"Kai nėra sniego, bėgiojame lauke, o šiaip einame į mokyklas ir bėgiojame jų koridoriais", - teigia Kelmėje bėgikus treniruojantis Mindaugas Norbutas
Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis Mindaugas Norbutas, nuo 2012 m. dirbantis Kelmės vaikų ir jaunių sporto mokyklos lengvosios atletikos treneriu, ugdo bėgikus.
M.Norbuto pagrindinė distancija buvo 800 m, kurioje jis aštuonis kartus tapo Lietuvos čempionu (1999-2005 m.), 2003 m. pasiekė Lietuvos rekordą – 1 min. 46,64 sek.. Atstovaudamas Lietuvos rinktinei, sportininkas bėgo ir 1500 m bei estafetę 4x400 m. Kai kelmiškis pradėjo dirbti treneriu, dar pats aktyviai sportavo.
Kaip sekasi dirbti, Mindaugai?, - paklausiau kelmiškių trenerio.
Konkurentų turiu – vaikus labiau žavi komandinės sporto šakos: žolės riedulys, futbolas. Jos Kelmėje yra populiarios. Treniruoju ir berniukus, ir mergaites, tačiau grupėje kažkodėl yra daugiau mergaičių.
Berniukus šiandien sunku prikalbinti lankyti lengvosios atletikos pratybas. Mažas miestas, mažai mokinių, mažas finansavimas. Ne fantastika.
Bet esu optimistas. Turiu keletą gabių sportininkų, su kuriais ir dirbu. Viena jų - dvyliktokė Karolina Mockaitytė yra Baltijos šalių jaunių čempionė bėgant 1500 m distanciją. Pora mano vyresnių auklėtinių studijuoja Šiauliuose – tai kliūtinio bėgimo Lietuvos čempionė Evelina Uševaitė, kurią perėmiau iš trenerio Česlovo Kundroto, kuris dabar dirba Vilniuje, bei Lietuvos jaunimo 800 m distancijos čempionė Aurika Balsytė.
Pastaroji sportininkė dabar jau varžosi moterų grupėje, jai laimėti medalių kol kas dar sunku. Aurika gydėsi traumą, bet dabar pamažu atsigauna, tikiuosi, jog vasarą ji gali pasiekti gerų rezultatų.
Kelmė neturi lengvosios atletikos maniežo, kur treniruojatės?
Kartais nuvažiuojame pasitreniruoti į Šiaulių maniežą. Kai nėra sniego, bėgiojame lauke, o šiaip einame į mokyklas ir bėgiojame jų koridoriais. Kai anksčiau aktyviai sportavau, dariau tą patį, todėl mūsų modelis nesikeičia.
Gal ir pats pabėgioji su savo mokiniais?
Truputį pajudu dėl savo sveikatos, kai turiu laiko, su mokiniais kartais ir pabėgioju. Iš trenerio atlyginimo nepragyvenu, todėl dar turiu nedidelį verslą.
Kai sportavai, tikriausiai, neįsivaizdavai, koks sunkus yra trenerio darbas?
Taip. Kai bėgiojau, mano pagrindinis rūpestis buvo – geri rezultatai. Trenerio darbas nelengvas, labai trūksta finansinės paramos, šiais laikais, ypač nedidelėje Kelmėje sunku susirasti rėmėjų.
Mūsų savivaldybė ir sporto mokykla nėra turtingos, todėl tenka pavargti. Štai ir į Vilniaus taurės varžybas su savo keturiais mokiniais atvažiavome savo pinigais. Sėdome į mano mašiną, aš prie vairo ir pasiekėme Vilnių. Taip dažnai keliaujame ir į kitas varžybas.