Ameriką pasirinko dėl oro

Geriausia Lietuvos mažųjų dviračių BMX dviratininkė šiaulietė Vilma Rimšaitė po tarpesezonio pertraukos grįžta į BMX trasas. Su 2013 metų Europos vice čempione prieš naująjį sezoną kalbėjomės apie 2014 metus, pasiruošimą Amerikoje bei naujojo sezono planus ir iššūkius.

Kaip galėtum įvertinti 2014 metų sezoną?
Metai buvo sunkus tiek asmeniniame gyvenime tiek sporte. Man atrodo visuose sferose turi būti sintezė, jeigu pavyzdžiui asmeniniuose santykiuose kažkas nesiseka tuomet nori nenori tai kažkiek persiduos ir į sportą.

Buvo daug nesėkmių. Viena didžiausių, kritimas praėjusių metų Europos čempionato pusfinalyje. Gaila kuomet važiuoji tikrai toje vietoje, kurioje užtenka papulti į finalą, bet tada tave parbloškia varžovė ir tu lieki už finalo borto. Buvo labai skaudu, kad varžovė labai nesąžiningai pasielgė, tiek mano tiek sporto atžvilgiu.

Pusfinalyje jau buvau pradėjusi šokti į kalną, kuomet prancūzė į mane trenkėsi ir aš nugriuvau. Tuo metu aš jau buvau ore ir nebeturėjau kur pasukti, o ji tuo metu ant buvo ant žemės ir tokio pat likimo išvengė bei pateko į finalą.

Tokio lygio varžybose negalioja nerašytos taisyklės, kad visi kovotų sąžiningai?
Deja ne. Visi nori laimėti, bet kokia kaina. Visą laiką veikia pergalės instinktas ir tuo momentu tu privalai labai greitai reaguoti bei priimti sprendimus. Matėsi, kad ji tai padarė specialiai, mačiau kaip ji atsisuko pasižiūrėti ir pamačiusi, kad aš visai šalia ji į mane pasuko, o aš jau buvau ore ir nieko nebegalėjau padaryti.

Negalėjau įrodyti, kad ji tai padarė specialiai nes ji būtų pasakiusi, kad mane tiesiog sumėtė. Pusfinalyje kovą baigiau būdama ant žemės, o ji pateko į finalą, kuriame liko antra. Ji tikrai buvo stipri varžovė, bet į finalą patenka keturios dviratininkės ir aš jai nekėliau jokios grėsmės, nes nuo manęs penktoje vietoje buvusi varžovė buvo jau gana toli ir mums tiesiog reikėjo pasiekti finišą.

Tai buvo vienas svarbiausių tavo startų, buvai labai nusivylusi tokia baigtimi?
Taip Europos čempionatas yra Europos čempionatas. Kita vertus patenki į finalo aštuntuką, tada yra vienas finansavimas. Atitinki olimpiečiams keliamus reikalavimus, tada visai kitos stipendijos. Tavęs nėra aštuntuke, tada kenčia kiti metai, negauni pilno finansavimo pasiruošimui.



Kaip sekėsi Pasaulio taurėse?
Pasaulio taures sunku vertinti. Vienoje iš jų pasisekė prasimušti į pusfinalį. Labai sunku rodyti gerus rezultatus Pasaulyje, kai neturi aukščiausią lygi atitinkančios trasos. Žinoma aš stengiuosi, bet tiek pas mus Šiauliuose tiek Europoje mes varžomės nuo mažo starto, o visos Pasaulio taurės vyksta nuo aštuonių metrų starto. Nuo šių metų nemažai varžybų Europoje taip pat pradės varžybas rengti su startu nuo aštuonių metrų.

Kodėl pasiruošimui sezonui pasirinkai Ameriką?
Po sezono pasidariau žandikaulio operaciją ir du tris mėnesius negalėjau treniruotis, todėl nuo to momento, kada žinojau, kad galėsiu sėsti ant dviračio man reikėjo idealių sąlygų, nes kiek kiekviena diena buvo labai svarbi.

Todėl aš pasirinkau Ameriką, kad man nereikėtų jaudintis, kad bus per daug šilta ar šalta, kad bus stiprus vėjas ar lis. Kiti nuvažiuoja į pietų Prancūziją, o ten lyja visą savaitę, o stovykla tik mėnesis. Žinojau, kad Kalifornijoje bus geras oras, kad bus šilta.

Ar jautiesi pasiruoši sezonui?
Jaučiausi pasiruošusi jei nuo tokių didelių startų, kokie yra užsienyje važinėčiau kas dieną, tada aš jausčiausi pasiruošusi. Kadangi tokiose trasose aš beveik niekada nesitreniruoju aš niekada negaliu jaustis pasiruošusi. Nes žinau, kad kitos sportininkės, kurios bus mano varžovės treniruojasi tokiose trasose kiekvieną dieną, jos pasiruošusios.

Tikiuosi Europos čempionate patekti į aštuntuką. Kuo geriau suvažiuoti pirmą kartą rengiamose Europos žaidynėse, ten taip pat noriu būti finale. O Pasaulio čempionate būtų idealu būti pusfinalyje.