| Jurgita Grigalaitytė | 2010 m. rugpjučio 4 d. 19:54 |
Europos čempionate - 11 lietuvių
Rugpjūčio 9 dieną Europos čempionate Vengrijoje, Budapešte, kovą pradeda Lietuvos plaukikai.
Lietuvai atstovauja 10 plaukikų ir vienas šuolininkas į vandenį – vilnietis Ignas Barkauskas (treneris Kęstutis Autukas). Praėjusiais metais mūsų šaliai atstovavo du šuolininkai, kurie dalyvavo ir grupinio šuolio rungtyje. Šiemet į Vengriją I. Barkaukas iškeliavo vienas, kadangi jo kolega gavo traumą.
„Pas mus šuolis į vandenį nėra labai populiari sporto šaka, jos atstovai dar tik pradeda lipti į sportines aukštumas ir dalyvauti Europos čempionatuose. Tad ypatingų pasiekimų kaip ir nesitikime,“- pasakojo Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Gintautas Bartkus.
„Pasak jo, Europos plaukimo čempionate dalyvauja 10 šiuo metu geriausių Lietuvos sportininkų. Pagrindinė sudėtis – Vytautas Janušaitis ir Giedrius Titenis. Iš jų visada tikimasi dalyvavimo finaluose. Tarp patekimo į finalą ir medalio paprastai skirtumas labai nedidelis – šimtosios ar dešimtosios sekundės dalys. Šiems sportininkams yra keliamos užduotys dalyvauti finaliniuose plaukimuose.
Antra pakopa, jeigu taip galima įvardinti - Paulius Viktoravičius ir Mindaugas Sadauskas, jau pakilęs iki aukštesnio lygio. Drąsiai kalbame apie pusfinalį, ir netgi galimybę pakilti šiek tiek aukščiau.
Nežinome vieno iš lyderių Edvino Dautarto situacijos, kadangi jis pusantrų metų praleido dėl traumos. Šiuo metu lyg tai viskas gerėja. Kaip jam seksis po tokios pertrakos Europos čempionate – žiūrėsime.
Toliau - pakankamai jauna sudėtis. Dvi merginos: jau Olimpiadoje dalyvavusi Raminta Dvariškytė ir Aistė Dobrovolskaitė. Ji taip pat ne naujokė, pernai dalyvavo Pasaulio čempionate. Patekimas į pusfinalį būtų labai geras rezultatas, tačiau jų pagrindinis tikslas – pradinėse varžybose pasiekti savo asmeninius rezultatus.
Na ir kiti dalyviai - trys pakankamai jauni sportininkai. Juos galima įvardinti kaip mūsų žvilgsnį į ateitį – kaunietis Giedrius Andriūnaitis, klaipėdietis Igoris Kozlovskij ir kaunietis Matas Andriekus. Pastarieji du neseniai dalyvavo Europos jaunimo plaukimo pirmenybėse, plaukė finaluose. Po truputį bandome juos įlieti ir į suaugusiuosius,“ – pasakoja G. Bartkus.
Paklaustas apie pasiruošimą, generalinis sekretorius teigė, kad jis vyko keliais etapais. Jaunimas iki liepos 20 dienos treniravosi Vilniuje, baisene Lazdynuose. „Viską vertinu normaliai – kaip aš sakau, savas maistas, savi medikai,“ – juokavo Bartkus. Plaukikai nuo liepos 20 dienos persikėlė į stovyklą Slovėnijoje. Budapešte varžybos vyksta atvirame baseine, o Lietuvoje tokių iš viso nėra. „Skirtumas vis tik yra – orientacija, kitoks oras. Iš Slovėnijos penktadienį jie pervažiuoja į Budapeštą,“ – sakė jis.
Vadinamoji pagrindinė komanda treniruotis pradėjo kiek anksčiau - liepos 10 dieną Ispanijoje, po to – kalnuose Siera Nevadoje. „Tas pasiruošimas šiek tiek eksperimentinis. Kalbėjome apie tai ir su treneriu Žilvinu Avsiuku. Tai yra paskuniai metai, kada galima bandyti kažką naujo pasiruošimui Olimpiadai. Kada prasidės atranka, reikės daryti tai, ką žinome. Didelė tikimybė, kad pasiseks, bet tragedijos nebus ir tuo atveju, jeigu pamatysim, kad tas pasiruošimas netiko,“ – prisipažino Gintautas Bartkus.
Jis taip pat teigiamai įvertino ir pasiruošimo sąlygas. Spręsdamas pagal kontrolines varžybas sakė, kad rezultatai panašūs kaip ir pernai.
Tiesa, Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius apgailestauja, kad savoje šalyje tinkamų sąlygų ruoštis čempionatui trūksta. Pasak jo, aukštesniame lygyje reikalingos aukštikalnės, kurių Lietuvoje tikrai neatrasime. Niekas negali išrasti kitokio treniruočių būdo, pilnam pasiruošimui tai yra būtina. Lietuvoje turime 50 metrų Alytaus baseiną, o nuo birželio vidurio toks pats atsidarė ir Vilniuje. „Pagrindinis pasirengimas, kurį atlieka kauniečiai, vyksta 25 metrų baseine. Čia tokio nėra. Tikimės, kad iki kitų metų jau ryškiau matysis naujų baseinų konstrukcijos.“
Kalbėdamas apie plaukikams keliamus tikslus, G. Bartkus liko kuklus: „Pradinėse varžybose visi turi pasiekti savo asmeninius rekordus. Konkurencija, ypač tokiose rungtyse kaip plaukimas laisvu stiliumi – milžiniška. Ten yra šimtai gerų varžovų. Viską lems ir žvaigždės, ir vėjai, ir horoskopai (juokiasi, - aut. past.).“
Generalinis sekretorius tvirtina, kad įvardinti pagrindinius konkurentus yra labai sudėtinga. Pasak jo, tai padaryti buvo žymiai lengviau prieš kokių 10 metų. Tada lyderiavo Rusija, Vokietija, Anglija, Prancūzija. Šiuo metu kažką išskirti yra praktiškai neįmanoma. Be abejo, G. Bartkaus teigimu, kadangi vengrai rengia čempionatą, jie bus pagrindiniai priešininkai. Į sekundės tarpą dabar tarpą plaukia 20 žmonių, dėl to ryškių lyderių nėra.
O sirgalių palaikymo komandos kaip ir nėra. Lietuvoje, plaukime, tai nėra labai priimtina. Kiek žinau, kai kurie giminės, artimieji, kurie gali, važiuoja. Tačiau tai nėra kažkas masiško kaip sirgalių klubai (juokiasi, - aut. past.).“
„Pas mus šuolis į vandenį nėra labai populiari sporto šaka, jos atstovai dar tik pradeda lipti į sportines aukštumas ir dalyvauti Europos čempionatuose. Tad ypatingų pasiekimų kaip ir nesitikime,“- pasakojo Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Gintautas Bartkus.
„Pasak jo, Europos plaukimo čempionate dalyvauja 10 šiuo metu geriausių Lietuvos sportininkų. Pagrindinė sudėtis – Vytautas Janušaitis ir Giedrius Titenis. Iš jų visada tikimasi dalyvavimo finaluose. Tarp patekimo į finalą ir medalio paprastai skirtumas labai nedidelis – šimtosios ar dešimtosios sekundės dalys. Šiems sportininkams yra keliamos užduotys dalyvauti finaliniuose plaukimuose.
Antra pakopa, jeigu taip galima įvardinti - Paulius Viktoravičius ir Mindaugas Sadauskas, jau pakilęs iki aukštesnio lygio. Drąsiai kalbame apie pusfinalį, ir netgi galimybę pakilti šiek tiek aukščiau.
Nežinome vieno iš lyderių Edvino Dautarto situacijos, kadangi jis pusantrų metų praleido dėl traumos. Šiuo metu lyg tai viskas gerėja. Kaip jam seksis po tokios pertrakos Europos čempionate – žiūrėsime.
Toliau - pakankamai jauna sudėtis. Dvi merginos: jau Olimpiadoje dalyvavusi Raminta Dvariškytė ir Aistė Dobrovolskaitė. Ji taip pat ne naujokė, pernai dalyvavo Pasaulio čempionate. Patekimas į pusfinalį būtų labai geras rezultatas, tačiau jų pagrindinis tikslas – pradinėse varžybose pasiekti savo asmeninius rezultatus.
Na ir kiti dalyviai - trys pakankamai jauni sportininkai. Juos galima įvardinti kaip mūsų žvilgsnį į ateitį – kaunietis Giedrius Andriūnaitis, klaipėdietis Igoris Kozlovskij ir kaunietis Matas Andriekus. Pastarieji du neseniai dalyvavo Europos jaunimo plaukimo pirmenybėse, plaukė finaluose. Po truputį bandome juos įlieti ir į suaugusiuosius,“ – pasakoja G. Bartkus.
Paklaustas apie pasiruošimą, generalinis sekretorius teigė, kad jis vyko keliais etapais. Jaunimas iki liepos 20 dienos treniravosi Vilniuje, baisene Lazdynuose. „Viską vertinu normaliai – kaip aš sakau, savas maistas, savi medikai,“ – juokavo Bartkus. Plaukikai nuo liepos 20 dienos persikėlė į stovyklą Slovėnijoje. Budapešte varžybos vyksta atvirame baseine, o Lietuvoje tokių iš viso nėra. „Skirtumas vis tik yra – orientacija, kitoks oras. Iš Slovėnijos penktadienį jie pervažiuoja į Budapeštą,“ – sakė jis.
Vadinamoji pagrindinė komanda treniruotis pradėjo kiek anksčiau - liepos 10 dieną Ispanijoje, po to – kalnuose Siera Nevadoje. „Tas pasiruošimas šiek tiek eksperimentinis. Kalbėjome apie tai ir su treneriu Žilvinu Avsiuku. Tai yra paskuniai metai, kada galima bandyti kažką naujo pasiruošimui Olimpiadai. Kada prasidės atranka, reikės daryti tai, ką žinome. Didelė tikimybė, kad pasiseks, bet tragedijos nebus ir tuo atveju, jeigu pamatysim, kad tas pasiruošimas netiko,“ – prisipažino Gintautas Bartkus.
Jis taip pat teigiamai įvertino ir pasiruošimo sąlygas. Spręsdamas pagal kontrolines varžybas sakė, kad rezultatai panašūs kaip ir pernai.
Tiesa, Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius apgailestauja, kad savoje šalyje tinkamų sąlygų ruoštis čempionatui trūksta. Pasak jo, aukštesniame lygyje reikalingos aukštikalnės, kurių Lietuvoje tikrai neatrasime. Niekas negali išrasti kitokio treniruočių būdo, pilnam pasiruošimui tai yra būtina. Lietuvoje turime 50 metrų Alytaus baseiną, o nuo birželio vidurio toks pats atsidarė ir Vilniuje. „Pagrindinis pasirengimas, kurį atlieka kauniečiai, vyksta 25 metrų baseine. Čia tokio nėra. Tikimės, kad iki kitų metų jau ryškiau matysis naujų baseinų konstrukcijos.“
Kalbėdamas apie plaukikams keliamus tikslus, G. Bartkus liko kuklus: „Pradinėse varžybose visi turi pasiekti savo asmeninius rekordus. Konkurencija, ypač tokiose rungtyse kaip plaukimas laisvu stiliumi – milžiniška. Ten yra šimtai gerų varžovų. Viską lems ir žvaigždės, ir vėjai, ir horoskopai (juokiasi, - aut. past.).“
Generalinis sekretorius tvirtina, kad įvardinti pagrindinius konkurentus yra labai sudėtinga. Pasak jo, tai padaryti buvo žymiai lengviau prieš kokių 10 metų. Tada lyderiavo Rusija, Vokietija, Anglija, Prancūzija. Šiuo metu kažką išskirti yra praktiškai neįmanoma. Be abejo, G. Bartkaus teigimu, kadangi vengrai rengia čempionatą, jie bus pagrindiniai priešininkai. Į sekundės tarpą dabar tarpą plaukia 20 žmonių, dėl to ryškių lyderių nėra.
Paprašytas įvertinti valdžios ir sirgalių dėmesį, Gintautas nebuvo kritiškas: „Federacija skiria finansavimą tokį, kokį gali. Galbūt norėtųsi daugiau, tačiau labiausiai iš valdžios reikėtų tinkamo sprendimo dėl sporto bazių. Baseinų Lietuvoje trūksta katastrofiškai. Kad kažką padaryti, pasiekti - reikia turėti daugiau. Lietuvoje yra po vieną baseiną Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykščiuose ir Alytuje. Tuo šis sąrašas ir baigiasi. O reikia, praktiškai, kiekviename rajone. Taip pat būtinas Olimpinio standarto baseinas, kad mes galėtume rengti normalias tarptautines varžybas. Dabar to negalime daryti. Šioje srityje dėmesio tikrai norėtųsi.
Kai grįžtame iš Olimpiadų, visada girdime, kad baseinai bus. Tačiau realybė tokia: valžia keičiasi, o baiseino kaip nėra, taip nėra. Dabar Vilniuje, Lazdynuose, jį kažkiek paremontavo, tačiau, manau, kad tai visiškai laikinas sprendimas. Baseinas 30 metų be kapitalinio remonto. Tai gaisro prigesinimas, o ne problemos išsprendimas.
Kai grįžtame iš Olimpiadų, visada girdime, kad baseinai bus. Tačiau realybė tokia: valžia keičiasi, o baiseino kaip nėra, taip nėra. Dabar Vilniuje, Lazdynuose, jį kažkiek paremontavo, tačiau, manau, kad tai visiškai laikinas sprendimas. Baseinas 30 metų be kapitalinio remonto. Tai gaisro prigesinimas, o ne problemos išsprendimas.
O sirgalių palaikymo komandos kaip ir nėra. Lietuvoje, plaukime, tai nėra labai priimtina. Kiek žinau, kai kurie giminės, artimieji, kurie gali, važiuoja. Tačiau tai nėra kažkas masiško kaip sirgalių klubai (juokiasi, - aut. past.).“