Pusiaukelę, kurią treko meistrai įveikė kovodami dėl teisės kitąmet sukti ratus olimpiniame treke, lietuvės pasiekė klupdamos.
Pusiaukelę paženklino vasario pabaigoje Prancūzijoje vykęs pasaulio dviračių treko čempionatas. Skausmingas jis tiesiogine ir perkeltine prasme buvo Lietuvos komandos lyderei Simonai Krupeckaitei. Iš Prancūzijos ji parsivežė ne tik taip reikalingų taškų, bet ir visiškai nereikalingų siūlių ant smakro. Jų Simona įsigijo ne atkaklioje varžybų kovoje, o ramiai besitreniruodama prieš kitą dieną laukusią keirino rungtį. „Simoną tiesiog numušė. Taip gali ir gatvėje nutikti – tai buvo nelaimingas įvykis“, – nieko nekaltina S.Krupeckaitės treneris ir vyras Dmitrijus Leopoldas.
Lietuvos rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas prisimena, kaip viskas vyko: „Susidūrė keli dviratininkai ir parbloškė Simoną. Po to atlėkė kolumbietis ir trenkėsi į ją. Smūgis smakru į žemę, galvos sutrenkimas, kaklo trauma – visa puokštė sužeidimų.“ Lietuvei treniruotė baigėsi ligoninėje, kur vietos medikai susiuvo prakirstą smakrą. Tačiau didesnė bėda nei siūlės ant smakro buvo kaklo trauma. „Kaklo trauma visada labai nesmagus dalykas. Ji gana skausminga“, – patikina D.Barkauskas.
Kad kitą dieną Simona stotų prie starto linijos, nemažai turėjo padirbėti medikai. „Nuskausminimas, uždegimą slopinantys vaistai, rankų darbas – buvo taikomas visas priemonių kompleksas. Ne paskutinį vaidmenį atliko ir Simonos charakteris. Ji – kovotoja. Po tokios traumos tikrai ne kiekviena galėtų tęsti varžybas. Juk reikėjo dalyvauti kenčiant skausmą, bet nepaisant to, kad buvo suleista nuskausminamųjų vaistų, skausmas liko“, – sako gydytojas, pridurdamas, kad Simonai stoti į startą prireikė ir valios pastangų.
Viskas prieš akis
Po dviejų savaičių Panevėžyje vykusiose tarptautinėse treko varžybose S.Krupeckaitė jau skynė aukso medalius, nors likus kelioms dienoms iki jų treneris D.Leopoldas prognozuoti rezultatų nedrįso. „Daktarai dirba, mes irgi, bet Simona iki galo dar neatsigavo. Uždegiminiai ir atsigavimo procesai trunka ilgai. Į startą Simoną stos, bet daugiau nieko negaliu pažadėti“, – nedaugžodžiavo treneris.
Kartu su medaliais S.Krupeckaitė Panevėžyje pradėjo rinkti taškus, kad naują dviračių sporto sezoną įgytų teisę startuoti pasaulio taurės varžybose, o šios atvertų kelią į žemyno ir pasaulio čempionatus, tapsiančius paskutiniu tramplinu į Rio. Jeigu olimpinės žaidynės vyktų šiandien, Lietuvos rinktinės lyderė jose dalyvautų, bet iki žaidynių – dar visi metai. „Naują sezoną reikės taip pat startuoti ir laikyti tą pačią vietą. Dabar Simona yra dvyliktoje vietoje, to visiškai užtenka, kad vyktų į olimpines žaidynes. Ir sprinto, ir keirino rungtyse dalyvaus aštuoniolikos šalių atstovės. Iš jų Europai skirtos penkios vietos. Lietuvai galės atstovauti tik viena sportininkė. Tad kitąmet vėl startuosime Europos čempionate, pasaulio taurės etapuose ir pasaulio čempionate. Iki šių metų pabaigos praktiškai turėtų būti aišku, ar vyksime į Rio“, – sudėtingą atrankos sistemą dėsto treneris.
Viltis – keirinas
Toji nelemta trauma apkartino pasirodymą pasaulio čempionate. „Jeigu būtume pralaimėję, būtų aišku, kaip vertinti pasirodymą. O dabar negaliu net apsakyti, ką mes jautėme tuo metu, kai Simona griuvo – kartu su ja griuvo ir mūsų viltys. Neturėjome galimybės savęs parodyti keirino rungtyje“, – apmaudo neslepia treneris, nes būtent su keirinu siejamos didžiausios olimpinės viltys.
Tarp sprinto rungties dalyvių pasaulio čempionate S.Krupeckaitė užėmė septintą vietą. „Šiemet jos rezultatai kilo vis aukštyn, su kiekvienu startu sportinė forma vis gerėjo. Europos čempionate buvo penkta, tad septinta vieta pasaulio pirmenybėse nėra blogai. Bet pagrindinė rungtis vis dėlto buvo keirinas. Laukėme jo, bet nesulaukėme“, – sako dviprasmiškai rezultatus priverstas vertinti D.Leopoldas.
Metai – ne riba
Į kovą dėl dar vieno olimpinio kelialapio S.Krupeckaitė stojo grįžusi po motinystės atostogų. Su vyru ir treneriu D.Leopoldu ji augina pusantrų metų sūnų Maksimiljaną. Suderinti motinystę ir didįjį sportą nėra paprasta. Vyras juokiasi, kad sūnus mamai treniruotis leidžia kartais. „Vaikas stiprus, greitas. Labai daug laiko reikia praleisti su juo. Į varžybas išleidžia sunkiai, bet nieko nepadarysi – mes visi turime savo darbus“, – pasakoja D.Leopoldas. Beje, jaunoji dviratininkų atžala jau turi du dviračius. „Bet kažkodėl jam labiau patinka mašinos“, – šypsosi tėtis.
Po pertraukos grįžusi dviratininkė pedalus mina greičiau nei prieš sūnaus gimimą, bet varžovės taip pat tobulėja. „Bendras lygis pakilo. Niekas nestovi vietoje. Dabar sprinto varžybose moterys „išvažiuoja“ iš 11 sekundžių – prieš porą metų tai buvo stebuklas, o dabar pagrindinis dešimtukas važiuoja greičiau nei per 11 sek.“, – dviračių sporto niuansus dėsto D.Leopoldas.
Pasaulio čempionate lietuvė savo rungtyse buvo viena vyriausių dviratininkių. Tačiau, pasak trenerio, 32-eji metai – tikrai ne riba. „Ypač sprinte. Viską lemia patirtis. Pirmasis dešimtukas važiuoja praktiškai vienodai, todėl svarbu, kaip tu gali vesti savo važiavimą – tik tai lemia, kas atsistos ant pjedestalo, o kas liks šalia, – paaiškina treneris. – Keirine – lygiai taip pat. Galima sakyti taip: reikia išmokti žaisti šachmatais važiuojant 70 km/val. greičiu. Tai ir yra keirinas.“
Kortas sumaišė liga
Aušrinė Trebaitė į pasaulio čempionatą vyko tikėdamasi patekti į daugiakovės („omniumo“) rungties stipriausiųjų dešimtuką. Tačiau tarp dvidešimties dalyvių lietuvė liko tik šešiolikta. Tiesa, pradžia tokios baigties nežadėjo – A.Trebaitė laimėjo 10 km skračą, tačiau kitose penkiose rungtyse rezultatai vis labiau menko. „Nesisekė. Vieną rungtį laimėjau, paskui buvau ir paskutinė, ir per vidurį. Vyliausi dešimtuko, bet dėl olimpinių žaidynių dar niekas neprarasta“, – nenusimena dviratininkė.
Silpnam lietuvės pasirodymui pasaulio čempionate įtakos turėjo liga, kuri likus porai savaičių iki čempionato paguldė Aušrinę į lovą. „Dėl ligos savaitę negalėjau normaliai treniruotis. Tai mane išmušė iš vėžių: dėl temperatūros negalėdamas normaliai treniruotis imi nervintis, stresuoti. Turbūt dėl to ir rezultatai tokie: turėjau jėgų tam vienam startui, o paskui jų pritrūko. Nebuvau labai geros formos“, – prisipažįsta sportininkė.
Kad koją pakišo liga, neabejoja ir treneris Antanas Jakimavičius: „Pasirodymas čempionate nestebuklingas, bet niekas neprarasta. A.Trebaitės rezultatas galėjo būti kokiomis trimis vietomis geresnis, bet daugiau iš jos reikalauti negalėjau – gripas buvo pagavęs. Tai atsiliepė – pirmą rungtį sugebėjo laimėti, o paskui ritosi vis žemyn. Niekada taip nekrisdavo, tad, manau, tai ligos pasekmės.“
Pasak trenerio, paprastai A.Trebaitei iš šešių daugiakovės rungčių bene geriausiai sekasi pasirodyti hito rungtyje ir grupinėse lenktynėse dėl taškų. „Persekiojimas apie vidurį, o silpniausia vieta – eliminavimo rungtis“, – prasitaria A.Jakimavičius.
Taisyklių pasikeitimai
Prieš šį pasaulio čempionatą buvo sugriežtintos patekimo į varžybas taisyklės. „Kad papultume į čempionatą, reikėjo pereiti siaubingą atranką – tik atrodo, kad nedaug žmonių čempionate, bet kiek reikėjo iki jo nuveikti!“ – dviračių sporto užkulisius praskleidžia treneris A.Jakimavičius. „Taisyklės stipriai pakeistos, atranka į čempionatą sugriežtinta“, – treneriui antrina ir jo auklėtinė.
Šiose pasaulio pirmenybėse daugiakovės rungties dalyvių skaičius nuo 24 sumažintas iki 20. Nauja ir tai, kad šaliai atstovauti gali tik po vieną dviratininkę. Be to, pirmąkart buvo būtinas vardinis kvietimas. „Anksčiau, jeigu šalis turėdavo vietą, bet kas galėjo važiuoti. Dabar turėjo dalyvauti tas žmogus, kuris iškovojo teisę startuoti čempionate“, – subtilybes dėsto A.Trebaitė.
Olimpinėse žaidynėse daugiakovės rungties dalyvių skaičius bus dar mažesnis – startuoti Rio įgis teisę aštuoniolika dviratininkių. Europietėms tarp jų teks aštuonios vietos. „Aušrinė dabar reitinge dvylikta. Bet naująjį sezoną daug varžybų laukia, dar viskas gali apsiversti – visi metai prieš akis. Tikiuosi, kad naująjį sezoną važiuos geriau“, – optimizmo nepraranda treneris.
„Sunki daugiakovė, reikalauja didelio pasiruošimo. Pasaulio čempionato rezultatais truputį nusivyliau, bet pasiraitosiu rankoves ir dirbsiu toliau. Dabar laukia geri orai, plentas“, – viltis į naują sezoną perkelia dviratininkė.
S.Krupeckaitė jau pradėjo rinkti taškus, kurių reikia norint sėkmingai pasiekti Rio.
Sužeistą S.Krupeckaitę lydi jos vyras ir treneris D.Leopoldas
Daliaus Barkausko nuotr.