Didelio sporto nebus be mažo

Anot Virmido Neverausko, toks tragiškas požiūris vyrauja tik mūsų šalyje: „Valdžia nesupranta, kas yra sportas ir kam jis tarnauja“.

Liepos 24 dieną prasidės beisbolo Interlygos ketvirtfinaliai. Trečią vietą užėmusi Utenos "Vėtra" susitiks su Vilniaus "Sporto vilkais", o ketvirti turnyrinėje lentelėje likę Minsko "Minks" - su Skidelio "Sugar Storm". Vietą finaliniame turnyre jau yra užsitikrinusios dvi komandos - Bresto "Zubri" ir Kauno "Lithuanica".

Visos Interlygos bei Vilniaus „Sporto vilkų“ ekipos vadovas Virmidas Neverauskas teigė, kad į finalinį etapą jo treniruojama komanda šansų patekti turi. Ypač, jei Utenos „Vėtrai“ neatstovaus šiuo metu Švedijoje rungtyniaujantis pagrindinis jų metikas Eimantas Žičkus.

V. Neverauskas taip pat džiaugiasi įvertinimu: „Tai, kad aš esu ne tik komandos, bet ir lygos vadovas reiškia, kad kiti klubai manimi pasitiki. Jie mano, kad visus organizacinius dalykus aš sutvarkau geriausiai“.

Kaip vertinate šį sezoną Interlygoje? Kodėl iš anksto nepavyko užsitikrinti vietos ketvirtfinalyje?
„Sporto vilkai“ – labai jauna komanda. Mes žiūrime į priekį, nesivaikome šios dienos rezultato. Žinoma, paimdamas labiau patyrusius žaidėjus ir stengdamasis juos išlaikyti, galėčiau tai padaryti, bet žinau, kad tai bus vienadienė sėkmė. Mane domina klubo ateitis.

Mūsų komandos amžiaus vidurkis nėra aukštas. Žaidžia keturi vyresni žaidėjai, kuriems yra apie 30 metų, visi kiti – jauni, apie 17 metų turintys vaikinai. „Sporto vilkuose“ sezoną pradėjo ir mano sūnus, kuris atliko labai svarbu vaidmenį, tačiau dabar jis išvažiavo į Ameriką ir grįš tik  į Europos čempionatą, kuris prasidės rugpjūčio 1 dieną. Vėliau pasiliks baigti sezoną „Sporto vilkuose“. Taigi jo sugrįžimas sustiprins ekipą. Dar vienas labai svarbus žaidėjas yra gavęs pakankamai rimtą traumą. Jis negalės rungtyniauti daugiau negu tris mėnesius. Taigi šių žaidėjų netektis ir nulėmė mūsų rezultatų suprastėjimą.



Ketvirtfinalyje teks susitikti su Utenos „Vėtros“ komanda. Ką galite pasakyti apie savo varžovą?
Pastaraisiai metais ekipa pradėjo jaunėti. Panašiai kaip ir mes, „Vėtra“ daugiau dirba su jaunimu. Orientuojasi į jį, o ne į vyresnius žaidėjus, kurie negali daug treniruotis, bet turi patirties. Komanda turi keletą gerų metikų, tačiau daug kas priklausys nuo to, ar grįš iš Švedijos jų kairiarankis žaidėjas E.Žičkus. Jis atstovauja Švedijos klubui, tačiau dabar ten yra pertrauka. Jeigu jis grįš, mums bus sunku, jis iš tikrųjų labai geras metikas. Jeigu Eimanto nebus, prognozuoju, kad mes galime laimėti.

Kokia yra Interlyga vadovo akimis? Kokie tolesni lygos planai?
Šiuo metu lygoje dalyvauja komandos iš Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos. Turime planų nuo kitų metų įtraukti lenkus, kalbamės su jais. Estai taip pat norėtų prisidėti, tačiau jiems yra pigiau bei patogiau dalyvauti bendrame čempionate su suomiais.

Lyga plečiasi, visų pirma, dėl žaidimo lygio. Aukštesnio lygio komandų Lietuvoje yra trys-keturios. Taigi vienas kitą jau vos ne mintinai žinai – kas ką gali, kas ko negali... Žaisdamas su kitais tu tobulėji. Tą patį galvoja ir Baltarusijos komandos. Baltarusiai turi daugiau komandų negu mes, tačiau aukšto lygio – tik trys. Situacija panaši kaip ir krepšinyje – „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ neįdomu žaisti su silpnesniais. Jie vienas rungtynes gali pralaimėti, tačiau dešimt laimės. Tokia situacija ir pas mus, todėl lygos plėtra yra reikalinga. Esame išsprendę vizų klausimą, kelionė nėra tolima ar brangi. Latviai, kurie prie Interlygos yra pasijungę jau antrus metus, taip pat labai patenkinti. Jie tik šiuo momentu truputėlį nusileidžia. Yra trys komandos, ir jų žaidimas vis gerėja – šiais metais juos nugalėti nebebuvo taip jau lengva...

Kas jus labiausiai nustebino šį sezoną?
Kažkokių netikėtumų tikriausiai nebuvo - kai gerai pažįsti komandas ir save, viskas žinoma. Na, galbūt Skidelio (Baltarusija) žaidimas šiek tiek stebina. Sezono pradžioje to nesitikėjau – jie žaidžia tikrai gerai. Visų pirma dėl to, kad ten valdžios požiūris į sportą yra visai kitoks. Ne tik į beisbolą, apskritai į sportą. Brestas bei kiti miestai turi stadioną, dabar jį turės ir Skidelis. Mes turime šiokį tokį lauką Utenoje, kurį vadiname stadionu, ir jame žaidžiame jau ilgą laiką. Kaunas rungtyniauja futbolo aikštėje, kurią irgi bet kuriuo momentu gali atimti. Lietuvos valdžios požiūris į sportą yra tragiškas. Lyginant su aplinkiniais ir visais kitais – su lenkais, baltarusiais, jau nešnekant apie skandinavus... Valdžia nesupranta, kas yra sportas ir kam jis tarnauja. Ne tik didysis. Nebus didelio sporto be mažo.

Ar beisbolas Lietuvoje sulaukia pakankamai žiūrovų dėmesio?
Kartais būna 50 žiūrovų, kartais šimtas. Draugus pasikviečiame, tačiau kaip galime daugiau reklamuotis ir kviesti į šitą lauką, kai neturime, kur pasodinti žmonių, nėra kaip privažiuoti? Nemanau, kad kam kiltų noras tokiomis sąlygomis stebėti rungtynes. Turime aikštę – tą žemės plotą esame gavę senai, bet jau keleri metai mums negali pabaigti detalaus plano, kurio savivaldybė niekaip nepatvirtina. Vis žada, tačiau valdininkams nėra naudos, tad jie ir neskuba... O mes mokėti jiems kažkokių rankpinigių ar kišenpinigių negalime. Mums juk tereikia elementaraus 300–500 vietų stadiono, nemanau, kad tai sunku padaryti. O tada gali kažką kviesti, rengti, organizuoti. Dabar sąlygos yra tikrai baisios.

Atskleiskite, kuo beisbolas išsiskiria iš kitų sporto šakų?
Pirmiausia, norint suprasti beisbolą, reikia aiškiai žinoti taisykles. Kai žinai, tada tai be galo įdomus žaidimas. Beisbole yra būtinas mąstymas, greitis, jėga... Sprendimą reikia priimti akimirksniu. Kitas dalykas, žaisti gali visi – aukštas, žemas, plonas ar storas. Žvaigžde gali būti bet kokio amžiaus žaidėjas – nuo 18 iki 40 metų ir net ilgiau. Tai kitose sporto šakose beveik neįmanoma, ypač futbole – ten 25-eri metai jau yra aukso amžius, vyresni negu 30 metų rungtyniauja tik vartininkai. O čia visai kas kita. Iš tikrųjų reikia pabandyti ir pajausti, ką reiškia atmušti beisbolo kamuoliuką (šypsosi – aut. past.).