Liūdna patirtis verčia siekti permainų

Geriausia Lietuvos mažųjų dviračių kroso (BMX) sporto atstovė Vilma Rimšaitė sekmadienį pasibaigusiose planetos pirmenybėse Olandijoje liko už pusfinalio borto. Nesėkmę, sportininkės teigimu, labiausiai lėmė netinkamos treniruočių sąlygos, kurias ji norėtų pakeisti.
 

Europos vicečempionė, Londono olimpinių žaidynių dalyvė šiaulietė V. Rimšaitė sako, kad toks rezultatas jos netenkina, nes mažiausia, ko ji tikėjosi – patekimas į pusfinalį. „Pagrindinė priežastis yra ta, kad varžybose įrengta 8 metrų aukščio starto pakyla, o Lietuvoje mes tokio neturime. Šioje trasoje yra visai kitas dviračio valdymas, kitas greitis, atsispyrimas nuo kalnų. Nuvažiavus į tokias trasas ir jose iki tol mažai treniravusis yra sunku adaptuotis ir parodyti geresnį rezultatą. 
 

Startą turiu gerą, greitį taip pat, varžovių ir kontakto nebijau. Pačiai apmaudu ir pikta, kad visas darbas nueina šuniui ant uodegos, tačiau sunku konkuruoti su varžovėmis, kurios savo šalyse turi sąlygas tokiose trasose treniruotis kiekvieną dieną“, – sako 31-ių metų sportininkė.

Vienintelė trasa Lietuvoje, kurioje varžyboms ruošiasi BMX dviratininkai yra Šiauliuose, tačiau ji jau daug metų nekeista ir sportininkams pažįstama per daug gerai, kad būtų galima tobulėti ir lavinti savo įgūdžius.  
Artimiausia trasa lietuviams, tinkama ruoštis svarbiausioms tarptautinėms varžyboms, yra Latvijoje, Valmieros mieste. Tačiau prasidėjus sezonui, kai varžybos vyksta beveik kiekvieną savaitgalį, kažkur važinėti ir treniruotis nelieka laiko.
 

„Situacija yra gana bloga. Jeigu tokia trasa būtų Šiauliuose, būtų viskas kitaip. Tai didelė problema sporto vystymuisi. Gaila, kad tokie didmiesčiai kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda neturi tokios trasos, nes šiuose miestuose matau didelį potencialą, yra daug jaunimo“, – sako V. Rimšaitė.


 

Sportininkės manymu, nebūtina turėti aukščiausius standartus turinčią trasą, kuri būtų išskirtinė ir atitiktų visus tarptautinius reikalavimus. Užtenka paprastos, treniruotėms tinkamos trasos:  „Deja, Lietuvoje visada žiūrima į pinigus ir žiūrima kaip gauti finansinės naudos ir jeigu iš šių investicijų nėra būdų jos gauti, padaryti kažkokio verslo, tai niekas per daug ir neinvestuoja.“
 

Šią problemą sportininkė mėgins spręsti pati – pasaulio čempionato metu Olandijoje ji susipažino su lietuve Odete, kuri pasiūlė pamėginti parengti projektą ir gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų trasos įkūrimui.
 

„Ji ir pasiūlė parengti projektą, pamėginti gauti ES paramą ir pastatyti tą trasą. Šiuo metu viskas yra kalbų ir pasirengimo stadijoje, bandau išsiaiškinti, kiek tai būtų realu. Tai gana ilgas procesas, bet kol esu Lietuvoje, sportuoju, manau, reikia pabandyti“, – pasakoja šiaulietė.
 

Dviratininkės manymu, pinigų trasos įkūrimui būtų galima gauti ir iš kitų fondų, kadangi tai būtų naudinga visam miestui ir regionui, sporto populiarinimui ir vaikų užimtumo klausimui spręsti. 
 

V. Rimšaitė sako, kad būtų įdomu pamatyti, kaip toli Lietuvos BMX dviračių sporto atstovai galėtų nueiti turėdami geras sąlygas. Pavyzdžiui kaimyninė Latvija turi dukart olimpinį ir pasaulio čempioną.

Trasa taip pat reikalinga ir jaunąjai kartai, iš kurios galima tikėtis gerų rezultatų ateityje. V. Rimšaitė išskiria Gabrielių Pabijanską tapusį Europos jaunučių BMX vicečempionu, Luką Šuškevičių ir kitus. Pirmasis jos manymu, turėdamas tinkamas sąlygas, 2020 m. gali tapti olimpiečiu ir netgi kovoti dėl aukštų vietų.

Tuo tarpu pati V. Rimšaitė sako, kad jos karjerai likęs laikas priklausys ir nuo sąlygų, kurias sugebės susikurti: „Viskas priklauso nuo sąlygų, nes neturint tokios trasos aš realiai turiu dvigubai daugiau dirbti  lyginant su kai kuriomis varžovėmis, bet galų gale to neužtenka, nes jos turi geresnes sąlygas, turi daugiau trasų, kuriose galima dirbti, o mes turime vieną trasą ir ji visą laiką tokia pati.“
 

BMX dviračių sporto plėtrą Lietuvoje stabdo ir iškreiptas požiūris į jį. Su juo dažnai susiduria ir pati V. Rimšaitė.  „Lietuviai nelabai žino kas tai per sportas. Mane dažnai pamato važiuojant su BMX dviračiu ir sako „kokia didelė, o važiuoja su tokiu dviračiu“. Pas mus toks požiūris, kad BMX – nerimtas sportas, mes treniruojamės kada norime ir rūkome marihuaną. Ištikrųjų sportas yra labai disciplinuotas, su griežtu treniruočių grafiku, viskas daroma labai preciziškai, nes kiekvienas centimetras gali būti lemtingas“, – pasakoja olimpietė.

Pati sportininkė sezonui dažniausiai ruošiasi Prancūzijoje ar kitose valstybėse, nes pirmosios varžybos prasideda jau pavasario pradžioje, o Lietuvoje sportuoti žiemą nėra sąlygų.