Pirmame Europos lengvosios atletikos čempionate atstovavusio, o vėliau Armijos Krajovos nariu tapus V.Komaro sūnus Lenkijai iškovojo olimpinį auksą
Penki Lietuvos lengvaatlečiai – Haris Šveminas, Julius Petraitis, Viktoras Ražaitis, Adolfas Akelaitis ir Paulina Radziulytė – 1928 m. Amsterdame pirmą kartą dalyvavo olimpinių žaidynių varžybose. Jų rezultatai buvo kuklūs.
Tik trys sportininkai – Vladislovas Komaras, Stanislovas Šačkus ir Vladas Bakūnas – atstovavo Lietuvai pirmajame Europos lengvosios atletikos čempionate, kuris vyko 1934 m. Italijos mieste Turine.
V.Komaras gimė kilmingoje Raguvėlės dvaro valdytojo šeimoje, baigė Poznanės universitetą, aktyviai sportavo. 1931 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybėse įveikęs 1 m 70 cm tapo šuolių į aukštį čempionu. Europos čempionate jis peršoko į 1 m 80 cm aukštį iškeltą kartelę ir užėmė septintą vietą. 1936 m. Helsinkyje vykusioje Baltijos valstybių studentų olimpiadoje pagerino tų varžybų 110 m barjerinio bėgimo rekordą – 15,4 sek.
S.Šačkus, 1934 m. baigęs Berlyno aukštąją kūno kultūros mokyklą, buvo įvairiapusis sportininkas – lengvaatletis, krepšininkas, tinklininkas. Turine vykusios dešimtkovės varžybos nebuvo sėkmingos – jis jų nebaigė. Užtat 1937 m. S.Šačkus iškovojo Europos krepšinio čempiono titulą. Jis pasiekė Lietuvos lengvosios atletikos penkiakovės, šuolių su kartimi, 110 m barjerinio bėgimo ir disko metimo rekordus. 1938 m. tautinėje olimpiadoje laimėjo tris aukso medalius.
V.Bakūnas 1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos fakultetą. 1933–1943 m. dirbo Kūno kultūros rūmuose. Daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionas, šešiolika kartų gerinęs Lietuvos rekordus. Baltijos valstybių studentų olimpiadų ir 1935 m. pasaulio studentų olimpiados dalyvis.

1939 m. kilęs karas ir 1940 m. sovietų okupacija kardinaliai pakeitė jų likimus.
V.Komaras įsitraukė į pogrindinę Armijos Krajovos veiklą, o 1941 m. birželį vokiečiams užėmus Lietuvą dirbo įvairiose okupacinėse struktūrose, bet kiek galėdamas padėjo tautiečiams. Jo prieštaringa veikla baigėsi tragiškai: žuvo 1944-aisiai, eidamas 34-uosius metus. 1972 m. V.Komaro sūnus Wladyslawas Komaras tapo Miuncheno olimpinių žaidynių rutulio stūmimo čempionu.
S.Šačkus vokiečių okupacijos metais aktyviai dalyvavo pasipriešinimo judėjime, bet 1945 m. buvo bolševikų suimtas ir dešimčiai metų ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Lietuvą dirbo lengvosios atletikos treneriu. Mirė 1985 m. sulaukęs 77-erių.
V.Bakūnas 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1948 m. gyveno Kanadoje, priklausė Toronto „Vyčio“ klubui, buvo sporto rėmėjas. Eidamas 85-uosius 1996 m. mirė Pembruke, Ontarijo provincijoje.
1934 m. Europos lengvosios atletikos čempionato Turine atidarymas. Lietuvos vėliavą neša V.Komaras, už jo – V.Bakūnas ir S.Šačkus
Pajėgiausi tarpukario Lietuvos ilgų distancijų bėgikai A.Vietrinas ir A.Šimanas