Austra Skujytė grįžta į septynkovę?

 

Per Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą Kaune rutulio stūmimo sektoriuje A. Skujytė iškovojo nesunkią pergalę (17.25) ir septintą kartą tapo šios rungties šalies čempione. Tai - geriausias Lietuvos sezono rezultatas. Kaunietė rungtyniavo po išsigydytos rankos riešo traumos. Sektoriuje sportininkė atrodė labai gražiai, numetusi svorio.

Trenerio Rimanto Plungės auklėtinė rutulį stumdė atsargiai, bijojo, kad, artėjant Europos čempionatui, neatsinaujintų trauma. Artimiausias varžoves kaunietė aplenkė kone 7 metrais. „Bent jau per šias varžybas sektoriuje jaučiausi tvirčiau, riešo neskaudėjo. Traumą buvau apsigydžiusi žiemą, netgi dalyvavau uždarų patalpų čempionatuose. Tačiau po kurio laiko vėl pradėjau skaudėti riešą, vis nepavykdavo galutinai išsigydyti“, - sako A. Skujytė.

Iš savo mėgstamos septynkovės išsirinkai vieną rungtį – rutulio stūmimą. Tačiau kokia iš Tavęs rutulio stūmikė, kai tarp geriausiųjų šios rungties planetos atlečių atrodai lyg nendrelė ...
Sveriu tikrai ne mažiau, nei dalyvaudavau daugiakovės varžybose (šypsosi ...). Bet ne – kažkiek kilogramų numečiau, dabar gal sveriu apie 80 kg. Reikėjo po apačia apsimauti porą kelnių, kad atrodyčiau stambesnė ir niekam nekrisčiau į akis. Kaip rutulininkei, svorio man tikrai trūksta, nes kai pasinervinu, jis labai staigiai pradeda kristi.

Retkarčiais pradedi mėtyti diską, per šį čempionatą diską irgi paėmei į rankas. Negalvoji, kad čia galėtum pasiekti geresnių rezultatų, nei rutulio stūmimo sektoriuje?
Diskas man patinka, tik bėda ta, kad netoli skrieja. Rutulio sektoriuje save prisiverčiu susikaupti, kovoti su varžovėmis. Kai mano rankose atsiduria diskas, na, galvoju, švystelėsiu jį, o, pasirodo, įrankis nukrenta kone mano panosėje. Kažkas neišeina. Bet kartais pamėtyti diską – visai neblogai.        


 
Tau nebuvo gaila skirtis su septynkove?
Iš pradžių nebuvo gaila, o po to septynkovės ėmiau ilgėtis ir, galvoju, gal ir blogai padariau, kad su ja atsisveikinau. Tai daryti mane vertė įvairios problemėlės, dar traumelių atsirado. Nuo visko pavargau.

O ar negalvoji vėl sugrįžti į daugiakovę – pailsėjai, pradėjai jos ilgėtis?
Kyla toks noras. Septynkovė sunki, bet labai patraukli rungtis. Negaliu ramiai stebėti jų varžybų, norisi rungtyniauti. Tačiau šiemet septynkovėje tikrai nebandysiu jėgų, o kaip bus kitąmet – žiūrėsim ... Liaudies posakis sako, kad niekada nesakyk niekada.

Artėja Europos čempionatas Barselonoje, ko jame tikiesi?
Būtų labai gerai, jeigu patekčiau į finalą. Tiesiog būtų nuostabu. Reikėtų rutulį stumti apie 17.90, o mano asmeninis rekordas – 17.86. Šiemet per pratybas gal keturis-penkis kartus pasiekdavau  17.90, bet tą reikia padaryti per čempionatą. Laiko iki jo laiko liko visiškai mažai, varžybose jau nedalyvausiu, čempionatui rengsiuosi Kaune ar kažkur prie jūros. 

Gal per šiuos metus ką nors gero nupiešei?
Vieną darbą – dovanėlę pradėjau, bet nepabaigiau. Vis to laiko nėra. Norisi ir kokią nors parodėlę surengti, bet vėlgi – tie piešiniai seniai piešti, o prie naujų dabar retai prisėdu. 

Kažkaip keista: vienoje rankoje – 4 kg sveriantis rutulys ir lengvutis teptukas ...
Tačiau daug darbo, jėgų ir susikaupimo reikalauja ir vienas, ir kitas. Dar neaišku, kas sunkiau, abiejose srityse turiu savo svajonių. Tik nėra laiko joms įgyvendinti, dar mokslas prisidėjo - studijuoju LKKA magistratūroje, šiemet baigiau pirmą kursą.