Vienvietę kanoją irkluojantis visaginietis distanciją įveikė per 40,031 sek. ir tik 0,274 sek. aplenkė sidabro medalininką ukrainietį Jurijų Čabaną bei bronzos laimėtoją rusą I.Štylą. Tai buvo aštuntasis mūsų irkluotojo medalis, pelnytas per Europos čempionatą. Bet vienas iš svarbesnių, mat nuo šiol 200 m nuotolis vienviete kanoja – olimpinė rungtis.
O J. Šuklinas iki šiol dar nėra dalyvavęs olimpinėse žaidynėse. Dukart jis buvo arti savojo tikslo, bet Fortūna lemiamu momentu nuo jo vis nusisukdavo. Tad gal trečias kartas nemeluos? „Neturėtų, Londone tikrai dalyvausiu! Tfu, tfu, tfu, kad kas nors neatsitiktų, negaučiau traumos ar nesusirgčiau“, – sako sportininkas.
Laimėti čempionatą nebūna lengva niekada
Prie medalių jau pripratai, ar džiaugiesi savo trečiuoju Europos čempiono titulu? – paklausiau J. Šuklino.
Labai, laimėti Europos čempionatą niekada nebūna lengva. Juolab, kad ypatingai sunkiomis sąlygomis teko jam rengtis. Visagine buvo uždaryta atominė elektrinė, nebuvo pinigų išvykti į treniruočių stovyklas. Ant vandens pirmą kartą pavyko pasitreniruoti tik kovo mėnesį Portugalijoje, o kiek vėliau kilometrus skaičiavau Vengrijoje. Todėl buvo nemažai abejonių, ar iki Europos čempionato pasieksiu gerą sportinę formą. Ispanijoje sutikau didelį varžovų pasipriešinimą, po finišo nebuvau tikras, ar nugalėjau. Teko nemažai pasinervinti, kol paaiškėjo, kad vis dėlto aš finišo liniją kirtau akimirka anksčiau, nei varžovai.
Tad su kokiomis viltimis vykai į Ispaniją?Mane domino tikt pirma vieta, labai norėjosi praėjusių metų bronzos medalį iškeisti į auksinį. Pernai dar pelniau sidabro medalį tada dar olimpinėje 500 m distancijoje. Šiemetiniame čempionate jėgas bandžiau tik olimpiniuose 200 m ir 1000 m nuotoliuose. Pastaroji distancija man buvo lyg geras apšilimas, treniruotė. Kuo daugiau startų, tuo man geriau. Apsiprantu su irklavimo kanalu, praeina jaudulys. Juolab kad 1000 m nuotolio varžybos vyko anksčiau nei 200 m. Tai labai skirtingos distancijos, praktiškai neįmanoma abiejose per vieną čempionatą gerai pasirodyti. Reikia rinktis, į kurią sukoncentruoti pagrindinį dėmesį. 1000 m distancijoje nepatekau į pagrindinį finalą.
Beribis džiaugsmas
Tavo mėgstama 200 m distancija tapo olimpine rungtimi, tad džiaugsmas tikriausiai beribis?Taip. Pavyko užsidirbti rentą, būsiu kiek turtingesnis. Tačiau ta akimirka ateis dar negreitai, kai sulauksiu 35-erių. Tačiau metai bėga greitai, dar sportuoju, nepastebėsiu, kaip ateis ta akimirka. Užtat žinosiu, kad mano darbas nenuėjo perniek, būsiu užsitikrinęs sau geresnį tolesnį gyvenimą.
Ispanijoje gąsdino dideli karščiai - Madride, Barselonoje svilino 44 laipsnių karštis, ten būtų buvę neįmanoma irkluoti, tačiau Europos čempionatas vyko prie pat vandenyno, Trasonos mieste. Nebuvo karšta, netgi lietutis nulijo, saulės beveik nebuvo. Oro temperatūra pakildavo iki 20 laipsnių, pats tas irkluoti.
Ar per Europos čempionatą nesijautė pasaulio futbolo čempionato karštligės, juk sėkmingai žaidė ispanai?Nesijautė. Irklavimo kanalas nebuvo tuščias. Ispanai, kaip ir lietuviai, mėgsta ir baidarių bei kanojų irklavimą. Turėjome gerą palaikymo komandą, kuri nuolat važinėja su mumis. Tai – buvę Lietuvos irkluotojai, o dabar verslininkai, kurie mums padeda. Po čempionato mūsų laukė labai varginanti kelionė į namus. Grįžome tik antradienį per pietus. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija taupo pinigus, grįžtant namo negavome jokių dienpinigių, maitinomės savo pinigais. Barselonos oro uoste teko miegoti ant grindų, grįžome ne į Vilnių, o į Kauną. Keliavome dvi paras, tokios kelionės niekam nepavydžiu.
Dėl olimpinių medalių – kitąmet
Kaip Tavo pergale džiaugiasi Visaginas?Ja džiaugiasi tikt draugai, o Visaginui nereikia tų pergalių. Iš Pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo taurės varžybų Vokietijoje birželio mėnesį irgi parvežėme du aukso medalius, bet nebuvo jokios reakcijos – savivaldybės meras mūsų net nepasveikino su pergale, kartu nepasidžiaugėme medaliais. Net vietos laikraštis nieko neparašė, lyg su Raimondu Labucku nebūtume visaginiečiai.
O Tau šis sezonas ypač sėkmingai klostosi?Normaliai, taip ir turi būti. Dabar savaitę gerai pailsėsiu, pasmaguriausiu skaniu mamos maistu. Mano draugė Ina, su kuria draugauju antrus metus, išvažiavo padirbėti į Londoną, todėl ramiai pabūsiu namuose. Po to vyksiu treniruotis į Latviją, Limbažius. Norėčiau treniruotis Trakuose, tačiau taip yra, kad jeigu treniruojiesi namuose, negauni jokių dienpinigių. Tenka maitintis savo pinigais. Todėl ir renkamės Latviją. Jau pradedu galvoti apie pasaulio čempionatą, kuris vyks rugpjūčio 17-20 d. Poznanėje.
Gal jame prasidės kova dėl kelialapių į olimpines žaidynes?Ne, kova prasidės nuo kitų metų pasaulio čempionato. Tačiau tai nereiškia, kad šis pasaulio čempionatas man bus nesvarbus. Neturiu pasaulio čempiono titulo, tik jaunių. Tris kartus esu laimėjęs bronzos medalius, jau norisi svaresnio apdovanojimo. Manau, kad per pasaulio čempionatą rimčiausi pretendentai gerai pasirodyti 200 m distancijoje bus Europos kanojininkai. Poznanėje rungtyniausiu 200 m ir neolimpinėje 500 distancijoje.