Dirbtinė danga ar natūrali žolė?

Lietuvoje viešinčio Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) Techninio konsultanto Markuso Kellerio teigimu – vieno atsakymo nėra. Planuojantys įsirengti ar atnaujinti futbolo aikštę turi įvertinti daugelį aspektų, tačiau specialistas tikina, kad dirbtinės aikščių dangos šiuo metu plačiai naudojamos visame pasaulyje.

Praėjusią savaitę M. Kelleris lankėsi stadionuose ir treniruočių bazėse, kuriuose yra įgyvendinamas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) 7 mln. litų vertės pilnų matmenų dirbtinių dangų projektas, ir vertino jau paklotos ar klojamos dangos kokybę.

Po vizitų Panevėžyje, Kėdainiuose, Kaune, Gargžduose, Tauragėje ir Alytuje paklausėme M. Kellerio apie nevienareikšmiai šalies futbolo specialistų vertinamos dirbtinės dangos privalumus. 

Kuris Lietuvos miestas turi kokybiškiausią dirbtinę dangą?

Įvertinti labai sudėtinga. Pavyzdžiui, Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune pirmoji danga buvo paklota prieš aštuonerius metus, aikštė intensyviai naudojama, danga senos kartos ir jau moraliai nusidėvėjusi – nors ant jos dar galima žaisti, tačiau ją, pagal galimybes, jau reikėtų keisti kokybiškesne.  Gargžduose, po rekonstrukcijos atidarytame stadione, danga visiškai nauja ir kokybiškai paklota. Kituose mano aplankytuose miestuose yra vienokių, ar kitokių trūkumų, kurie ne visada susiję tiesiogiai su dangos kokybe. 

Nuo ko priklauso dirbtinės dangos kokybė?

Iš tiesų tai visa sistema. Dirbtinės dangos klojimas tai nėra vien žalio kilimo išvyniojimas. Labai daug priklauso nuo kokybiško pagrindo, ant kurio ji bus klojama, nuo pačios dangos kokybės. Šiuo metu galima rinktis iš begalės variantų ir jie nuolat tobulėja. Vienas iš svarbiausių elementų – tinkama dangos priežiūra. Džiaugiuosi, kad jūsų šalyje tai yra suprantama – taip pratęsiamas dangos galiojimo laikas. Aišku, kuo intensyviau danga naudojama, tuo ji greičiau nusidėvi.

Kuri stadionų ar futbolo aikščių danga geresnė – dirbtinė, ar natūrali? Juk ginčų netrūksta?

Negalima jų lyginti. Kiekviena danga turi savo privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, natūralios dangos aikštėje, norint išlaikyti gerą jos kokybę, per savaitę galima žaisti vos du kartus – vėliau reikia leisti žolei atsigauti. Dirbtinės dangos aikštę galima naudoti beveik be apribojimų - 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Lyjant, sningant ar sausrai išdžiovinus žolę, žaidimas ant natūralios vejos nebus itin kokybiškas. Nors daugelis prioritetą teikia natūraliai žolei, siekiant išlaikyti aukštą jos kokybę reikia nemažai pastangų. Pakloti dirbtinę dangą reikalauja daugiau investicijų, tačiau vėliau jos priežiūra yra mažesnė ir pigesnė nei natūralios vejos.



Koks pasirinkimas vis dėlto vyrauja Europoje?

Dažnai klubai pasirenka ir dirbtines dangas, ir natūralias. Reprezentaciniuose stadionuose, kurie naudojami rečiau, dažnai paliekama natūrali veja. Treniruotėms skirtos aikštės, kuriose pastoviai vyksta treniruotės, jaunimo varžybos – daugiausiai naudojamos dirbtinės dangos. Net Didžiojoje Britanijoje, kur tikrai plačiai išvystyta stadionų infrastruktūra, yra puikios sąlygos želdinti natūralias vejas, linkstama prie dirbtinių dangų – taip sutaupoma nemažai ploto, kuris reikalingas natūralios vejos stadionams. Jie dažnai stovi nenaudojami vien todėl, kad reikia leisti žolei atsigauti.

Vykdydama 7 mln. litų vertės pilnų matmenų dirbtinių dangų projektą, LFF dovanoja naujos kartos aikščių dangas 10-čiai Lietuvos regionų. Viena iš pagrindinių sąlygų projekto dalyviams – prisidėti prie stadiono rekonstrukcijos t.y. parengti stadioną dangos klojimui, įrengti apšvietimą ir bent 500 vietų žiūrovams. Taip pat svarbu, kad futbolo klubas būtų stadiono bendrasavininkis.

* * *

LFF projekte dalyvaujančių aikščių įrengimą atidžiai stebi ekspertai iš UEFA ir FIFA (Tarptautinė  futbolo asociacijų federacija), kurie standartus atitinkančiai aikštei suteikia FIFA 2 žvaigždučių kategoriją. Tokioje aikštėje jau gali būti rengiamos aukščiausio lygio varžybos - ne tik vietos čempionatai, bet ir nacionalinės rinktinės susitikimai.

Gargždai - pirmasis miestas įsisavinęs Lietuvos futbolo federacijos pilnų matmenų dirbtinės dangos projekto, skirto šalies regionų futbolo infrastruktūros gerinimui, lėšas. Planuojama, jog artimiausiu metu naujos kartos dangos bus paklotos Kėdainiuose ir Kaune. Panevėžyje, Mažeikiuose, Tauragėje ir Alytuje vyksta parengiamieji darbai. Iki kitų metų dirbtinės dangos bus skirtos ir kitiems šalies regionams.

Per šešerius metus LFF į įvairius futbolo vystymo ir populiarinimo projektus regionuose jau yra investavusi apie 25 milijonus litų.