| Julius Bliūdžius | 2010 m. liepos 29 d. 16:29 |
Latviškas dušas išeis į naudą
Jaunių rinktinės įžaidėjas Vytenis Čižauskas teigia, kad įtemptos rungtynės su latviais išeis į naudą – padės neatsipalaiduoti prieš laukiančias dvikovas.
Vilniuje vykstančio Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio čempionato ketvirtfinalyje penktadienį Lietuvos rinktinė žais su Graikijos krepšininkais.
Be pralaimėjimų žengiantys trenerio Kazio Maksvyčio auklėtiniai paskutinėse antrojo etapo rungtynėse trečiadienį po atkaklios kovos 78:75 (25:15, 17:15, 12:21, 24:24) įveikė Latvijos ekipą ir tapo E grupės nugalėtojais.
Vienas ekipos lyderių Vytenis Čižauskas teigia, kad įtemptos rungtynės su latviais išeis į naudą – padės neatsipalaiduoti prieš laukiančias atkrintamųjų dvikovas.
Vyteni, kodėl paskutinės antrojo etapo rungtynės su Latvija klostėsi taip sunkiai?
Į aikštę išėjome pernelyg atsipalaidavę, nesusikaupėme, neįvertinome varžovo. Buvome tarsi ne savi. Galbūt mintimis jau buvome kitame etape. Labai prastai pataikėme tritaškius, kuriuos iki šiol mėtėme labai gerai. Dėl to ir neįgijome didesnės persvaros. Visąlaik yra ką taisyti žaidime, net kai laimi 40 taškų, tačiau rungtynės su Latvija išryškino ypač daug spragų. Ypač gynyboje. Leisdavome mesti, mažai kalbėjomės, prastai keitėmės dengiamaisiais. Puolime atrodėme pasimetę. Truputį jautėsi ir fizinis nuovargis, bet tikimės, kad laisva diena padės atsigauti.
Ką treneris sakė po rungtynių? Buvo piktas?
Jis visada piktas... Juokauju (šypsosi). Sakė, kad labai prastai sužaidėme, ne pagal savo galimybes, kad demonstravome ne savo žaidimą.
Kalbėta, kad lietuvių šiame čempionate niekas negali sustbadyti, ir varžovams tiesiog belieka melstis, kad mūsų rinktinei pasitaikytų juoda diena. Galima sakyti, kad paskutinėse rungtynėse kažkas panašaus ir nutiko?
Latviai pristabdė lietuvius, nedaug trūko, kad būtų sustabdę. Žiūrėsime, kaip bus toliau. Negalėčiau pasakyti, kad latviai žymiai stipresni už buvusius mūsų varžovus, prieš kuriuos laimėjome dideliais skirtumais, tačiau jie buvo labai kovingi, užsivedę. Be to, manau, puikiai išstudijavę mūsų žaidimą, nes daug mūsų derinių žlugdavo.
Susidaro įspūdis, jog komanda jau įprato, kad lyderių vaidmens imasi Deividas Pukis ir Jonas Valančiūnas. Kodėl taip sunkiai sekėsi surasti trečią lyderį, kai šiems vaikinams mače su latviais žaidimas ėmė nesiklijuoti?
Mes nesitikime, kad jie dviese laimės varžybas. Kiek galime, prisidedame. Suprantame, kad visose rungtynėse jie nesužais gerai.
Tokios sunkios rungtynės prieš lemiamą varžybų etapą davė daugiau naudos ar vis dėlto tik sukėlė papildomą nerimą?
Manau, daugiau naudos davė, nes privers susikaupti, rimčiau pažiūrėti į dar laukiančias rungtynes. Kai laimėdavome dideliais taškų skirtumais, visi galvojo, kad mes per geri šiam čempionatui, bet latviai parodė, kad taip nėra, ir kad bet kuriose rungtynėse gali nutikti bet kas.
Visą praėjusį sezoną praleidai dėl peties traumos. Lemiamomis rungtynių su latviais akimirkomis kamuolys buvo tavo rankose, nesijautei šiek tiek atpratęs nuo tokios įtampos ir atsakomybės?
Manau, ne. Psichologiškai esu atsigavęs, galbūt fizinis pasiruošimas dar šiek tiek atsilieka, o kad paskutinėmis akimirkomis reikia mesti, labai neimu į galvą. Tiesiog šaltais nervais reikia viską užbaigti ir tiek.
Kas buvo sunkiausia visą tą be krepšinio praleistą sezoną?
Sunkiausia buvo susitaikyti su mintimi, kad nežaisiu ne vieną, ne kelis mėnesius, o visą sezoną. Operacija nebuvo lengva, reabilitacija irgi prailgo.
Čempionate žaidi visa jėga ar jauti, kad vis dar neišnaudoji visų savo galimybių?
Atrodo, kad žaidžiu visa jėga, bet kartais dar būna baisu lysti į kontaktą. Taigi psichologinis barjeras šioks toks yra. Šiek tiek baisu, bet stengiuosi, kiek galiu.
Kur šios komandos stiprybė?
Stiprybė tame, kad žaidžiame kaip komanda. Negailime kamuolio vienas kitam, atliekame daug perdavimų. Neužkrauname visko ant Jono Valančiūno pečių, visi stengiamės jam padėti.
Be pralaimėjimų žengiantys trenerio Kazio Maksvyčio auklėtiniai paskutinėse antrojo etapo rungtynėse trečiadienį po atkaklios kovos 78:75 (25:15, 17:15, 12:21, 24:24) įveikė Latvijos ekipą ir tapo E grupės nugalėtojais.
Vienas ekipos lyderių Vytenis Čižauskas teigia, kad įtemptos rungtynės su latviais išeis į naudą – padės neatsipalaiduoti prieš laukiančias atkrintamųjų dvikovas.
Vyteni, kodėl paskutinės antrojo etapo rungtynės su Latvija klostėsi taip sunkiai?
Į aikštę išėjome pernelyg atsipalaidavę, nesusikaupėme, neįvertinome varžovo. Buvome tarsi ne savi. Galbūt mintimis jau buvome kitame etape. Labai prastai pataikėme tritaškius, kuriuos iki šiol mėtėme labai gerai. Dėl to ir neįgijome didesnės persvaros. Visąlaik yra ką taisyti žaidime, net kai laimi 40 taškų, tačiau rungtynės su Latvija išryškino ypač daug spragų. Ypač gynyboje. Leisdavome mesti, mažai kalbėjomės, prastai keitėmės dengiamaisiais. Puolime atrodėme pasimetę. Truputį jautėsi ir fizinis nuovargis, bet tikimės, kad laisva diena padės atsigauti.
Ką treneris sakė po rungtynių? Buvo piktas?
Jis visada piktas... Juokauju (šypsosi). Sakė, kad labai prastai sužaidėme, ne pagal savo galimybes, kad demonstravome ne savo žaidimą.
Kalbėta, kad lietuvių šiame čempionate niekas negali sustbadyti, ir varžovams tiesiog belieka melstis, kad mūsų rinktinei pasitaikytų juoda diena. Galima sakyti, kad paskutinėse rungtynėse kažkas panašaus ir nutiko?
Latviai pristabdė lietuvius, nedaug trūko, kad būtų sustabdę. Žiūrėsime, kaip bus toliau. Negalėčiau pasakyti, kad latviai žymiai stipresni už buvusius mūsų varžovus, prieš kuriuos laimėjome dideliais skirtumais, tačiau jie buvo labai kovingi, užsivedę. Be to, manau, puikiai išstudijavę mūsų žaidimą, nes daug mūsų derinių žlugdavo.
Susidaro įspūdis, jog komanda jau įprato, kad lyderių vaidmens imasi Deividas Pukis ir Jonas Valančiūnas. Kodėl taip sunkiai sekėsi surasti trečią lyderį, kai šiems vaikinams mače su latviais žaidimas ėmė nesiklijuoti?
Mes nesitikime, kad jie dviese laimės varžybas. Kiek galime, prisidedame. Suprantame, kad visose rungtynėse jie nesužais gerai.
Tokios sunkios rungtynės prieš lemiamą varžybų etapą davė daugiau naudos ar vis dėlto tik sukėlė papildomą nerimą?
Manau, daugiau naudos davė, nes privers susikaupti, rimčiau pažiūrėti į dar laukiančias rungtynes. Kai laimėdavome dideliais taškų skirtumais, visi galvojo, kad mes per geri šiam čempionatui, bet latviai parodė, kad taip nėra, ir kad bet kuriose rungtynėse gali nutikti bet kas.
Visą praėjusį sezoną praleidai dėl peties traumos. Lemiamomis rungtynių su latviais akimirkomis kamuolys buvo tavo rankose, nesijautei šiek tiek atpratęs nuo tokios įtampos ir atsakomybės?
Manau, ne. Psichologiškai esu atsigavęs, galbūt fizinis pasiruošimas dar šiek tiek atsilieka, o kad paskutinėmis akimirkomis reikia mesti, labai neimu į galvą. Tiesiog šaltais nervais reikia viską užbaigti ir tiek.
Kas buvo sunkiausia visą tą be krepšinio praleistą sezoną?
Sunkiausia buvo susitaikyti su mintimi, kad nežaisiu ne vieną, ne kelis mėnesius, o visą sezoną. Operacija nebuvo lengva, reabilitacija irgi prailgo.
Čempionate žaidi visa jėga ar jauti, kad vis dar neišnaudoji visų savo galimybių?
Atrodo, kad žaidžiu visa jėga, bet kartais dar būna baisu lysti į kontaktą. Taigi psichologinis barjeras šioks toks yra. Šiek tiek baisu, bet stengiuosi, kiek galiu.
Kur šios komandos stiprybė?
Stiprybė tame, kad žaidžiame kaip komanda. Negailime kamuolio vienas kitam, atliekame daug perdavimų. Neužkrauname visko ant Jono Valančiūno pečių, visi stengiamės jam padėti.