Karštame smėlyje klampino klaidos

Penkis mačus iš eilės Baku laimėjusios Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė pusfinalyje išklydo iš pergalių kelio, bet jau šiandien vakare tikisi į jį sugrįžti ir pasipuošti Europos žaidynių bronzos medaliu.

 

Pergalingą 20-mečių lietuvių žygį sustabdė Austrijos pora 21 metų Lena Maria Plesiutschnig ir Katharina Schutzenhofer. Visą laiką dominavusios aikštėje austės įveikė lietuves 2:0 (21:18, 21:18).

 

„Šiandien padarėme labai daug klaidų“, - po mačo pripažino M.Povilaitytė. Kad Austrijos pora yra įveikiama, Lietuvos tinklininkės buvo įrodžiusios pirmame Europos žaidynių mače, kuriame tas pačias tinklininkes įveikė 2:1.

 

„Dabar sužaidėme taip, kaip mokame. Kartais gali sužaisti geriau, nei moki. Šiandien to nebuvo. Toks yra tikras mūsų lygis. O austrės, lyginant su turnyro pradžia, labai patobulėjo. Jos patenka tarp 15 geriausių pasaulio komandų, todėl pralaimėti negėda. Bet su tokiu žaidimu, kokį rodome dabar, į Rio de Žaneiro olimpiadą tikrai nenuvažiuosime. Jis turi gerėti. Jei mokysimės, turime galimybių kilti. Amžius tinkamas, nes tinklininkių branda ateina sulaukus maždaug 25-erių. Tada esi subrendęs, protingas, ramus. Laiko yra, tik jo reikia nešvaistyti“, - tikino Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas, vienas mūsų šalies merginų poros trenerių Marius Vasiliauskas.

 

Šiandien 19 val. Lietuvos laiku I.Dumbauskaitės ir M.Povilaitytės laukia žūtbūtinis mūšis dėl bronzos su italėmis 26 metų Laura Giombini ir jos bendraamže Giulia Toti. Italijos sportininkės, kaip ir lietuvės, iki pusfinalio atžygiavo nepralaimėjusios nė karto. Tik dvikovoje dėl bilieto į finalą jos 0:2 nusileido šveicarėms Nicole Eiholzer ir Ninai Betschart.

 

Vyko karštas mūšis ant karšto smėlio. Ar turėjote galimybių laimėti? - po pusfinalio paklausėme I.Dumbauskaitės.

Galimybių laimėti turi kiekvieną kartą žengdamas į aikštę. Ir įveikti šią komandą taip pat turėjome galimybių. Tik šįkart mažiau, nei grupėje. Jos puikiai įsižaidė, išmetė dvi favoričių poras - olandes ir ruses. O mums šiandien išlindo visos klaidos, visas brokas. Mano užtvara buvo visiškai kiaura, varžovės mušė, kur norėjo. Viskas nesisekė - ir perdavimas, ir priėmimas, o jos mažiau klydo, buvo geriau pasirengusios.

Dėl bronzos mes geriau žaisti tikrai nepradėsime, nei dabar mokame. Postūmis bus grįžus, nes pastaruoju metu labai švaistome laiką, per treniruotes nepadarome to, ką reikėtų. Ir kai susiduriame su stipresniu varžovu, pralaimime.

 

Šiek tiek susitrenkiau pilvą priimdavo kamuolį. Iš esmės tai buvo taktinis ėjimas, atokvėpis. Nesakau, kad man neskaudėjo. Bet pasinaudojau pertraukėle bandydama persverti rungtynių eigą. Nepavyko. Austrės ir toliau labai sėkmingai žaidė, spaudė, nieko nekeitė. O aš bent jau pabandžiau kažką pakeisti.

 

Su šveicarėmis jaunių čempionatuose esame atžaidusios iki soties. Bet tai buvo prieš dvejus-trejus metus. Pastaruoju metu neteko susidurti, bet jos labai smarkiai patobulėjusios. Su italėmis neteko rungtyniauti, esame tik mačiusios, kaip jos žaidžia.

 

Pasižiūrėsime jų rungtynes, pasirinksime taktiką. Ir pačios kaip sužaisime, taip ir bus.