, o kitą dieną nesupratau, kas buvo“, — savo savijautą komentavo M. Ratkevičius.

 

Didžiulių psichologinių ir fizinių jėgų reikalaujančioms lenktynėms dviratininkas laiko pasiruošti neturėjo. 3800 km įveikti ketino kitas lietuvis — Elijus Čivilis, kuris šioms lenktynėms ir treniravosi. Aplinkybės lėmė, kad paskutinėmis dienomis E. Čivilį pakeitė M. Ratkevičius.

 

„Paprastai šioms lenktynėms žmonės ruošiasi bent pusę metų, kai kurie ir daugiau. Man išėjo šiek tiek kitaip, — su šypsena pasakojo sportininkas. — Likus trims savaitėms, Elijus pamatė, kad dalyvauti negalės, pasiūlė man. Aš pats nesu didelis mėgėjas tokių itin ilgų lenktynių. Tokia avantiūra išėjo ir dėl to nebuvo lengva. Per tą laiką fizinės formos nepagerinsi, tik išsimiegoti ir pailsėti gali. Ko, beje, padaryti vis tiek nepavyko. Jei būčiau pusmetį ruošęsis, būtų tikrai lengviau.“

 

 

Jam tokio tipo varžybos nebuvo itin pažįstamos: „Ilgiausia prieš tai mano įveikta distancija buvo 220 km per dieną. Čia pirmą dieną įveikiau 400 km. Dėl smarkiai ilgesnių atstumų, negu buvo įprasta ir, galbūt, dėl neteisingai pasirinktų pavarų, krūvis buvo šiek tiek per didelis. Todėl kilo problemų su čiurna. Nebuvau pas rimtą gydytoją, bet įtariu, kad turiu Achilo sausgyslės uždegimą. Ta trauma, negalint pailsėti, progresuoja. Bandžiau kompensuoti kita koja mindamas, bet tada skaudėti pradėjo ir ją. Tai mane lydėjo visą kelionę.“

 

Nors M. Ratkevičius su kitomis didelėmis problemomis nesusidūrė, bet su įvairiomis kliūtimis dorotis teko nuolat. „Važiuojant į tokias varžybas kiekviena menka smulkmena po savaitės tampa rimta problema. Anglas Jamesas Haydenas turėjo pasitraukti iš varžybų, nors važiavo vienas pirmųjų. Jo kaklo raumenys nebegalėjo nulaikyti galvos“, — lenktynių specifiką komentavo dviratininkas.

 

 

Tokios varžybos neapsieina ir be nemalonių nutikimų. M. Ratkevičiui teko nukristi nuo dviračio, kai priekinis ratas pataikė į vandens kolektoriaus groteles: „Praėjusį ketvirtadienį teko prigulti ant asfalto, bet pasisekė, kad važiavau lėtai. Planavau keliauti ir naktį, bet teko pusdienį laukti ryto, kol atsidarys parduotuvės ir galėsiu išsitiesinti ratą. Su kreivu važiuoti nebūčiau galėjęs.“

 

Pasiteiravus apie sunkiausią kelionės dalį, sportininkas išskyrė antrąją „Transcontinental“ lenktynių pusę: „Jau buvo susikaupęs nuovargis, darėsi sunku psichologiškai. Nors atrodė, kad finišas — čia pat, nebėra visų kontrolinių punktų, tereikia iki galo nuvažiuoti, bet tuos kilometrus įveikti buvo labai sunku. Taip pat nepadėjo 40—41 laipsnio karštis ir įkalnės, į kurias slenki 7—8 km / h greičiu. Tas ruožas iš Bosnijoje ir Hercogovinos per Juodkalniją į Albaniją buvo sunkiausias.“

 

 

M. Ratkevičius įrašinėjo visus duomenis apie savo važiavimą, tačiau jų analizuoti dar nespėjo. „Kol kas dar net prie kompiuterio prisėdęs nebuvau. Statistika tikrai neparodys įspūdingo tempo“, —  pasakojo dviratininkas.

 

Jis teigė nežinantis, ar kada dar ryžtųsi tokioms lenktynėms. „Niekada nesakyk niekada, bet jei kartočiau, tai daryčiau visai kitaip. Tikrai nebevažiuočiau taip avantiūristiškai, visiškai nesiruošęs“, — kalbėjo M. Ratkevičius.