| Marytė Marcinkevičiūtė | 2014 m. rugsėjo 11 d. 09:50 |
Tikslas – atgaivinti tinklinį
Su bendraminčiais Alytuje tinklinio aikšteles įrengęs Kęstutis Pačėsas džiaugiasi, kad sportas lydi ne tik jo vaikus, bet ir anūkus
Lietuvos čempionas ir rinktinės žaidėjas Kęstutis Pačėsas buvo vienas tų, kurie garsino Dzūkijos sostinę tinklinio aikštelėse. Jį žaidimo paslapčių mokė legendinis treneris, šviesaus atminimo Albinas Šukaitis.
Gavęs gerus tinklinio pagrindus, vėliau alytiškis baigė puikią meistriškumo mokyklą, studijuodamas Kauno politechnikos institute.
Buvo universalus žaidėjas
K. Pačėsas atstovavo Kauno „Sakalo“ ir „Šilko“ komandoms, rungtyniavusioms SSRS antrosios lygos čempionate, ir devynerius metus – Lietuvos rinktinei. Baigęs studijas, 1973 m. Kęstutis sugrįžo į gimtąjį Alytų, žaidė „Dzūkijos“ ekipoje, su ja tapo Lietuvos čempionu.
Vėliau žaidėjas apsivilko Alytaus „Šilumos tinklų“ aprangą, ši komanda taip pat daug metų sėkmingai rungtyniavo Lietuvos čempionate. Jis garsėjo kaip universalus tinklininkas.
„Mums nieko netrūko, nereikėjo rūpintis nei kamuoliais, nei sporto salėmis. Tačiau daugiausia rungtyniaudavome tik tarpusavyje, jeigu pavykdavo išvykti į Lenkiją ar Vokietiją, tai buvo didelis įvykis. Dabar gali važinėti po visą pasaulį, tik turėk pinigų“, – sako K. Pačėsas. Jis tinklinį kaip mėgėjas žaidė iki praėjusių metų, nors ir sulaukė 65-erių.
Nuo mažų dienų tobulino sūnų
Sukūręs šeimą, K. Pačėsas su žmona Alvyda didelį dėmesį skyrė sūnums Tomui ir Kęstučiui. Norėjo, kad jie taptų gerais sportininkais. Abu lankė plaukimą.
„Tačiau Tomas vis dėlto pasirinko krepšinį. Kai tik jis pradėjo žaisti, su juo daug dirbau individualiai, taikiau įvairius pratimus, prakaitavau kartu. Tinklininkai iš manęs juokėsi, kad noriu jį „padaryti“ krepšininku, atseit nieko iš to neišeis. Jiems atsakiau, kad išeis. Kai su Tomu pasiekėme tikslą, rinktinės vyriausiasis treneris Vladas Garastas sakė – T. Pačėsas su kamuoliu bėga greičiau nei kitas be kamuolio. Paimdavau rankinio kamuolį ir mesdavau per visą sporto salę, o Tomas jį turėdavo pagauti. Sūnų versdavau atlikti įvairius šuolius, dirbome tikrai labai daug. Padėdavo ir kitas sūnus, jis ateidavo ir paduodavo kamuolius. Specialūs pratimai Tomui davė ypač daug naudos“, – pasakojo Kęstutis. Jo sūnus Tomas 1996 m. su Lietuvos krepšinio rinktine iškovojo Atlantos olimpinių žaidynių bronzą.
Buvęs tinklininkas laimingas, kad krepšinio pratybas lanko ir jo anūkai: Tomo sūnus 14-metis Tomas ir Kęstučio, kuris su šeima gyvena Anglijoje ir turi savo verslą, 13-metis Rokas bei 16-metis Grantas.
„Kaip aš treniravau Tomą, taip dabar jis treniruoja savo sūnų. Kieme pasistatė krepšinio stovą ir mėto. 19-metė Tomo dukra Rūta šiemet baigė vidurinę mokyklą ir rudenį išvyks studijuoti“, – sako Kęstutis.
Dirba keliose šalyse
K. Pačėsas kiek išgyvena, kad Tomui nelengva dirbti Jungtinėje krepšinio lygoje, kurioje šiemet atsisakė žaisti Lietuvos krepšinio klubai. „Matau, kad Tomui kainuoja daug nervų, kai politika suplakama su sportu. Tai nėra gerai. Tomas nemažai laiko praleidžia Rusijoje, o kai susitvarko visus reikalus, grįžta į Alytų. Jam nėra lengva vadovauti ir „Dzūkijos“ klubui, tačiau labai gerai, kad debiutavusi komanda šiemet išsilaikė Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).
Sūnus galėtų būti ir geras krepšinio treneris, tačiau nuo jo, manau, buvo kiek pavargęs, todėl pasirinko organizacinį darbą. Tomui – 43-eji, jam dar viskas prieš akis. Jis trykšta energija, organizuoja įvairias miesto krepšinio varžybas, žaidžia Vakarų zonos veteranų pirmenybėse. Aš juo didžiuojuosi“, – sako Kęstutis.
Savo gyvenimo su Anglija nežada susieti ir Kęstutis jaunesnysis, nors kone pačiame Londono centre turi didelį kosmetikos centrą, kuriame dirba daugiau nei 30 žmonių, bei parduotuvę, šešių atitvarų automobilių centrą. Alytuje dabar jis statosi namą, kartkartėmis grįžta namo. „Vaikams ir anūkams padėti jau nereikia, jie man padeda“, – sako Kęstutis.
Dėmesys plėtrai
K. Pačėsui buvo graudu, kad gimtinėje taip užgeso tinklinis. Tad su savo bendraminčiais nutarė – reikia atgaivinti tai, kas prarasta. Miesto savivaldybės mero Jurgio Krasnicko kabinete aptarė tinklinio plėtros strategiją ir ėmėsi darbų. Pirmasis rimtas žingsnis – keturių paplūdimio tinklinio aikštelių įrengimas prie Dailidės ežerėlio.
Padedamas didelių tinklinio entuziastų, miesto savivaldybės tarybos nario Henriko Šivoko ir „Šilumos tinklų“ direktoriaus Vytauto Pajarskio, Kęstutis dirbo išsijuosęs.
„Šitos aikštelės dar ne viskas, jos – tik vienas iš etapų Alytaus tinkliniui atgaivinti. Stengsimės suburti moterų ir vyrų komandas, kurios dalyvautų Lietuvos aukščiausiosios lygos čempionate, kad įvairaus amžiaus tinklininkus ugdytų šeši treneriai.
Širdis džiaugiasi, kai matau, kad paplūdimio aikštelės nuo ryto iki vakaro būna pilnos, jose žaidžia įvairaus amžiaus žmonės. Per dieną susirenka iki poros šimtų. Gana brangiai mums atsiėjo smėlis, už jį rėmėjams reikėjo sumokėti nemažai pinigų, o kur visa paplūdimio tinklinio įranga, bokšteliai, sportinis inventorius. Daug ką darėme savo rankomis. Aikštelės mums kainavo 80 tūkst. litų“, – sako Kęstutis.
Paplūdimio tinklinio aikštelių iškilmingame atidaryme dalyvavo ir Kęstučio sūnus Tomas. „Sūnus neabejingas visoms sporto šakoms – ir krepšiniui, ir tinkliniui, ir futbolui. Jis didelis savo gimtojo miesto patriotas, yra mano didžiausias rėmėjas“, – paaiškina Kęstutis.
Tinklinio centro bėdos
Vienas iš K. Pačėso siekių – kad Jaunimo mokykloje įkurtas Tinklinio centras atitiktų savo pavadinimą ir būtų naudingas tinkliniui – čia tinklininkai per savaitę galėtų treniruotis ne tris kartus, bet daugiau, nes dabar čia viešpatauja tenisininkai...
„Mums nemažai talkina Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Jis mokyklose po vieną valandą žada skirti vaikams mokyti žaisti tinklinį, žmonėms už tas valandas mokės atlyginimus. Mokytojai buvo išsigandę, kad iš jų atims etatus, tačiau tie pinigai bus skirti atskirai pradžiamoksliams mokyti. Jeigu viskas klostysis gerai, ateityje svarstome įsteigti sportinę klasę su sustiprinta matematika ar kuriuo nors kitu dalyku“, – teigia K. Pačėsas.
13 metų K. Pačėsas dirbo „Achemos“ atstovu Maskvoje, o grįžęs į Lietuvą ketverius metus – „Achemos“ bazėje Švenčionėliuose. Dabar porą metų jis niekur nebedirba, todėl dabar jo pagrindinė veikla – žadinti Alytaus tinklinį.
Gavęs gerus tinklinio pagrindus, vėliau alytiškis baigė puikią meistriškumo mokyklą, studijuodamas Kauno politechnikos institute.
Buvo universalus žaidėjas
K. Pačėsas atstovavo Kauno „Sakalo“ ir „Šilko“ komandoms, rungtyniavusioms SSRS antrosios lygos čempionate, ir devynerius metus – Lietuvos rinktinei. Baigęs studijas, 1973 m. Kęstutis sugrįžo į gimtąjį Alytų, žaidė „Dzūkijos“ ekipoje, su ja tapo Lietuvos čempionu.
Vėliau žaidėjas apsivilko Alytaus „Šilumos tinklų“ aprangą, ši komanda taip pat daug metų sėkmingai rungtyniavo Lietuvos čempionate. Jis garsėjo kaip universalus tinklininkas.
„Mums nieko netrūko, nereikėjo rūpintis nei kamuoliais, nei sporto salėmis. Tačiau daugiausia rungtyniaudavome tik tarpusavyje, jeigu pavykdavo išvykti į Lenkiją ar Vokietiją, tai buvo didelis įvykis. Dabar gali važinėti po visą pasaulį, tik turėk pinigų“, – sako K. Pačėsas. Jis tinklinį kaip mėgėjas žaidė iki praėjusių metų, nors ir sulaukė 65-erių.
Nuo mažų dienų tobulino sūnų
Sukūręs šeimą, K. Pačėsas su žmona Alvyda didelį dėmesį skyrė sūnums Tomui ir Kęstučiui. Norėjo, kad jie taptų gerais sportininkais. Abu lankė plaukimą.
„Tačiau Tomas vis dėlto pasirinko krepšinį. Kai tik jis pradėjo žaisti, su juo daug dirbau individualiai, taikiau įvairius pratimus, prakaitavau kartu. Tinklininkai iš manęs juokėsi, kad noriu jį „padaryti“ krepšininku, atseit nieko iš to neišeis. Jiems atsakiau, kad išeis. Kai su Tomu pasiekėme tikslą, rinktinės vyriausiasis treneris Vladas Garastas sakė – T. Pačėsas su kamuoliu bėga greičiau nei kitas be kamuolio. Paimdavau rankinio kamuolį ir mesdavau per visą sporto salę, o Tomas jį turėdavo pagauti. Sūnų versdavau atlikti įvairius šuolius, dirbome tikrai labai daug. Padėdavo ir kitas sūnus, jis ateidavo ir paduodavo kamuolius. Specialūs pratimai Tomui davė ypač daug naudos“, – pasakojo Kęstutis. Jo sūnus Tomas 1996 m. su Lietuvos krepšinio rinktine iškovojo Atlantos olimpinių žaidynių bronzą.
Buvęs tinklininkas laimingas, kad krepšinio pratybas lanko ir jo anūkai: Tomo sūnus 14-metis Tomas ir Kęstučio, kuris su šeima gyvena Anglijoje ir turi savo verslą, 13-metis Rokas bei 16-metis Grantas.
„Kaip aš treniravau Tomą, taip dabar jis treniruoja savo sūnų. Kieme pasistatė krepšinio stovą ir mėto. 19-metė Tomo dukra Rūta šiemet baigė vidurinę mokyklą ir rudenį išvyks studijuoti“, – sako Kęstutis.
Dirba keliose šalyse
K. Pačėsas kiek išgyvena, kad Tomui nelengva dirbti Jungtinėje krepšinio lygoje, kurioje šiemet atsisakė žaisti Lietuvos krepšinio klubai. „Matau, kad Tomui kainuoja daug nervų, kai politika suplakama su sportu. Tai nėra gerai. Tomas nemažai laiko praleidžia Rusijoje, o kai susitvarko visus reikalus, grįžta į Alytų. Jam nėra lengva vadovauti ir „Dzūkijos“ klubui, tačiau labai gerai, kad debiutavusi komanda šiemet išsilaikė Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).
Sūnus galėtų būti ir geras krepšinio treneris, tačiau nuo jo, manau, buvo kiek pavargęs, todėl pasirinko organizacinį darbą. Tomui – 43-eji, jam dar viskas prieš akis. Jis trykšta energija, organizuoja įvairias miesto krepšinio varžybas, žaidžia Vakarų zonos veteranų pirmenybėse. Aš juo didžiuojuosi“, – sako Kęstutis.
Savo gyvenimo su Anglija nežada susieti ir Kęstutis jaunesnysis, nors kone pačiame Londono centre turi didelį kosmetikos centrą, kuriame dirba daugiau nei 30 žmonių, bei parduotuvę, šešių atitvarų automobilių centrą. Alytuje dabar jis statosi namą, kartkartėmis grįžta namo. „Vaikams ir anūkams padėti jau nereikia, jie man padeda“, – sako Kęstutis.
Dėmesys plėtrai
K. Pačėsui buvo graudu, kad gimtinėje taip užgeso tinklinis. Tad su savo bendraminčiais nutarė – reikia atgaivinti tai, kas prarasta. Miesto savivaldybės mero Jurgio Krasnicko kabinete aptarė tinklinio plėtros strategiją ir ėmėsi darbų. Pirmasis rimtas žingsnis – keturių paplūdimio tinklinio aikštelių įrengimas prie Dailidės ežerėlio.
Padedamas didelių tinklinio entuziastų, miesto savivaldybės tarybos nario Henriko Šivoko ir „Šilumos tinklų“ direktoriaus Vytauto Pajarskio, Kęstutis dirbo išsijuosęs.
„Šitos aikštelės dar ne viskas, jos – tik vienas iš etapų Alytaus tinkliniui atgaivinti. Stengsimės suburti moterų ir vyrų komandas, kurios dalyvautų Lietuvos aukščiausiosios lygos čempionate, kad įvairaus amžiaus tinklininkus ugdytų šeši treneriai.
Širdis džiaugiasi, kai matau, kad paplūdimio aikštelės nuo ryto iki vakaro būna pilnos, jose žaidžia įvairaus amžiaus žmonės. Per dieną susirenka iki poros šimtų. Gana brangiai mums atsiėjo smėlis, už jį rėmėjams reikėjo sumokėti nemažai pinigų, o kur visa paplūdimio tinklinio įranga, bokšteliai, sportinis inventorius. Daug ką darėme savo rankomis. Aikštelės mums kainavo 80 tūkst. litų“, – sako Kęstutis.
Paplūdimio tinklinio aikštelių iškilmingame atidaryme dalyvavo ir Kęstučio sūnus Tomas. „Sūnus neabejingas visoms sporto šakoms – ir krepšiniui, ir tinkliniui, ir futbolui. Jis didelis savo gimtojo miesto patriotas, yra mano didžiausias rėmėjas“, – paaiškina Kęstutis.
Tinklinio centro bėdos
Vienas iš K. Pačėso siekių – kad Jaunimo mokykloje įkurtas Tinklinio centras atitiktų savo pavadinimą ir būtų naudingas tinkliniui – čia tinklininkai per savaitę galėtų treniruotis ne tris kartus, bet daugiau, nes dabar čia viešpatauja tenisininkai...
„Mums nemažai talkina Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Jis mokyklose po vieną valandą žada skirti vaikams mokyti žaisti tinklinį, žmonėms už tas valandas mokės atlyginimus. Mokytojai buvo išsigandę, kad iš jų atims etatus, tačiau tie pinigai bus skirti atskirai pradžiamoksliams mokyti. Jeigu viskas klostysis gerai, ateityje svarstome įsteigti sportinę klasę su sustiprinta matematika ar kuriuo nors kitu dalyku“, – teigia K. Pačėsas.
13 metų K. Pačėsas dirbo „Achemos“ atstovu Maskvoje, o grįžęs į Lietuvą ketverius metus – „Achemos“ bazėje Švenčionėliuose. Dabar porą metų jis niekur nebedirba, todėl dabar jo pagrindinė veikla – žadinti Alytaus tinklinį.